Politikos aktualijos

Gyvename tik vieną gyvenimą…

Juozas IVANAUSKAS

J.IVANAUSKAS

Mes negalime palikti savo šalies, kol teisėsauga yra tokioje apgailėtinoje, tiesiog tragiškoje padėtyje. Aš manau, kad žmogus gimsta ne tam, kad bijotų, kiekvienas pilietis už teisybę privalo kovoti!.. Lygiai taip pat ir su ta korupcija, nepasotinamu pinigų troškimu. Tegul kiekvienas žmogus susimąsto apie tai, kad jis gyvena tik vieną gyvenimą, niekas iš mūsų negyvens nei dviejų, nei trijų kartų!.. Manau, nei tie dideli turtai mums reikalingi, nei ta baisi valdžia yra reikalinga žmogui. -   Teisėja Neringa VENCKIENĖ

Kaitrios vasaros dienos, kokios ilgos ir varginančios jos bebūtų, nesibaigiančių rūpesčių, minčių, polėkių versmėje pašėlusiu  tempu garma praeitin, nepastebimai keičia viena kitą, kol ties kažkuriuo posūkiu stabtelėjus trumpam atokvėpiui, lyg perkūnas iš giedro dangaus, intuityviai šmėsteli nuojauta, kad pasirinkta kelio kryptis, kasdienių norų tenkinimas, turto troškimas bei siekiamas tikslas nenumaldomai trumpina kiekvienam iš mūsų skirto, ilgesnio ar trumpesnio laiko atkarpą, ir kažkurią, niekam iš anksto nežinomą akimirką X, kertant finišo tiesiąją, mus pasitinka Amžinybė!..

Daugiau »

Prezidentas Rolandas PAKSAS: „Kol Andrius KUBILIUS mina dviratį…“

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 6 procentais. Iš 27 Europos Sąjungos valstybių daugiausiai lietuvių paliko savo šalį. Tai tiesioginis dabartinės Lietuvos valdžios ir valdančiųjų partijų veiksmų ir priimtų sprendimų įvertinimas. Valstybės, kurioje valdžia rūpintųsi savo piliečiais, skatintų smulkų ir vidutinį verslą, netrukdytų dirbti ir užsidirbti, skirtų pakankamą dėmesį švietimui, sveikatos apsaugos sistemai, jos piliečiai nepaliktų.

Visus valdančiosios daugumos bandymus pasigirti niekais paverčia negailestinga statistika. Jos duomenys aiškiai parodo, kad šiandien Lietuva yra anaiptol ne viena iš pirmaujančių Europos šalių, sėkmingai gebanti šalinti krizės pasekmes, bet nuolat sukasi tarp paskutinių. Pirmaudami pagal emigracijos mastą, šiandien mes patenkame ir į autsaiderių “prizinį“ trejetą pagal mažiausią ES minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kuris sudaro tik 232 eurus. Žemiau už Lietuvą – tik Bulgarija ir Rumunija.

Daugiau »

Evaldas LEMENTAUSKAS: Ministras Gintaras STEPONAVIČIUS egzamino neišlaikė.

Jeigu kiekvienam Vyriausybės ministrui kiekvienais metais reikėtų išlaikyti savo srities praktinį egzaminą ir pasitikrinti kompetenciją bei tinkamumą toliau eiti pareigas, kokios tai užduotys, arba tiksliau – darbinės situacijos galėtų būti?

Užsienio reikalų ministrui – supervalstybės vadovo vizitas arba diplomatinė krizė? Vidaus reikalų – riaušės, o gal kokios rezonansinės bylos tyrimas? Susitvarkę su tokiomis užduotimis, ministrai toliau galėtų eiti savo pareigas ar bent ramiai atostogauti.

Švietimo ir mokslo ministrui, be jokios abejonės, tokiu išbandymu kiekvienais metais tampa abiturientų atranka į aukštąsias mokyklas.

„Norėta kaip geriau, išėjo kaip visada”, – ir šiemet konstatavo patys abiturientai.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas nevyko sklandžiai: dieną, kai abiturientai turėjo sužinoti, kur jiems pavyko įstoti, užstrigo bendrojo priėmimo internetinė sistema. Vėliau, jau „atsigavusi”, sistema dar ilgai klaidino jaunuolius.

Dalis stojančiųjų, parašiusių apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų, net puolė į paniką, kai negalėjo prisijungti prie stojančiųjų duomenų bazės – jų pavardžių ten iš viso nebuvo.

Negana to, dar bent keli tyrimai parodė, kad ir patys brandos egzaminai nėra efektyvūs, neorientuoti į abiturientų kompetencijas, žinių patikrą, pasigendama tinkamo stojančiųjų nukreipimo į atitinkamas specialybes.

Tačiau ministras Gintaras STEPONAVIČIUS šį kartą savo egzamino ne tik kad neišlaikė – jis net nebandė jo laikyti. Per patį priėmimo įkarštį ministras išėjo atostogų!

Parodykit bent vieną ūkininką, kuris per javapjūtę išvažiuoja atostogauti!

Todėl, jei per ateinančius rinkimus Vilniaus Lazdynų vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjai prisimins šį ministro egzaminą, toks politikas į Seimą jau neturėtų „įstoti”.

Evaldas LEMENTAUSKAS yra Partijos Tvarka ir teisingumas atsakingasis sekretorius

Konservatorių ir “paksininkų” vestuvės

Aušra GARNIENĖ, žurnalistė

A.GARNIENĖ

Pamiršę beveik 90 darbotvarkės klausimų, Kauno politikai vakar ilgiau nei pusdienį ginčijosi dėl postų, kol galiausiai atleido vicemerą Steponą VAIČIKAUSKĄ, o tuščią kėdę perleido  Loretai KEKIENEI.

V i c e m e r e i   į t e i k ė   r e p l e s

Socialdemokratų deleguotą mero pavaduotoją Steponą VAIČIKAUSKĄ nuo liepos 26-tosios poste pakeis partijos Tvarka ir teisingumas narė Loreta KEKIENĖ. Slaptame balsavime už ją balsavo 21 tarybos narys, 3 prieš, o 9 biuleteniai buvo sugadinti.

“Esu deleguotas žmogus. Toks buvo mūsų frakcijos sprendimas, o ne Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija mane išsirinko”, tikino Loreta KEKIENĖ.

Politikė pripažino, kad anksčiau Stepono VAIČIKAUSKO kuruotos miesto ūkio ir energetikos sritys nėra stipriausia jos vieta. Loreta KEKIENĖ norėtų domėtis socialiniais ir švietimo klausimais. Dabar už tai yra atsakingas konservatorius Algimantas KURLAVIČIUS.

Kauno socialdemokratų lyderė Orinta LEIPUTĖ kandidatei į vicemerus įteikė reples ir simboliškai priminė prieš porą savaičių prie savivaldybės Tvarkos ir teisingumo rengtą mitingą, kur Loreta KEKIENĖ su partijos kolegomis siūlė kalti vinis į valdančiųjų konservatorių statinę.

Daugiau »

Politinių komunijų nedalinu

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

A.STRAKŠYS

Kartais visai netyčia gali pakišti žmogų po peiliu. Taip ir man atsitiko. Paminėjau viename savo straipsnyje daktaro Kazio Bobelio pavardę, ir šitą padorų žmogų, tikrą Lietuvos patriotą užgriuvo iš piršto laužtų, taigi nebūtų kaltinimų lavina, o vienas žingeidus šiauliškis net numetė man labai įdomų klausimą: „Nuo kada VLIK’o vadas išpažintį atliko, Strakšy, tau?“

Visų pirma, aš ne kunigas ir tokiu būti nenoriu, todėl išpažinčių neklausau ir Komunijų, tuo labiau politinių, nedalinu, o su Kaziu Bobeliu žurnalisto keliai mane suvedė gal praeito šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai Kazys Bobelis, grįžęs su šeima į gimtąją Lietuvą, kandidatavo į Respublikos Seimą. Tam jis turėjo teisę, o gal net ir pareigą – nuo 1979 metų vadovavo išeivijoje veikusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK), kuris buvo it rakštis tuometinei Lietuvos ir apskritai bolševikinei valdžiai, atstovavo tam Komitetui Pasaulio antikomunistinės lygos konferencijose Liuksemburge, Taivanyje, San Diege, smerkė Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Taigi mūru stojo už Lietuvos nepriklausomybę nuo bolševikų. Už tai jį  JAV Kongresas dar 1956 metais buvo apdovanojęs Ellis Island medaliu kaip labiausiai nusipelniusį Amerikos lietuvį, o Popiežius Jonas Paulius II jam įteikė šv. Grigaliaus Didįjį ordiną „už religinės ir tautinės laisvės kovą Lietuvoje“.

Koks Lietuvos patriotas ar vaidinantis patriotą turi šitokius apdovanojimus?

Daugiau »

Loreta KEKIENĖ: “Buvau globojama moteris”

Aušra GARNIENĖ, žurnalistė

A.GARNIENĖ

Kauno vicemere tapusi Loreta KEKIENĖ pirmiausia žada siekti, kad būtų pakeistos vicemerams priskirtos kuravimo sritys. Ji norėtų kuruoti ne miesto ūkio, o švietimo sritį.

Loreta KEKIENĖ tapo trečioji moteris Kauno vicemerės poste per 20 metų. Anksčiau mero pavaduotojomis yra buvusios Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ ir Adelė MAJAUSKIENĖ. Naujoji vicemerė vakar atsakė į dienraščio “Kauno diena” klausimus.

– Ko pirmiausia imsitės tapusi Kauno mero pavaduotoja?

– Pirmiausia susipažinsiu su veiklos sritims. Revoliucijos nedarysiu. Kalbėjausi apie tai su meru – vicemerams priskirtos kuravimo sritys bus koreguojamos, nes tai, ką darė Steponas VAIČIKAUSKAS, man nėra artima. Esu tos nuomonės, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Praėjo tie laikai, kai sovietmečiu į pareigas paskirdavo iki gyvos galvos.  Noriu tos srities, kurią geriausiai išmanau.

– Kokia tai sritis?

– Švietimas ir kultūra. Kalbėjausi su vicemeru Algimantu KURLAVIČIUMI, kuris dabar už tai atsakingas. Jis sutinka perimti ūkį ir energetiką, tačiau galutinio sprendimo dar nėra. Rugsėjį tarybai bus teikiamas sprendimo projektas.

Daugiau »

Prezidentas Rolandas PAKSAS: “Valdžiai trūksta noro šalinti šešėlinės ekonomikos priežastis”

Paskelbti Pasaulio banko analizės duomenys apie šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje iliustruoja, kad valdžios politika didinti mokesčius vis labiau stumia verslą į šešėlį, o konservatorių vadovaujama Vyriausybė ir toliau stengiasi to nepastebėti.

Banko duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro kone trečdalį šalies bendrojo vidaus produkto. „Jeigu Lietuvos BVP yra apie 100 milijardų litų, šešėlyje yra apie 30 milijardų. Jeigu bent ketvirtadalis iš jų patektų į biudžetą, nereikėtų nei pensijų, nei motinystės ir kitų išmokų mažinti, nei apie „Sodros“ deficitą kalbėti. Pašalinkime priežastis, genančias verslą į šešėlį, užkirskime kelią kontrabandos ir narkotikų srautams ir valstybė bus gerokai turtingesnė“, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Prezidentas Rolandas PAKSAS.

Europos Parlamento nario teigimu, puikiai žinoma, kad šešėlinę ekonomiką sparčiausiai augina didinami mokesčiai, nedarbo didėjimas ir iš to kylantis gyventojų nepasitikėjimas savo valstybe. „Dėl verslo traukimosi į šešėlį ir apie dėl to valstybei kilsiančias problemas partija Tvarka ir teisingumas kalbėjo dar 2008 metų pabaigoje, kai konservatoriai didino mokesčius. Dėl sprendimų, kurie Lietuvos ekonomiką išstums į šešėlį, perspėjo ir ekspertai, tačiau valdžia pasirinko kitą kelią – žmonių skurdinimo ir diržų veržimo politiką“, – kalbėjo politikas.

Daugiau »