Bailių laivas

Giedrė GORIENĖ
 

Ir nesiseka gi Lietuvai su didžiaisiais politikais vyrais –  šiandien aplink pasaulį skrendantis nušalintasis Prezidentas Rolandas Paksas, kadaise viešai prabilęs apie korumpuotą “Alitos” privatizavimą, užuot paviešinęs tai, ką žino, išsigando, užsičiaupė ir nutilo. Atseit, aš žinau, paskelbiau, kad žinau, ir dabar jūs, kurie esat prisidirbę, manęs bijokit.  Taigi tiesa nėra šito politiko draugė, ir todėl dabar Rolandas Paksas kiek tik nori gali skraidyti aplink pasaulį – tas, kuris šitaip sudreifavo, tikrai nėra vertas pasitikėjimo. Rinkėjų pasitikėjimo.
 O galėjo. Rolandas Paksas galėjo būti didvyriu – tik pasakius “a”, jam tereikėjo pasakyti “b”. Tačiau pasakyti “b” Rolandas Paksas neišdrįso – mat už tiesą jam turbūt būtų tekę “pasėdėti”. Arba atvirkščiai – gal visai nebūtų, nes tiesa, paskleista ne tik Lietuvoje, bet ir visame demokratiškame pasaulyje bei surašyta, išversta ir išdalinta visų valstybių Lietuvoje ambasadoriams gal būtų pakeitusi vagos kryptį, kuria dabar teka korumpuočiausia “upė” – Lietuva…
 Taigi Rolandas Paksas, kuris, kai neskrenda aplink pasaulį, kiekvieną sekmadienį vaikšto į šv. Mišias, kaip krikščionis galėjo ir privalėjo pasirinkti auką – pasiaukoti, kad šalis, kurią jis deklaruoja taip mylįs ir kuri jam, atseit, taip rūpi, pasikeistų: kad korupcijos būtų mažiau ir kad teisybės būtų daugiau. O tokioje korumpuotoje šalyje, kur korumpuota ir valdžia, ir teisėsauga, ir teisėtvarka, vienintelis ginklas kovoje prieš korupciją yra viešumas – kaip kiekvienas krikščionis mintinai moka poterius, taip kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti savo korumpuotus politikus, valdininkus, pareigūnus ir teisėjus, ir tai mūsų gyventojams turi būti primenama prieš visus rinkimus – kad tie, kurie šitas piktžoles užaugino ir jas globojo, net per dešimt kilometrų neprieitų prie to, kas yra vadinama valdžia. Nes viešumas ir tik viešumas mus išgelbės…
 Deja, Prezidentas Rolandas Paksas, kurio rankose buvo “Alitos” privatizavimo byla, išsigando kovos dėl teisybės pasekmių ir ryžosi pabūti stručiu – įkišti galvą į smėlį ir ramiai sau tūnoti – nieko nematau, nieko negirdžiu…
 Taigi šiandien aplink pasaulį skrendantis Rolandas Paksas į šį žygį išstartavo iš stručio pozicijų. Ir turbūt būtent todėl šis buvusio Prezidento žingsnis didesnio žiniasklaidos susidomėjimo bei atgarsio visuomenėje nesulaukė – nes skristi reikia mažiau drąsos, nei viešai atskleisti savo šalyje klestinčią korupciją.
 O atskleisti “Alitos” privatizavimo bylą ne tik buvo galima, bet ir būtina. Ir tą Rolandas Paksas puikiai galėjo padaryti nebūtinai Lietuvoje. Jam tereikėjo sušaukti didžiulę tarptautinę spaudos konferenciją vienoje iš Europos šalių, paruošti į penketą-šešetą kalbų išverstus “Alitos” privatizavimo bylos dokumentų paketus, įskaitant ir telefoninių pokalbių stenogramas, ir išdalinti juos žurnalistams. Ir pasakyti: “Štai tikroji priežastis, dėl ko aš buvau atstatydintas iš Lietuvos prezidento pareigų”. Ir kai šis džinas iš butelio būtų buvęs paleistas į platųjį pasaulį, vargu ar čia, Lietuvoje, jam būtų tekę sėsti už šitos informacijos paskleidimą – tarptautinės organizacijos būtų privertusios Lietuvos teisėsaugą šitą korupcijos atvejį ištirti, o toje byloje minimos politikų pavardės visų pasaulio šalių žvalgybų būtų įtraukos į juoduosius Lietuvos korumpuotų politikų sąrašus, ir jiems karjera bent jau tarptautinėje plotmėje būtų daugiau negu baigta…
 Taigi Rolandas Paksas galėjo. Galėjo, tačiau išsigando, ir todėl jam šiandien neliko nieko kito, kaip tik skraidyti, skraidyti ir dar kartą skraidyti… Tik ar nuo to korupcijos faktą nuo visuomenės nuslėpusio politiko reitingai ir svarba visuomenės akyse bent kiek pakils? Vargu bau – nes strutis, paslėpęs galvą smėlyje, ir Himalajuose yra strutis…

Blefo karalius

 Dar vienas daug apie korupciją kalbantis, tačiau nepajudinęs nė mažojo pirštelio, kad tos korupcijos Lietuvoje būtų mažiau, yra į Rusiją gyventi išvykęs Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Jis, kaip ir Rolandas Paksas, “labai myli” Lietuvą, tačiau kai ateina metas ne žodžiais, o darbais įrodyti tą savo meilę, V.Uspaskichas, kaip ir jo kolega lakūnas, taip pat staiga pavirsta stručiu ir paslepia galvą smėlyje – nieko nenoriu matyti ir girdėti…  Tiesa, Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso stručio vaidinimas truputį skiriasi: nušalintasis Prezidentas nuolankiai tūno, įkišęs galvą į smėlį, o Viktoras Uspaskichas, nors iš tiesų kojos virpa kaip kiškio, pamačiusio vilką, dar kartais bando pralementi: “aaaš juuums daaar parooodysiuuu…” Tie, kurie lošia kortomis, tai vadina blefavimu – pastarieji keleto mėnesių įvykiai parodė, kad Viktoras Uspaskichas yra per daug skystas, kad     Tai geriausiai įrodo ir praėjusią  savaitę šalies spaudoje paskelbtas Viktoro Uspaskicho laiškas “Darbo partijos nariams, Darbo frakcijos Seime nariams, Lietuvos žmonėms”. Jame – ir vėl drebančio iš baimės dar neseniai buvusio didelio Lietuvos politiko lemenimai: aš turiu, aš paskelbsiu, tačiau dar negaliu paskelbti, nes Lietuvos prokuratūra manęs neieško. O kol neieškos, tai ir aš tylėsiu… Suprask – man riesta, tačiau aš turiu “kompromatą” apie aukščiausius Lietuvos politikus ir organus, ir jei tik Generalinė prokuratūra pabandys paskelbti mano paiešką, tuomet aš šitą “kompromatą” paleisiu į apyvartą, ir Lietuvoje visa aukštoji politika su visais didžiaisiais politikais išlėks … Generalinė prokuratūra, kurioje – tiek Artūro Paulausko, apie kurį kažkokią medžiagą ketina paskelbti Uspaskichas, draugų, aišku, visa tai puikiai supranta, ir todėl Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr. prokuroro A.Kliunkos – seno Artūro Paulausko draugo – asmenyje skubiai per vieną komercinę Lietuvos televiziją perduoda Viktorui Uspaskichui tokio turinio užšifruotą žinutę (susidarė toks įspūdis): Viktorai škt viskas gerai tšk niekas tavęs neieško ir nesirengia ieškoti tšk juodoji buhalterija ir neteisėtas pinigų mokėjimas nėra toks nusikaltimas kbl už kurį reikėtų tavęs ieškoti ir sodinti į cypę tšk baik ten blūdyti su visokiais ten kompromatais tšk pažiūrėk į “Rubikono” bylą tšk ten irgi buvo juodoji buhalterija tšk ir ką klst tyrėm tyrėm ir nieko neištyrėm tšk taip bus ir šitos juodosios buhalterijos atžvilgiu tšk tik neliesk mūsų Artūriuko tšk. Taigi, kaip rodo Viktoro Uspaskicho laiškas ir A.Kliunkos pasisakymas per televiziją, galima pagrįstai manyti, kad Viktoras Uspaskichas ir Generalinė prokuratūra susitarė: kol prokuratūra nepaskelbs paieškos, tol aukščiausi Lietuvos politikai bei korumpuoti organai tame purve, apie kurį savo laiške rašo Uspaskichas, nesimurdys… O prokuratūra, kaip aiškiai pasakė prokurorų prokuroras A.Kliunka, Viktoro Uspaskicho neieškojo, neieško ir ateityje nesirengia ieškoti…  Tai reiškia, kad tiek Prezidentas,  tiek buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, tiek dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas gali sau atsipalaiduoti – kaip Rolandas Paksas neišdrįso paviešinti “Alitos” privatizavimo bylos, taip ir Viktoras Uspaskichas jokio “kompromato” apie nieką nepaskelbs – tiesiog neišdrįs. Ir jokios knygos jis neparašys – Viktoras Uspaskichas tik blefuoja. Nes jeigu jis būtų turėjęs drąsos ką nors paskelbti, tai jau būtų paskelbęs, kol skandalas dėl Darbo partijos dar nebuvo nugesęs, – kaip, pvz., 1999 metais, kai nepasirašęs sutarties su “Williams”,  atsistatydino premjeras Rolandas Paksas, tai vos po kelių savaičių nuo jo atsistatydinimo pasirodė knyga “Nuslėptoji  Williams istorija”. O dabar prieš keletą mėnesių sukeltas skandalas dėl  Darbo partijos juodosios buhalterijos, akivaizdžiai matosi, po truputį gęsta: laikraščiai vis vangiau rašo apie Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, o televizija vis rečiau rodo reportažus apie tai, ką prokuratūra “šiandien” šioje byloje apklausė, kokios bausmės už tai gresia ir t.t.  Taigi šitą mūšį, atrodo, pralaimėjo visi – tiek Prezidentūra, tiek Artūras Paulauskas, tiek ir Viktoras Uspaskichas, kuris, kaip kadaise Rolandas Paksas, pasakęs: “Aš turiu, aš žinau”, tyliai nuleido savo galvą ir paslėpė ją į smėlį – atseit, rašo knygą. Aišku, tai dar vienas didelis blefas, nes jei Viktorui Uspaskichui rūpėtų atskleisti teisybę ir korupciją Lietuvoje, jis ne kažkokius bereikšmius laiškelius Lietuvos dienraščiuose spausdintų, ne “knygas rašytų” (nes knygą, kaip žinia, galima rašyti ir dešimt metų, be to, tai  labai pavojinga – štai pradėjo rašyti buvęs “Tauro” banko valdytojas Genadijus Konapliovas, ir nusižudė žmogus (nors kalbama, kad jam “nusižudyti” padėjo snaiperis, o viską esą sutvarkė jo didžiausias patikėtinis – asmens sargybinis. Taigi rašant knygą reikėtų labai atsargiai būti su tais asmens sargybiniais… Beje, kaip “Karštam komentarui” pasakojo vienas CŽV pareigūnas, tyręs Čečėnijos prezidento Džacharo Dudajevo žūtį, CŽV ištyrė, kad Dž.Dudajevas žuvo visai ne nuo paleistos raketos, o dėl to, kad jo asmens sargybinis į jo mobilų telefoną buvo įmontavęs sprogmenį – šitą informaciją CŽV gavo apklaususi asmens sargybinį… Beje, apklausė Lietuvoje. Čia tarp kitko), o sukviestų tarptautinius žurnalistus į tarptautinę konferenciją Maskvoje, Berlyne, Paryžiuje ar Briuselyje, Europarlamente, ir pateiktų tuos duomenis, apie kuriuos jis čia iš baimės drebančiomis kinkomis lemena – štai tuomet tai būtų galima pavadinti jį kovotoju iš didžiosios raidės su korupcija ir su lietuviškuoju Lukašenka – kaip jis savo laiške pavadino mūsų Artūrą Paulauską . Net pavadinti didvyriu. Ir gal net Panevėžyje paminklą pastatyti – toje vietoje, kur Vidmantas Žiemelis žadėjo R.Okuličiui, nužudžiusiam keturis “tulpinių” konkurentus ir dar keturis sužeidusiam, paminklą pastatyti, – vis geriau, nei paminklas žmogžudžiui. Tačiau yra vienas “bet”:  Viktoras Uspaskichas nieko panašaus nedaro. Tik kalba.  O tai reiškia, kad jis nieko ir nepadarys, nes sena kaip pasaulis patarlė sako: “Kas loja, tas nekanda”. Ką gi, nieko nuostabaus –  strutis, paslėpęs galvą smėlyje, ir Archangelske yra strutis…
Redakcijos šaltinių duomenimis, Lietuvos aukštus pareigūnus neva kompromituojanti medžiaga, apie kurią nuolat kalba Viktoras Uspaskichas,  randasi Lietuvoje – štai šitame mieste. Ir knygą, šaltinių teigimu, rašo visai ne Viktoras Uspaskichas, bet vienas asmuo, kuris kadaise Kėdainių “kniaziui” padėjo suredaguoti tuomet dar tik kuriamos Darbo partijos įstatus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *