Ginklų prekyba žlugdo gyvenimą ir karjerą

Straipsnis išspausdintas 2006.05.09  žurnale “EKSTRA”, 2006 m. Nr. 19

Autorius Dailius DARGIS

      Seime neseniai įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama leisti neužsitraukiant baudžiamosios atsakomybės atiduoti nelegaliai laikomus ginklus. Įstatymas galios pusmetį. Pasak įstatymo projekto aiškinamojo rašto, šis projektas teikiamas siekiant sumažinti neteisėtai laikomų ginklų, šaudmenų, sprogmenų kiekį bei užkardyti jų panaudojimą.

Prieš keletą metų Lietuvoje panašūs ginklų legalizavimo laikotarpiai buvo viešai skelbti dukart. Pagal šiandien galiojančius įstatymus, už nelegalų disponavimą ginklais ar sprogmenimis gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

“Narkotikai, prekyba žmonėmis ir ginklai – velniškas mišinys. Bet kai kuriems karštiems pasaulio žemėlapio taškams jis visai patinka. Žinote, kas šiandien valdo mūsiškę planetą? Ginklų prekeiviai, nes likusieji yra pernelyg užsiėmę žudydami vienas kitą. Taigi niekada nepradėk karo, ypač pats su savimi. Statistiškai pasaulyje šiuo metu vienas ginklas priklauso 12 žmonių, o man pagrindinis klausimas lieka, kaip apginkluoti tuos likusius vienuolika. Prekybos kvaišalais ir ginklais tinklas visada susijęs su politika, todėl vargu ar galima jį sunaikinti”, – tokia filosofija savo nusikalstamą veikią nusakė pernai pagal tikrus faktus sukurtos Holivudo juostos “Karo dievas” pagrindinis herojus Jurijus Orlovas – emigrantas iš Sovietų Sąjungos, ilgainiui tapęs stambiu ginklų kontrabandininku, kurį meistriškai suvaidino viena ryškiausių šių dienų kino žvaigždžių Nicolas Cage’as.

Ir šiandienėje Lietuvoje daugelis prekeivių ginklais palaiko glaudžius ryšius su aukštais krašto politikais, teisėsaugos institucijų, valstybės įstaigų vadovais.

Į teismą – su neperšaunama liemene

Prieš kiek laiko Kaune, netoli savo namų Šiaurės prospekte, kai ketino sėsti į savo prabangų penktosios serijos BMW automobilį, buvo sulaikytas anksčiau su “daškinių” grupuote sietas, o dabar “daktarų” smogiku laikomas bokso klubo “Gongas” viceprezidentas Darius Mačianskas.

Šį prieštaringai vertinamą kaunieti sulaikę operatyvininkai stebėjosi: “Tas “Mačka” visada nešiodavosi užtaisytą nelegalų pistoletą TT. 0 taip elgiasi tik paranojiškai dėl savo gyvybės bijantys gangsteriai”. Vienu pagrindinių įtariamųjų dėl praėjusią gegužę Vilijampolėje įvykusio pasikėsinimo i Gintarą Kučį (”Kapuciną”); sutikusi liudyti prieš Kauno kriminalinio pasaulio įžymybę Henriką Daktarą, laikomas D.Mačianskas dar prieš sulaikymą į Vilniaus apygardos teismo procesus, vykusius už uždarų durų, atvažiuodavo su neperšaunama liemene.

Pas jį rastas pistoletas TT buvo pirktas iš nelegalių ginklų perpardavinėtojų. Tokį naudotą pistoletą galima įsigyti už 1000-1500 litų. Manoma, kad būtent tokiu ginklu buvo sužalotas ir “Kapucinas”. Kol kas ekspertai dar nepateikė galutinių išvadų, ar tuo pačiu TT pistoletu, kuris buvo aptiktas D.Mačiansko mašinoje, pernai gegužę buvo apšaudytas G.Kučys. Šios markės ginklas dabar itin plačiai paplitęs ne tik tarp vyresnės kartos Kauno banditų, bet ir tarp jaunųjų nusikaltėlių iš įžūlių nusikaltimų krečiamo Šilainių rajono. Iš kovinio ginklo TT kone kas vakarą šaudoma šio tankiausiai Kaune gyvenamo rajono kiemuose. Tiesa. daugelis minėtų prasižengimų. įvykdytų šiame gyvenamajame daugiabučių rajone, kažkodėl nepatenka į oficialias paros kriminalinių įvykių suvestines.

J.Abromavičiaus našlės niekas neaplankė

Šių metų sausį Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros darbuotojais Kaune sulaikė buvusį 1996-2000 metų kadencijos seimūną, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį Algirdą Petrusevičių, turintį „Rankelės” pravardę.

Mat Kauno kriminalistai juokauja: duok Petrusevičiui bet ką – jis vis vien padarys vamzdį. A.Petrusevičius – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris,. Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus kavalierius, buvęs Krašto apsaugos departamento ” Vytis” ginklų baro viršininkas, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) garbės narys už asmeninį indėlį ir nuopelnus Lietuvai bei jos narystei NATO.

Šio tituluoto 69 metų kauniečio namuose Lazūnų gatvėje 59 tą patį vakarą buvo atlikta krata. Apie radinius iki šiol oficialiai neskelbta, tačiau per kratas pas A.Petrusevičiaus aplinkos žmones saugumiečiai rado kelias dešimtis ginklų. įspūdingą kiekį šaudmenų bei amunicijos. Tarp jų buvo ir pistoletų su duslintuvais. A.Petrusevičiaus suėmimas sukėlė didelę politikų reakciją, sulaukta oficialių protestų ir kolektyvinių pa reiškimų, ginančių šį žymų kaunietį.

Sulaikius “Rankelę” žiniasklaidoje iškart pasirodė pranešimų, kad artimiausiu metu gali paaiškėti savanorio Juro Abromavičiaus žūties. tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo kaltininkai.

Todėl šio žurnalistinio tyrimo autorius kreipėsi į 1997 – ųjų sausio 31-osios vakarą prie savo namų Kauno Šilainių rajone automobilyje susprogdinto buvusio Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno apskrities teritorinio gynybos štabo viršininko, atsargos kapitono Juro Abromavičiaus našlę Jūratę Abromavičienę.

Paaiškėjo, kad pas ją pastarosiomis savaitėmis nebuvo užsukę nei prokuratūros. nei VSD pareigūnai.

Žuvusio kariškio našlė ir du vaikai – 21 metų sūnus Rimas bei 19-metė duktė Edita, iki šiol gyvenantys tame pačiame Kuršių gatvėje esančiame daugiabutyje, praėjus devyneriems metams po kraupios nelaimės, dar labiau abejoja J .Abromavičiaus mirtį narpliojančių teisėsaugininkų veiklos rezultatais.

„Pastaruoju metu dėl ginklų sulaikyti plačiai spaudoje minėti vyriškiai bent jau man nėra anksčiau girdėti ar matyti, – “Ekstrai” teigė J.Abromavičienė, po kelerių tylos metų pirmąsyk sutikusi pasikalbėti apie savo gyvenimą po to kraupaus paskutinio 1997-ųjų sausio vakaro. – Iki šiol nebuvau pakviesta į apklausą prokuratūroje. Pastarąjį kartą, siekdama sužinoti naujienų apie savo vyro žūtį, į Kauno apygardos prokuratūrą kreipiausi bemaž 1998 m. Bet tąsyk nieko konkretaus neišgirdau, išskyrus tai, kad šiai bylai senaties termino nebus.

Pasklido kalbos. neva sudarytas kažkoks žmonių, kurie galėjo užsakyti. Juro nužudymą, sąrašas. bet konkrečių rezultatų irgi nėra. Kur kas dažniau apie savo vyro nužudymo tyrimo eigą sužinau ne iš pareigūnų, bet iš žiniask1aidoje publikuojamų straipsnių”.

Buvo kalbama, jog susprogdintas J.Abromavičius prieš mirtį turėjo surinkęs nemažai operatyvinių duomenų, kad 1993-iųjų rudenį pakaunės Lekėčių miške vykęs savanorių maištas ir tilto per Bražuolę susprogdinimas 1994 m. rudenį sietinas su GRU (Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos) agentūrine veikla Lietuvoje.

Manoma, kad į šias skandalingas ir iki šiol sunkiai narpliojamas istorijas buvo įsivėlę ir kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai bei Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, sovietmečiu artimai susiję su partijos nomenklatūra.

“Karo dievas” iš Kauno

Iškart po skandalingojo eksparlamentaro A.Petrusevičiaus sulaikymo žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir buvusi SKAT Kauno rinktinės bendrojo poskyrio viršininkė Kristina Sudžienė, per vieną televizijų pareiškusi, jog “nuo 1992-ųjų būta duomenų, kad pas Petrusevičių galima gauti ginklą – kaip knygą nusipirkti knygyne”.

Tačiau lietuviškojo šaunamojo ginklo kūrėju ir savanorių krikštatėviu laikomas kaunietis areštinėje praleido tik dešimt dienų.

Šiandien, kol vyksta tyrimas, skandalingai pagarsėjęs ginklų specialistas ramiai dienas leidžia savo namuose atsitvėręs tylos siena ir atsisako bet kokių akistatų su kartkartėmis jį atakuojančiais žurnalistais. A.Petrusevičius net ir “Ekstrai” jokių komentarų buvo linkęs neteikti: “Dar laukiu, kol jie (pareigūnai, – aut.) ką suras, todėl negaliu nieko viešai kalbėti. Nes dabar bet kokie vieši mano teiginiai gali būti panaudoti prieš mane patį”.

Tačiau “Ekstros” korespondentui pavyko pašnekinti A.Petrusevičiaus sūnų Vytelį Petrusevičių. Šis 36 metų vyras 9-ojo dešimtmečio viduryje išgarsėjo kaip Kauno ,,Tresto” kultūros namuose jaunimo pamėgtų pašėlusių diskotekų vedėjas. Vėliau V.Petrusevičius pradėjo vesti laidas ir pirmosiose regioninėse radijo stotyse.

“Ilgainiui supratau, kad didžėjavimo laikai baigėsi, šeima man buvo svarbiau, o ir dizainas ėmė traukti. Turiu šešerių metų dukterį, kuri labai mėgsta muziką. Jeigu norės didžėjauti, jai netrukdysiu, net padėsiu patarimais”, – sakė legendinis didžėjus, anuomet turėjęs Dictor Vytenio sceninį pseudonimą. pastaruoju metu vienoje Kauno rek1amos dizaino studijoje kūrybos vadovo pareigas einantis kaunietis Lietuvos klubuose nesilanko. Tik retsykiais būdamas Maskvoje darbo reikalais į juos užsuka. Dabar V.Petrusevičius retsykiais stoja prie didžėjaus pulto tik šeimos šventėse arba draugų pobūviuose, kuriuos rengia kaimo sodyboje.

Garbingas medalis – už sprogmenų gamybą?

Šių metų pradžioje A.Petrusevičiaus sūnus, buvęs ilgametis didžėjus Vytenis, buvo apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. “Nesigviešiau šio apdovanojimo, todėl ir nesu linkęs jo sureikšminti. Dėl ko mane apdovanojo? Matyt, todėl, kad 1991-ųjų sausio pradžioje mūsų namo Lazūnų gatvėje, kuriame iki šiol gyvenu, rūsyje su keliais tėvo bičiuliais slapčia gamindavau “Molotovo kokteilius” ir juos gabendavau į Vilnių Aukščiausiosios Tarybos rūmuose budintiems savanoriams, – prisiminė V.Petrusevičius. – Šioje namų sąlygomis įkurtoje krašto apsaugos laboratorijoje nuolat intensyviai dirbome penkiese. Tarp mūsų buvo ir šių savadarbių sprogmenų receptus neblogai išmanantis ilgametis chemijos profesorius, tėvo vaikystės draugas. Taip pat keli inžinieriai, technikos mokslų profesoriai. Daugelis šių senyvo amžiaus žmonių šiandien jau mirę”.

Tomis lemtingomis sausio dienomis V.Petrusevičiui teko budėti ir prie pulto Sitkūnų gyvenvietėje (Kauno r.), iš kurios tolimosiomis bangomis buvo transliuojamos radijo stoties “Kauno fonas” programos.

“Kai sovietų okupantai gesino visas šalies radijo stotis, man įvairūs politikai perduodavo tekstus, kuriuos nedelsdamas privalėjau perskaityti tiesioginiame eteryje. Kažkur yra net vaizdo įrašas. kur nufilmuota, kaip tada dirbau prie visiškai atskiros ir patriotų minios saugomos radijo stoties pulto”, – pasakojo V.Petrusevičius.

Griežtos nuobaudos – keturiems pareigūnams

Dėl nepaaiškinamo ginklų pomėgio buvęs seimūnas A.Petrusevičius teisėsaugininkų akiratyje buvo atsidūręs ne vieną kartą. Dar 1993 m. jo ramybė buvo sudrumsta, kai jis tapo įtariamuoju dujinių pistoletų perdarymu. Tačiau kaip visuomet jo kaltės pareigūnams nepavyko įrodyti ir tyrimas buvo nu- trauktas.

1997-ųjų lapkriti Kauno pareigūnams gavus operatyvinių duomenų apie vieno kauniečio namuose nelegaliai laikomus ginklus, vėl šmėkštelėjo garsaus pokario rezistento A.Petrusevičiaus pavardė.

Tąsyk dėl kratos jo namuose buvo kilę nemažai triukšmo. Tuo pat metu Kaune buvo tiriama didelės apimties byla dėl neteisėto disponavimo ginklais. Būtent ją tiriantys pareigūnai ir paprašė prokuroro leidimo atlikti kratą A.Petrusevičiaus name. Prokuroras nepatikrino, ar šis asmuo yra Seimo narys, ir tokį leidimą davė. Pareigūnams atlikus kratą ir kilo skandalas, kurį netrukus lydėjo griežtos nuobaudos aukštiems teisėsaugos pareigūnams.

Tuomečio generalinio komisaro Kęstučio Šalkausko įsakymu dėl kratos “Rankelės” namuose buvo nubausti keli svarbius postus užimantys policininkai. Kauno Dainavos policijos komisariato vyresniajam inspektoriui Andriui Nutautui už tarnybos drausmės pažeidimą – tarnybinio pranešimo surašymą savo vardu ir nepatikrintų duomenų pateikimą pareikštas papeikimas.

“Po 1997-ųjų rudenį Kauno Dainavos policijos komisariatą sudrebinusio sprogimo gavome pranešimą, esą A.Petrusevičius dar prieš dvejus metus dėl ginklų turėjęs problemų su teisėsauga. pagal tuomečius formalumus gavome sankciją atlikti kratą jo namuose. Kaip vėliau paaiškėjo, be vardinių jam skirtų ginklų, įdomesnių radinių pareigūnams aptikti nepavyko”, – prisiminė prieš šešerius metus savo noru iš policijos pasitraukęs, o dabar Kauno priklausomybės ligų centre teisininku dirbantis A.Nutautas.

Iš tiesų per minėtą kratą pareigūnai tuomečio parlamentaro namuose rado tik teisėtai laikomą vardinį pistoletą ir šaudmenų. Šiandien jau ištirtas ir minėto Dainavos policijos komisariato pastato sprogdinimas. Paaiškėjo, kad tikrasis sprogdinimo iniciatorius – vienas stambiausių Klaipėdos mafijos bosų Sigitas Gaidjurgis, šįmet sausį nuteistas iki gyvos galvos.

Tiesą atskleis būdamas pensijoje

Už nepakankamą kontrolę griežtas papeikimas buvo pareikštas ir tuomet šio pastato sprogdinimo bylai vadovavusiam Dainavos komisariato viršininkui, dabartiniam Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojui Vitalijui Pacevičiui. Nuo išsamesnių komentarų V.Pacevičius irgi linkęs susilaikyti: “Galbūt ir tuometė valdžia reikalavo, kad mums skirtų papeikimus, bet daugiau šia tema šnekėsiu, kai būsiu pensijoje”. Taip pat už nepakankamą kontrolę tada griežtas papeikimas buvo pareikštas ir buvusiam Kauno zonos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos komisarui, šiandien Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo pareigas einančiam Jurijui Milevskiui.

“Ekstros” korespondento paprašytas prisiminti prieš 9 metus kilusi ažiotažą teisė saugininkų labirintuose, J.Milevskis buvo stebėtinai santūrus: “Daugelis Žmonių turi įvairių pomėgių. Ginklų kolekcininkų negalime priskirti prie nusikaltėlių, bet jei šis jų pomėgis peržengia įstatymų ribas, tuomet tai tampa rimta problema. Kol A.Petrusevičiaus atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas, kategoriškai atsiriboju nuo bet kokių vertinimų”.

Daug žinojo, užtat ir nukentėjo

1997 – ųjų lapkričio 25-ąją neva A.Petrusevičių apšmeižusį anoniminį telefono skambutį įregistravusiam Kauno Dainavos policijos komisariato kriminalistams vadovavusiam komisarui inspektoriui Alfredui Ostreikai buvo skirta griežčiausia bausmė – jis atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje.

Šiandien sunku patikėti, kad šį optimizmu trykštantį vieną geriausių to meto Kauno kriminalistų būtų galėjusi palaužti neviltis.

Dabar A.Ostreika – vienos didžiausių Jonavos įmonių. net 17 skirtingų veiklos rūšių vykdančios UAB “.Jonavos paslaugos” direktorius. Jis maloniai sutiko pasidalyti prisiminimais apie tuomet Kauno teisėsaugą sukrėtusį skandalą.

“Manau, kad kiekvienam būtų skaudu, kai po 23 metus trukusio atsidavimo savo mėgstamam darbui dėl kieno nors intrigų esi išprašomas lauk. Jei būčiau korumpuotas “mentas”, gal tuomet ir nesigailėčiau dėl prarastos tarnybos teisėsaugoje” , – tvirtino A.Ostreika. Jį ir pasiekė pirminė informacija apie įvairias Seimo nario namuose sukauptas nelegalias “gėrybes”. Tuomet pareigūnas iškart kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir gavęs sankciją atlikti kratą griebėsi veiksmų.

Kratą atlikę pareigūnai apsižioplino

“Neilgai trukus mus pasiekė informacija, kad A.Petrusevičius tiekia ginklus ne tik kariškiams, bet ir šešėlinėms struktūroms. Buvę duomenų, kad jo namo rūsyje kažkokie vyrai intensyviai gamindavo sprogmenis. Pasigirdo net nuomonių. kad ne tik A.Petrusevičius, bet ir keli žinomi veikėjai bei didelės organizacijos buvo glaudžiai susijusios su sprogimu Bražuolėje, – prisiminė A.Ostreika. – Per skandalingąją kratą buvo paimtas ir nedidelis pilstuko kiekis.

Triukšmas kilo todėl, kad pareigūnai išsigando sužinoję, jog turės krėsti Seimo nario namą. Tad ir pati krata nebuvo nuodugniai atlikta.

Vėliau joje dalyvavę policininkai išgirdo, esą šio namo šeimininkas džiūgauja. kad šie neužėjo į vieną patalpą. Kurioje, kaip manoma, buvo sudėtos cheminės medžiagos ir įvairūs sprogstamieji ruošiniai”.
Buvęs kriminalistas A.Ostreika tvirtina iki šiol bendraująs su buvusiais kolegomis iš Dainavos policijos komisariato. Šiandien įdėmiai sekdamas A.Petrusevičiaus bylos peripetijas. jis teigė pastebįs nemažai keistų sutapimų ir sąsajų su kitais iki šiol neišnarpliotais rezonansiniais nusikaltimais visoje Lietuvoje.

“Rankelė” yra nagingas žmogus. Juk ne kiekvienas sugeba gaminti automatinius ginklus. Aš pats irgi mėgstu ginklus ir žinau. kad ginklų gamintojai tarp savų turi autoritetų. Dabar nematau prasmės lieti pykčio ant A.Petrusevičiaus, dėl kurio netekau pareigų policijoje. Jis galėjo pareigūnus paduoti į teismą už tą kratą. bet. matyt, nenorėjo atsidurti viešumoje. 0 tuometis VRM generalinis komisaras K.Šalkauskas nusprendė viską tyliai užglaistyti. kažkam pavedus iš pareigų atleisti mane”. – įsitikinęs A.Ostreika. Jis turįs duomenų. kad kurį laiką “Rankelė” dirbo ir šalia Kauno esančiame Vijūkų kaime veikiančioje prieštaringais gandais apaugusioje šaudmenų gamykloje.

Prisiminė paslaptingojo “Dino”pabėgimą

Anot “Ekstros” pašnekovo A.Ostreikos. tarp pastarąjį dešimtmetį Lietuvą sudrebinusių sprogdinimų ir kraupius nužudymus įvykdžiusių smogikų yra plačiai skelbiami jau ne vienerius metus ieškomi bei teismuose parodymus prieš buvusius savo bendru:; duodantys kauniečiai. Yra žinių, kad jie artimai bendravo su pogrindiniu Kauno ginklų gamintojų ir perpardavinėtojų pasauliu.

Paskui juos driekiasi iki šių dienų dar neatskleistų žiaurių nusikaltimų šleifas. 1997-aisiais A.Ostreikai yra tekę pritaikyti užkardymo įstatymą šiandien su pareigūnais bendradarbiaujančiam Dinarui Užkuraičiui (”Dinui”) , kuris kartu su užpernai sulaikytu Jonu Bielskiu. duoda parodymus vienoje stambioje byloje. Čia praeityje įvykdytomis keliomis užsakomosiomis žmogžudystėmis įtariamas net Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas Gintaras Skobas.

Jo prašmatniai įrengtame darbo kabinete Kauno centre lankęsi pareigūnai tvirtino, kad tarp daugybės pagyrimo raštų ypač garbingoje vietoje kabo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ranka pasirašyta padėka už Lietuvos bei Rusijos verslo ryšių stiprinimą.

2000-aisiais Kauno centre nušauto Ramūno Kuzmino (”Ramaškės”) suburtai “ramaškinių” gaujai priklausęs D.Užkuraitis nusikaltėlių hierarchijoje pripažinimo sulaukė, kai prieš 13 metų pabėgo iš Jonavos policijos komisariato rūsio. Vieną 1993-iųjų gruodžio naktį “Dinas” drauge su kitu sulaikytuoju išlupo medines kameros grindis, kažkokiu įnagiu (manoma, šaukštu, – aut.) prakrapštė antrąsias – cementines grindis. O vėliau per kelias valandas išsikasė urvą ir juo išlindo tiesiai i centrinę Jonavos gatvę. Tuomet Kaune šnekėta, kad už „Dino” ir kitų dviejų su juo sulaikytų vyrų išlaisvinimą bendrai buvo skyrę 60 tūkstančių JAV dolerių premiją.

“Šiandien galėčiau Dinarui priminti kai kuriuos faktus. kurie tiesiogiai susiję su ginklais ir jų kontrabanda. lis gerai žino, kodėl ir kur tą lemtingą žiemos naktį bėgo iš Jonavos areštinės ir pas ką vėliau slapstydamasis prisiglaudė. Manau, kad jis neblogai atsimena, kaip tam žmogui. kurio kol kas nenorėčiau viešai įvardyti, už šią suteiktą paramą atsiskaitė”, – paslaptingai šypteli buvęs ilgametis kriminalistas A.Ostreika.

“Ramaškės” gaujai skilus “Dinas” po kelerių metų atsiribojo nuo buvusių draugų ir apsigyveno atokiame vienkiemyje greta Klaipėdos. Nors jam nesyk siūlyta vėl suburti skirtingais keliais pasukusius “ramaškinių” atstovus ir tapti jų lyderiu. jis pasirinko ramų gyvenimą.

Nuo pernykštės vasaros D.Užkuraitis tapo ypač svarbiu valstybės saugomu liudytoju ir jau padėjo atskleisti nemažai kriminalinių “šeimų” padarytų nusikaltimų. Gal- būt neatsitiktinai D.Užkuraitis ir nutarė bendradarbiauti su policija – jis galėjo nujausti. kad jam. apie stambių Kauno nusikaltėlių ir žinomų visuomenės veikėjų nuodėmes daug žinančiam asmeniui. laisvėje gresia mirtinas pavojus.

Mįslingai pradingę ginklai

1993-iųjų rudenį iš Kauno VPK ginklinės paslaptingai dingo keliasdešimt ne tik tarnybinių. bet ir kaip daiktinis įrodymas įvairiose baudžiamosiose bylose konfiskuotų ginklų, dešimtys tūkstančių šovinių.

Netrukus tyrimą atlikę pareigūnai nustatė. kad grobstymai pagrindinėje miesto policijos ginklinėje vyko keliolika metų. Tuomet dėl šių ginklų grobimo į kaltinamųjų suolą sėdo keturi kauniečiai: ginklinės sandėlininkas, Lietuvos kariuomenės atstovas ir du civiliai asmenys.

Patiklūs išblyškę vyrai. kaip paaiškėjo vykstant teismo procesui. mokėjo tylėti. Vienas šios bylos įtariamasis – tuometis VPK ginklinės sandėlio viršininkas, buvęs milicijos kapitonas V.T. po kelerių metų išėjęs į pensiją paniro į alkoholizmo liūną. 0 prieš pat paskelbiant minėtos bylos nuosprendį, nusižudė – nušoko nuo Panemunės pėsčiųjų tilto.

“Ekstrai” pasiteiravus apie šią baudžiamąją bylą. buvę aukšti laikinosios sostinės teisėsaugos pareigūnai jos prisiminti nenorėjo. Tuo tarpu ilgus metus VPK ginklininku dirbęs pensinio amžiaus kaunietis Vytautas Povilaitis žurnalistui sakė prieš kelias dienas į namus grįžęs po ji ištikusio insulto. Jo teigimu, seniai tai buvę ir neįmanoma šiandien prisiminti tų dienų įvykių ir atpažinti veidų. kuriuos tematei pirmą ir greičiausiai paskutinį sykį. Prieš kiek laiko Krašto apsaugos ministerijos (KAM) generalinis inspektorius brigados generolas Česlovas Jezerskas pasakojo. jog maždaug 1998 m. į savanorius trumpam buvo užsirašęs su senosios kartos Kauno “daktarais” artimai bendravęs Jonas Krasauskas. pravarde „Jenkelis”.

Tapęs savanoriu šis kaunietis galėjo nevaržomas naudotis Krašto apsaugos ministerijos ginklinės ginkluote, todėl neatmetama, kad ja kartkartėmis galėjęs aprūpinti ir savo draugus iš kriminalinių “šeimų”. Tačiau „Jenkelis” greitai buvo demaskuotas ir išbrauktas iš savanorių sąrašų.

Fakto, jog savanorių “skolintais” ginklais pastarąjį dešimtmetį galėjęs būti nužudytas ne vienas prieštaringos reputacijos kaunietis. neneigia ir kiti aukšti KAM pareigūnai. Šiandien neabejojama, jog 1996-ųjų balandį įtakingą verslininką Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją prie namų Kauno priemiestyje Sargėnuose du samdomi žudikai nušovė iš kariškių ginklinės pagrobtais automatais.

Kodėl sprogo savanorio kompiuteris?

1996-ųjų spalio 4-osios vakare paslaptingomis aplinkybėmis ant buvusio SKAT Kauno rinktinės geležinkelio tilto sargybos viršininko Pauliaus Vaitiekūno vairuojamo mikroautobuso “Volkswagen Transporter” užpakalinės sėdynės padėtame kompiuteryje nugriaudėjo sprogimas. Anksčiau “Jaunosios Lietuvos” judėjimo veikloje aktyviai dalyvavęs kaunietis tą vakarą važiavo iš susitikimo su kelias aukštais Kauno SKAT štabo karininkais.

Susitikime tartasi, kaip padėti P. Vaitiekūnui, mat jam buvo daromas spaudimas, artimiausiu metu jį ketinta atleisti iš pareigų. Po šio susitikimo vyriškis nuvažiavo į savo darbovietę, pasiėmė kompiuterį. pasidėjo jį į automobilį ir netrukus tas sprogo. Tą kompiuterį P. Vaitiekūnas buvo atsivežęs į Kauną iš ankstesnės tarnybos vietos – Tauragės. Ten jis dirbo informacijos skyriuje, jame darbavosi ir jo žmona.

Dėl konflikto su vadu P. Vaitiekūnas buvo perkeltas į Kauną, paskirtas į kitą tarnybą. Manoma, jog sprogimas buvo susijęs su slaptų duomenų sunaikinimu. ..Kai kam tos informacijos. kuri buvo kompiuteryje, paskelbimas būtų itin nemalonus”, – tada artimiesiems prisipažino P. Vaitiekūnas. Šis sprogimas neištirtas iki šiol.

Paslaptingi “Rankelės” vizitai Šančiuose

Pastarąjį dešimtmetį paslaptingai žuvo arba švelnesniu būdu buvo nutildyti keli kauniečiai, turėję bendrų reikalų su A. Petrusevičiumi. Ne mažiau skanda1inga byla, kurioje buvęs Seimo narys buvo apklaustas, tąsyk kaip liudytojas, dėl1997 metų gruodžio 11 dieną žemųjų Šančių Gudų gatvelės kvartalą sudrebinusio sprogimo. Garbaus amžiaus kauniečiams vieša paslaptis, jog Šančių ir Panemunės rajonai nuo sovietinio režimo laikų buvo žymiausių „tamsiosios zonos” veikėjų susitikimų vieta.

Po šiuos rajonus išsimėčiusiose sovietų kareivinėse buvo įrengti ir slapti ginkluotės sandėliai. Čia buvo galima rasti ginklų, narkotikų, vogtų apynaujų automobilių, sutarti dėl finansinių operacijų. Šią vietą iki šiol labiausiai mėgsta nusikalstamų grupuočių veteranai ir buvę aukšti sovietų karininkai. turintys verslo reikalų visoje šalyje. Būtent Šančiuose jie mažiausiai krinta į akis.

1997-ųjų gruodžio popietę Gudų gatvės 4 – ojo namo rūsyje sprogus neaiškios kilmės sprogmeniu, 47 metų alkoholio bendrovės „Stumbras” apsaugininkui, praeityje garsiam dviratininkui Vladui Grybauskui, buvo nutraukta dešinė ranka ir išdraskytas šlaunikaulis. Kaip spėjama, nenorėdamas likti našta žmonai ir dukrai, Vladas nusišovė pistoletu “Walther” su duslintuvu bei lazerinio tipo taikikliu. Leidimo savižudybės ginklui jis neturėjo.

Po apžiūros Grybauskų name pareigūnai aptiko ir įspūdingą ginklų arsenalą: granatą F-1, šovinių, kitų šaunamųjų ginklų duslintuvų, medžiagos, panašios į sprogstamąjį mišinį, įvairių detalių bei įrankių, kurie galėjo būti naudojami ginklams gaminti. Taip pat aptikta 20 tuščių statinių, 3 bakeliai (apie 60 litrų) spirito.

“Ekstros” žurnalistui apsilankius V.Grybausko namuose, jo našlė Fausta Grybauskienė pripažino, jog šį namą savo rankomis statęs jos vyras nebuvo iš tų, kurie mėgo ramų gyvenimą. 1993-iųjų pavasarį V.Grybauskas buvo nuteistas dėl neteisėto ginklų laikymo bei nužudymo dėl neatsargumo. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams.

“Tą lemtingąją gruodžio popietę aš irgi buvau namuose. Man teko matyti klaikiai po sprogimo subjaurotą Vladą. Manęs nenustebino tai, kad jis nusprendė nusižudyti. Dar gerokai prieš nelaimę Vladas yra sakęs: jei tapsiu invalidas, negyvensiu nė dienos”, – pasakojo pašnekovė.

Po kiek laiko F.Grybauskienė pripažino, jog prieš mirtį jų namuose keliskart lankėsi ir pats .Petrusevičius. Syki jis buvo atvykęs tarnybiniu Seimo automobiliu, kurio numerį puošė raidės LRS. Moteris teigė, kad iki V.Grybausko žūties vyrai bendravo bemaž dvejus metus.

„Manau, kad ir kaimynams įstrigo mūsų kieme besisukinėjantis vienarankis vyras – sakė F.Grybauskienė, – Nežinau, kokie pomėgiai mano vyrą siejo su A.Petrusevičiumi, bet šis man paliko mielo ir draugiško žmogaus įspūdį. Kalbėta, kad jis domėjosi antikvariniais laikrodžiais, mano vyras sugebėjo neblogai juos taisyti. Pats Vladas priešų neturėjo, todėl neabejoju, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas”.

Iki šiol V.Grybausko žūties byla, net ir prabėgus devyneriems metams, nebaigta tirti. Bet ir nenutraukta. Neoficialiai teigiama, kad daugelį ginklų prekeivių artimai pažinojęs kaunietis svarbia informacija norėjo pasidalyti su keliais pareigūnais, todėl buvo pašalintas kaip pernelyg daug žinantis liudytojas.

Aukšti teisėsaugos pareigūnai “Ekstrai” tvirtino, kad Lietuvoje yra gana nedidelis ratas žmonių, jaučiančių liguistą potraukį prie įvairių rūšių ginklų. Paprastai tokie asmenys įsirengę dirbtuves meistrauja ginklus, kuria naujus modelius, juos tobulina. Tam reikia specialių žinių, sugebėjimų, svarbiausia – įrangos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *