Koks yra sąvokų “visuomenės plėtra” ir “vystomojo bendradarbiavimo” turinys?

Seimo narės prof. Aušrinės Marijos PAVILIONIENĖS pranešimas diskusijoje
“Visuomenės plėtra ir demokratija”
2006 m. vasario 23 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucijos salė

    Sąvokos “visuomenės plėtra” ir “vystomasis bendradarbiavimas”, tapusios tokios reikšmingos Europos Sąjungos diskurse, yra abstrakčios tol, kol joms nesuteikiamas konkretus turinys. Tam tikros visuomenės plėtra sureikšminama tuomet, kai joje aktyviai ir pastebimai veikia valstybės vidaus ir užsienio politikos kūrėjai, kai realiai bendradarbiauja šalies vyriausybės, parlamento ir piliečių visuomenės atstovai. Visuomenė nesivysto pažangos link, kai egzistuoja atotrūkis tarp valdžios ir tautos, kai atskiros valstybės institucijos dirba tik savo uždaros žinybos erdvėje arba, kai, iškeliant šalies tarptautinės politikos prioritetus, pamirštami savos visuomenės piliečiai.

pavilioniene.jpg

Kalbininkų ilgai svarstyti termino “population development” lietuviški vertiniai ir atitikmenys – “visuomenės plėtra” ir “vystomasis bendradarbiavimas” – mano nuomone, neprieštarauja vienas kitam, o papildo vienas kitą. Visuomenės gyventojų gerovė auga ir plėtojasi tik tuomet, kai visuomenė įveikia savo šalies dvasinę ir ekonominę stagnaciją, kai realiai rūpinamasi savo piliečių sveikata ir švietimu, kai visuomenė vystosi ne turtingųjų mažumos interesų, o piliečių daugumos bei pasaulio pažemintųjų ir kenčiančiųjų gerovės vardan.

Šiandien mūsų diskusija mėgindami aiškintis, kaip Lietuvoje suprantami visuomenės plėtros ir vystomojo bendradarbiavimo bei demokratijos procesai, ieškosime atsakymo, kodėl iki šiol nėra vaisingo bendradarbiavimo tarp atskirų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų, kodėl ryški Lietuvos užsienio politika taip kontrastuoja šalies vidaus gyvenimo situacijai.

Surengti visuomenės plėtros diskusiją paskatino ne tik Europos Parlamente aptarinėjami klausimai – Europos Konstitucijos likimas, Lisabonos strategijos įgyvendinimas ir finansinė perspektyva, kultūrų dialogas, lyčių nelygybės panaikinimas, paslaugų direktyva – bet ir Europos Sąjungos senųjų valstybių pripažinimas, jog valdžios atstovams iš biurokratinių aukštumų būtina nusileisti iki piliečių visuomenės ir išgirsti piliečių esminius reikalavimus, mėginant įgyvendinti paprastų žmonių lūkesčius, nes kitaip paskelbtasis ES “Planas – D: demokratija, diskusijos, dialogas” įgyvendintas nebus.

Šiuolaikinės visuomenės pažanga visuomet išryškėja lyginant ją su tam tikrais visuomenės istorijos tarpsniais. Kodėl sukūrus Europos Sąjungą iškilo “Plano – D” sukūrimo būtinybė? Todėl, kad dabarties politikai pamiršo istorinę praeitį. Renesanso ir Šviečiamojo amžiaus epochose žmogus, visuomenė ir pasaulis buvo suvokiami kaip visuma, kaip tarpusavyje susietos sistemos. XIX ir XX amžiuje žmogaus ir visuomenės sampratas lėmė fragmento ir “sudužusio veidrodžio” principai. Pasaulio kaip chaoso idėja nustelbė harmoningo pasaulio idėją. Pabirusius fragmentus kiekvienas subjektas – atskiros valstybės, partijos, vyriausybės, politikai ir piliečių visuomenės nariai ėmė dėlioti ir aiškinti savaip. Žmogus kaip vienetas ir visuma tapo nereikšmingas informacinių technologijų, agresijos, karinių konfliktų, diktatūros ir fanatizmo proveržių pasaulyje. Masinėje visuomenėje originaliai ir savarankiškai mąstantis žmogus tapo retenybė, nes šiuolaikinėje visuomenėje toks mąstymas kelia pavojų, todėl dauguma ėmė rinktis saugesnį egzistavimą: paklūsti religijos tarnų, pinigų, partijų bei valdančiosios daugumos diktatui. Tai ar iš viso verta kalbėti apie visuomenės plėtrą, jei dauguma piliečių joje sąmoningai nedalyvauja? Jei šiuolaikinis protu aptingęs žmogus nepajėgia aprėpti žinių visuomenės informacijos gausos?

Alkaniems ir skurstantiems, ligotiems ir neapsišvietusiems, bedarbiams ir benamiams, jokių socialinių garantijų neturintiems žmonėms visuomenės plėtra ir vystomasis bendradarbiavimas yra tušti žodžiai. Šie žmonės nesupranta, kodėl mūsų Vyriausybė skiria pinigines lėšas Kazachstano saugumo darbuotojams ar Gruzijos bei Moldovos pareigūnams rengti, kai dauguma Lietuvos piliečių gauna pensijas, kurios žemina žmogiškąjį orumą, kai prestižinių profesijų žmonės už intelektines ir dvasines pastangas visuomenės labui nėra deramai atlyginami.

Galima tarti, kad vartojant vien sąvoką “vystomasis bendradarbiavimas” ir atsisakius termino “visuomenės plėtra” nusimetama atsakomybė prieš savo visuomenės piliečius. Bendradarbiavimas ir vienkartinės donorystės per valstybės sienas yra lengvesni nei bendradarbiavimas su savo tauta, su savo šalies piliečiais, kurių pasitikėjimą reikia pelnyti doru darbu ir pažadų vykdymu.

Iš Tūkstantmečio vystymosi tikslų Lietuvos Vyriausybė pasirinko skurdo mažinimo problemą, tačiau ši problema mūsų valstybėje dar nėra siejama su tautos sveikatos, lytinės ir reprodukcinės sveikatos išsaugojimu, švietimu, mokymusi visą gyvenimą. Kai kurie Lietuvos pareigūnai ar politikai iki šiol negali suvokti, kodėl diskutuojant apie visuomenės plėtrą, reikia kalbėti ir apie reprodukcinę sveikatą ir lytinį švietimą. Atsakau, jei vis daugiau moterų nebus gydomos nuo nevaisingumo, lytinių infekcinių ligų, mirs nuo nelegalių abortų, ŽIV ir AIDS, jei žmonės nieko neišmanys apie lytinę sveikatą ir sveikatą apskritai, neteks kalbėti apie fizinę visuomenės plėtrą. Nereikia kaltinti moterų dėl demografinės krizės, stabdančios visuomenės vystymąsi. Pradžioje derėtų išsaugoti žmonių sveikatą ir išugdyti jų racionalų protą.

Visuomenės plėtra yra daugialypė problema, kuri grąžina mus prie universumo arba pasaulio visumos idėjos. Šiandien, nesistengiant išsaugoti gamtos, taikaus sambūvio, žmogaus ir ypač moterų sveikatos, švietimo ir mokslo laimėjimų, pagarbos žmogaus teisėms, žmonių lygybei, kalbėti apie visuomenės plėtrą yra šventvagiška. Ar mūsų visuomenėje, diskutuodami apie visuomenės plėtrą tik žinybiniu požiūriu, ir toliau gyvensime apsitvėrę tvoromis? Ar visgi mėginsime suklostyti valdžioms ir pilietinei visuomenei suprantamą visuomenės plėtros sampratą ir realiai įsiterpti į europinį ir pasaulinį kontekstą kaip bendruomenė, kuri mato ne vien šios dienos aktualijas, bet ir geba kurti Lietuvos ir Europos Bendrijos vystymosi vizijas ir perspektyvas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *