“Inteligentiški” VSD patarnavimai

(Dėl VSD tardymo metodų)

Berods Faustas Kirša, prieškario poetas ir intelektualas, yra prasitaręs, jog norėtų gyventi tokioje valstybėje, kurios saugume galėtų dirbti. Prieškario inteligentas, matyt, norėjo pasakyti, kad valstybės saugumui yra būtinas tam tikras inteligentiškumo lygis.

Norime paviešinti kai kurias aplinkybes, susijusias su taip vadinama “galimai nelegalios prekybos ginklais” byla, kai VSD suėmė buvusį Seimo narį, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, rezistentą Algirdą Petrusevičių ir KAM AOTD (antrojo operatyvinių tarnybų departamento) majorą Joną Zajančkauską. Pirmiausia apie VSD tardymo metodus. Neliesime čia tų neleistinų metodų, kuriuos paviešino majoro J. Zajančkausko advokatas J. Gaudutis – 12val. trukmės tardymų, trukdymų miegoti ir kitų, taip pat rimtų procedūrinių pažeidimų, kaip ir pačios bylos – visa tai teisėsaugos kompetencijoje. Mums, praėjusiems KGB tardymų “mokyklą labiau rūpi moralinė dimensija.

Štai ką teigia majoras J.Zajančkauskas: jį tardžiusiems jauniems VSD pareigūnams K.K ir T.G. jis profesinių priekaištų neturi, traktuodamas juos kaip kolegas, atliekančius savo pareigas. Tačiau iš tardymą perėmusio šių pareigūnų viršininko, VSD “Kovos su terorizmu valdybos” vadovo Arūno Paukštės, jis išgirdo štai ką: “Kodėl nuėjęs pas prokurorą nekalbėjai taip, kaip buvome surežisavę ir susitarę? Dabar pats save gali kaltinti. Zonoje būsi padarytas gaidžiu, čiulpsi… Turi gražias dukras, nežinia, kas su jomis gali atsitikti, turėk omeny. Perduosiu į zoną informaciją, kad tu užvertei Daškę (t.y. nušovei Remigijų Daškevičių), o tada žinai kas tavęs laukia…” ir t.t. Visa šita tirada buvo pagardinta šlykščiais rusiškais keiksmažodžiais.

Netikėti majoru Jonu Zajančkausku neturime pagrindo. Pažįstame jį kaip vieną pirmųjų Lietuvos savanorių – kūrėjų, kaip dorą ir sąžiningą karininką, absoliučiai ištikimą Lietuvos Respublikai. Įrodyti jo teiginių tiesą gali ne bent jauni pareigūnai K.K ir T.G., jei jiems užteks pilietinės narsos. Tačiau norime paklausti: kodėl VSD tarnauja ir net užima aukštas pareigas personažai, vartojantys kriminalinį žargoną ir keiksmažodžius, gąsdinantys fiziniu susidorojimu, darantys į jokius rėmus netelpančias užuominas apie tai, kas gali ištikti dukras? Ar buvęs Kaišiadorių prokuroras, matyt, iš Pravieniškių atsinešęs savo žemiausios prabos kriminalinį mentalitetą, gali dirbti pareigose, susijusiose su intelektu? Juk specialios tarnybos kai kur yra vadinamos “intelligence service”, ką galima išversti ne tik kaip “žvalgyba”, bet ir “inteligencija, protiniai gabumai, sumanumas”. Geru žvalgu būti tik tam tikrą intelektą bei kultūrinį lygį turintis žmogus. Ką apie savo “inteligentiškąjį” pavaldinį mano VSD vadovybė? Ar toks žmogus gali vadovauti kovai su terorizmu, kur intelektas ir kultūrinis akiratis yra būtiniausios savybės?

Išvis, dėl šios bylos kyla daug klausimų. Ar nekvepia čia tam tikru užsakymu? Paaiškinsime, kodėl šito klausiame: neseniai spaudos kioskuose pasirodė laikraštukas, pavadintas “Karštu komentaru”. Kiek galime suprasti iš redakcijos sąstato, jis yra “atsipumpuravęs” iš panašaus “Laisvo Laikraščio”.

Šitame marginaliniame leidinyje ėjo ilgas tęstinis straipsnis “Jie nužudė Jurą Abromavičių”, kur aprašomi keliolikos metų senumo įvykiai, taip vadinamas Kauno savanorių “maištas”. Straipsnio autorius – toksai Adolfas Strakšys, buvęs komunistinės “Šluotos” redaktorius, knygelių apie revoliucinių kovų dalyvius bei tarybinius partizanus autorius. Štai straipsnio citata: “Greičiausiai prokuratūra neapsiriktų apklaususi buvusi Seimo narį A.Petrusevičių ir J.Abromavičiaus byloje” (02.2 – 16). Panašų pageidavimą šio leidinio puslapiuose pareiškė ir gerai žinomas Audrius Butkevičius, tuo metu staiga atsiradęs Lietuvoje. Kaip tik tuo metu, sinchroniškai, ir suimami A.Petrusevičius ir J.Zajančkauskas. Nuo kada prokuratūra ir VSD pradėjo klausyti šio avantiūristo ir kyšininko (neseniai “Ekstroje” demaskuoto dėl ryšių su GRU) patarimų ir pageidavimų? Dar įdomiau, kad ką tik iškepto leidinio redakcija yra tiek turtinga, kad giriasi užsakiusi metinę prenumeratą “daugeliui mokyklų, bibliotekų, o taip pat šalies savivaldybių ir seniūnijų”, o visiems norintiems taip pat siūloma padovanoti metinę prenumeratą, užtenka tik susisiekti faksu ar elektroniniu paštu (skelbimo faksimilę pridedame ). Ar VSD nedomina šio laikraščio lėšų šaltiniai? Ar šie pinigai nėra iš to beveik milijardo rublių, kuriuos Rusijos Dūma šių metų biudžete skyrė “demokratijai Rusijoje ir artimajame užsienyje skleisti” ir kurių panaudojimą koordinuoja toksai Modest Kolerov, “Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos” vadovas, informacinio karo prieš Baltijos šalis koordinatorius.

Šiame leidinėlyje rasime ne tik senais gandais pagristą J. Abromavičiaus bylos versiją, bet ir ditirambus Baltarusijai ir jos “batkai”, sužinosime, koks idealistas ir nekaltai nuteistas yra Burokevičius, ir koks protingas ir visažinis yra “Darnių laivo” autorius. Jame nupieštas Lietuvos paveikslas visiškai atitinka tokių Kremliaus ruporų, kaip “Regnum.ru” svetainės apžvalgininko V.Olžičiaus, “eurazijinko” A.Dugino ir kitų pageidaujamą vaizdinį.

Tačiau neteko girdėti .apie kokias nors VSD pastangas bent pasidomėti šia provokacija. Vietoj to keliamos bylos žmonėms, kurių akivaizdi kaltė yra į akis krentąs patriotizmas. Argi ne įdomu, kad vienas šios bylos iniciatorių – gerai žinomas Kaune senas sovietinės prokuratūros vilkas, kurio ryšiai su KGB nėra paslaptis Kauno kolekcininkams. Kito prokuroro, kuruojančio majoro J. Zajančkausko bylą, pavardė šmėkščioja tarp KGB tardytojų, persekiojusių “LKB kronikos” žmones – užtenka atsiversti pavardžių sąrašą paskutiniame “LKB kronikos” tomelyje.

Tačiau norime grįžti prie to, nuo ko pradėjome – nuo moralinio klimato mūsų valstybėje. Kalbos apie valdžios prestižą, apie kovą su korupciją ir kitomis blogybėmis yra beprasmės, jei aukšto rango pareigūnai leidžia sau elgtis ir kalbėti su piliečiu žemiausio lygio kriminaline leksika bei rusiškais keiksmažodžiais. Ne šiaip piliečiu – su karininku. Šito Lietuvos karininkai nepamirš. Teko kalbėtis su daugeliu Lietuvos kariuomenes karininkų, buvusių savanorių – jie laiko šitokį elgesį ne tik asmeniniu, bet ir viso Lietuvos karininkų korpuso įžeidimu. Kam tai naudinga, kas atsakingas už tokį jėgos struktūrų supriešinimą, turės atsakyti VSD vadovybė.

Post Scriptum: Remdamiesi “LR Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso” įstatymu (4 str.) rekomenduojame VSD vadovybei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinės etikos pažeidimų bei atitikimo einamoms pareigoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *