Graudulingoji priešybių vienybė

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) seniūnas Valentinas MAZURONIS

Na, štai, galime lengviau atsipūsti – Lietuvos politinį chaosą, Seime patvirtinus naują premjerą, bent jau teoriškai turėtų vienokiu ar kitokiu pakeisti normalus gyvenimas. Būtent normalaus gyvenimo ilgesiu kai kas bando paaiškinti didžiulę balsuotojų už Gediminą KIRKILĄ persvarą.

Vakarykščiame Seimo posėdyje vykęs spektaklis jausmingumu ir gražia laiminga pabaiga nušluostytų nosį garsiausiems braziliškiems serialams. Mūsų parlamente nesutaikomi priešininkai, ilgus metus kovoję vieni su kitais žūtbūtinį karą, kaip ir tose gražiose muilo operose pagaliau suprato savo klaidas ir gražiai susitaikė, prisiekę nuo šiol gražiai kartu dirbti tik labai gražius darbus.

Pirmą kartą per daugelį metų tiek socialliberalai, buvę neatsiejamu socialdemokratų priedėliu, tiek opozicine iki šiol save viešai vadinusi konservatorių partija vienodai gyrė ir šlovino socialdemokratų siūlomą Ministrą Pirmininką.

Kaip ir graudulingas TV serialas, taip ir mūsų Seimo vakarykštis posėdis po Gedimino KIRKILO (sprendžiant iš kai kurių politikų laime žaižaruojančių akių – naujo “mesijo”) patvirtinimo procedūros, baigėsi masine euforija. Netylančios ovacijos, karšti rankų paspaudimai, glėbesčiavimai, vainikuojami floristinių dangoraižių iš gėlių ir celofano bei Leonido BREŽNEVO laikus primenantys aistringi bučiniai, bučiniai…( na, ir kas, kad didžioji dauguma bučiuotojų – vyrai) bei nepakeičiamoji lietuviška užstalės daina “Ilgiausių metų ilgiausiųųųų…” . Herojų vestuvės vis dėlto įvyko. Filmas, kaip ir pasaka apie tikruosius valstybininkus, suvaidinta liaudies akims apdumti, baigėsi.

Dabar laikas nusibraukti šventas džiaugsmo ašaras ir pasižiūrėti, ką gi vestuvininkai veiks toliau realiame gyvenime.

Ogi nieko naujo – veiks tą patį, ką ir anksčiau – dalinsis grobį.

Realybė kaip visada paprasta ir aiški. Ilgai slėpę nuo visuomenės savo nesantuokinius santykius, vestuvininkai konservatoriai, vadovaujami Andriaus Kubiliaus, socialliberalai, vadovaujami Artūro Paulausko ir socialdemokratai su Gediminu KIRKILU priešakyje nebepajėgia užgniaužti tarpusavio meilės proveržių, tačiau viešumoje ir toliau užsispyrę neigia bet kokių santykių turintys. Tai tas pats, kas naktį miegoti kartu, o ryte, susitikus gatvėje, vaizduoti, kad nepažįsti.

Ilgus metus trukę slapti pasimatymai, vieša vaidyba, apsimetinėjant priešais, profesionaliai maskuojamas vieni kitų rėmimas, tylus įtakos bei kitokių gėrybių pasidalinimo metas baigėsi. Dabar viską teks daryti šiek tiek viešiau.

Visos partijos siekia ir turi siekti valdžios. Tokia jų prigimtis ir paskirtis, nes be valdžios valstybėje nieko pakeisti negalima. Negali įvykdyti to, kas buvo žadėta rinkėjams, tačiau tas siekis, kaip ir dalinami pažadai, turi būti skaidrūs, atviri ir aiškūs.

Daugelį metų Lietuvos politikai naudojo priemones, paremtas melu, dvigubais standartais, “pokiliminėmis” politinėmis intrigomis bei suokalbiais. Daugelį metų Lietuvos politikai įžūliai apgaudinėjo Lietuvos žmones, kalbėdami viena, o darydami visai kita.

Naujoji valdanti dauguma, kurios premjeras buvo patvirtintas ir, kurios branduolį sudaro konservatoriai, socialliberalai, socialdemokratai ir Artūro ZUOKO liberalcentristai, ir toliau dirba senais metodais. Toliau kalbama viena, o daroma kita, toliau bijoma atvirai pasakyti tiesą Lietuvos žmonėms.

Niekada politinės partijos, rengiančios bendrą Vyriausybės programą su valdančiaisiais, bendru sutarimu besidalinančios postus ir pritariančios to paties Ministro Pirmininko kandidatūrai, nebus opozicinės.

Todėl konservatoriai ir socialliberalai negali vadinti savęs opozicinėmis frakcijomis. Bet kokios variacijos šia tema – melas. Jie yra valdančiosios daugumos sudėtinė dalis, bijanti prisipažinti apie tai savo rinkėjams ir bandanti vienu užpakaliu užsėsti abi kėdes – tiek pozicijos, tiek opozicijos.

Nors ir sunku tikėtis, kad tokiais principais kuriama koalicija ar jos remiama Vyriausybė galės ir norės priiminėti ryžtingus, teisingus ir Lietuvai bei jos žmonėms reikalingus sprendimus, tačiau palinkėti jiems sėkmės ar bent ryžto siekti tokių sprendimų tikrai reikia, nes permainų bei geresnio gyvenimo ir laukia visa Lietuva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *