Bailių laivas plaukia toliau

Giedrė GORIENĖ
 Jau dvejus metus po Lietuvą blaškosi liberaldemokratai, prisidengę nušalintojo Prezidento Rolando Pakso vėliava ir savo reitingus bandantys užsiauginti ant gailestingųjų bobučių ašarų: pažiūrėkit, ką tie niekšai su mūsų Prezidentu padarė! Taip dvejus metus beverkdami, žiūrėk, kažkiek reitingų ir “prisiverkė” – Rolando Pakso liberaldemokratams iki lemtingojo 5 proc. barjero, reikalingo patekti į Seimą, šiuo metu trūksta vos kelių dešimtųjų procento.
 Be Rolando Pakso, liberaldemokratai, ne per seniausiai savo partijos pavadinimą pakeitę į “Tvarka ir teisingumas”, kaip masalą rinkėjams į susitikimus vežiojasi taip pat kadaise į prezidentus pretendavusį žurnalistą Vytautą Matulevičių, kuris sukūrė filmą “Visi prieš vieną”. Taigi Lietuvos gyventojai dar kartą gali prisiminti 2004-ųjų Prezidento apkaltą ir bandyti atspėti, kodėl visa tai įvyko, – mat Vytautas Matulevičius nesiryžo įvardinti nei priežasčių, kodėl taip atsitiko, nei pavardžių tų, kurie buvo suinteresuoti Rolando Pakso apkalta: vien tik abstrakcijos.
 Užtat filme daugiausia dėmesio skirta buvusio Rolando Pakso patarėjai Daliai Kutraitei, kuri viena iš pirmųjų išdavė Prezidentą sunkiausiu jam metu, kuri – įdomus sutapimas – pasibaigus Prezidento rinkimų kampanijai pasistatė prabangų namą Vilniuje ir kurią, kalbama, būtent dėl neskaidraus rinkiminės kampanijos lėšų panaudojimo Jurijus Borisovas išvadino pačiais negražiausiais žodžiais. Tiesa, didieji Lietuvos dienraščiai, skelbdami Jurijaus Borisovo telefoninių pokalbių stenogramas, tas vietas, kur buvo kalbama, kodėl ji yra šiokia ir anokia, iškirpo – juk Dalia Kutraitė – “gera mergaitė”: išdavė Prezidentą Rolandą Paksą ir per kitus Prezidento rinkimus darbavosi jau Naujosios sąjungos kandidatės į prezidentus Vilijos Blinkevičiūtės labui. Todėl atsidėkojant už šitokį didvyrišką poelgį kai kurias buvusios Prezidento patarėjos nuodėmes galima ir pamiršti…
  Tas savo buvusios patarėjos nuodėmes, atrodo, pamiršo ir Rolandas Paksas, nes V.Matulevičiaus filme “Visi prieš vieną” kaip vienas iš leitmotyvų kaskart nuskamba Dalios Kutraitės komentaras. Taigi “kodėl apkalta įvyko” ir “kas dėl to kaltas” filme labai gražiai pakeitė Dalios Kutraitės “koks Rolandas Paksas buvo nuostabus”. Ar tai neprimena tų dar nesenų sovietinių laikų, kai pogrindyje leidžiamos “Katalikų kronikos” atskirus sakinius pakoreguodavo KGB užverbuoti Kroniką leidę kunigai?…
 Taigi praėjus dvejiems metams po Prezidento Rolando Pakso apkaltos, jo partijos “Tvarka ir teisingumas” darbus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: pirma, gerai verkė, antra, pastatė nieko nepasakantį filmą, kad turėtų pretekstą dar paverkti. Ir viskas – daugiau liberaldemokratai per tuos dvejus metus nieko doro taip ir nepadarė. O juk galėjo…
Populistų lizdas
 2004-ųjų rudenį Rolando Pakso liberaldemokratai dalyvavo Seimo rinkimuose ir juose gavo dešimt Seimo narių mandatų. Tačiau kaip Rolandas Paksas nemokėjo pasirinkti sau patarėjų, taip jis su partijos vadovybe nemokėjo atrinkti ir Seimo nario mandato vertų žmonių – Aldona Balsienė tėškė Seimo nario mandatą dėl profsąjungos turtų, o likę Seime liberaldemokratai per dvejus metus nieko konstruktyvaus taip ir nenuveikė. Todėl pamatęs, kad šita šutvė tik daug kalba, tačiau nieko konkretaus nedirba, jų gretas paliko ir į Socialdemokratų frakciją Seime perėjo buvęs Valstybės saugumo departamento Alytaus skyriaus vadovas Albertas Sereika – jis, aukodamas savo karjerą, tuometiniam Prezidentui Rolandui Paksui atvežė operatyvinę “Alitos” privatizavimo bylą, o šis taip ir nepadarė nieko, kad kaltieji būtų nubausti, o visuomenė sužinotų korumpuotųjų politikų ir pareigūnų pavardes. Šito klausimo Seime nekėlė ir Rolando Pakso liberaldemokratai – Seime veikia speciali komisija “Alitos” privatizavimui tirti, tačiau liberaldemokratai, kurių rankose buvo operatyvinė VSD byla, galinti atskleisti šio privatizavimo aplinkybes, šios bylos Seimo komisijai nepateikė. Atseit, tai, ką turėjo, atidavė Generalinei prokuratūrai. Tačiau ar kas nors šioje žemėje tiki, kad liberaldemokratai – tokie durniukai, kad prieš atiduodami bylą į Generalinę prokuratūrą nebūtų pasidarę sau kopijų? Tokias pasakas galima sekti tik darželinukams…
 Taigi štai tokia trumpa Rolando Pakso didžiavyrių dvejų metų politinio darbo apžvalga. Nors, be verkimo, dabar jau tik aštuonis frakcijos narius turintys liberaldemokratai galėjo bent pabandyti atstatyti Lietuvoje teisingumą. Galėjo, bet vėlgi – nieko panašaus jie nepadarė. Todėl užbėgant tolesniam komentarui už akių galima trumpai drūtai konstatuoti, kad buvęs Prezidentas Rolandas Paksas nevertas būti šitos partijos pirmininku, o skambiu partijos pavadinimu “Tvarka ir teisingumas” prisidengusiems liberaldemokratams Rolandas Paksas reikalingas tiek, kiek jo, kaip nuverstojo Prezidento įvaizdis, per verkimus ir kniaukimus padės jiems patekti į Seimą ar siekti kitų grynai asmeninių tikslų. Norite pavyzdžio?
Teisingumas – nė motais
 Kaip žinia, viena iš priežasčių, kodėl Prezidentas Rolandas Paksas buvo nušalintas, – tai šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, kurį jis padarė, suteikdamas Lietuvos pilietybę savo rėmėjui Jurijui Borisovui. Taip konstatavo Konstitucinis Teismas. Lietuvos pilietybę išimties tvarka Prezidentas gali suteikti tik asmenims, ypatingai nusipelniusiems Lietuvai.
 Tuo tarpu Prezidentas Valdas Adamkus per savo 1998-02-28 – 2003-02-28 kadenciją išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę 310 asmenų, iš kurių daugelio nuopelnai Lietuvai – gana abejotini arba labai diskutuotini. Pažiūrėkime, kam ir už kokius nuopelnus Lietuvai V.Adamkus suteikė Lietuvos pilietybę:
 J.A.Nevuliui, Lenkija – “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
 K.R.Nevuliui, Lenkija – “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
 P.A.Šliaužiui, Lenkija – “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
D.Šliaužiui, Lenkija – “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
 A.E.Uzdilai, Lenkija– “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
A.Uzdilai, Lenkija – “dirba lietuvišką kultūrinį darbą”;
T.Abramovič, Izraelis –1998 m. spalio 14 d. dekrete Nr.210 nuopelnų Lietuvai nenurodyta. Lietuvos pilietybę suteikti rekomendavo konservatorius Arvydas Vidžiūnas;
A.Lavironovič, Baltarusija – nuopelnai Lietuvai nenurodyti;
A.Petrauskui, Kanada – nuopelnai nenurodyti;
A.Rukszenui, Australija – nuopelnai nenurodyti, pilietybę suteikti rekomendavo konservatorius Saulius Pečeliūnas;
I.Timf, Vokietija – nuopelnai – “finansiškai rėmė keletą šeimų Lietuvoje”;
V.J.Batvinskiui, Lenkija – nuopelnai nenurodyti;
J.Kanovič, Belgija – nuopelnai nenurodyti; tarpininkavo – prof. J.Dvarionas (J.Kanovič – prof.J.Dvariono krikšto dukra. 1990 m. išvyko į Izraelį ir priėmė šios šalies pilietybę);
D.Kanovič, Belgija – nuopelnai nenurodyti; (1995 m. gimimo, tad LR pilietybės suteikimo išimties tvarka metu jis buvo 4 metų amžiaus. Kokius nuopelnus Lietuvai padarė šis keturmetis, kad jam ištimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė?);
N.Kanovič, Belgija – nuopelnai nenurodyti; (1988 m. gimimo. LR pilietybės suteikimo išimties tvarka metu jis buvo 11 metų amžiaus);
S.Kanovič, Belgija – nuopelnai nenurodyti (1990 m. išvyko į Izraelį ir priėmė šios šalies pilietybę);
V.Lukšai, Baltarusija – nuopelnai nenurodyti, (18 metų jaunuoliui);
A.Masovitui, Baltarusija – nuopelnai nenurodyti (18 metų jaunuoliui);
J.Petrovai, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
L.Petrovai, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
G.E.Degesys, JAV – nuopelnai nenurodyti ; tarpininkavo dr.Kazys Bobelis;
R.S.Degesys, JAV – nuopelnai nenurodyti (K.Bobelio duktė);
J.K.Degesys, JAV – nuopelnai nenurodyti (1983 m. gimimo. LR pilietybės suteikimo išimties tvarka metu jis buvo 16 metų amžiaus);
N.Carmon, Izraelis – nuopelnai nenurodyti;
V.Kriveliui, Baltarusija – nuopelnai nenurodyti;
A.Machnevai, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
J.Sienkievič, Lenkija – nuopelnai nenurodyti;
B.Šimkūnui, Lenkija – nuopelnai nenurodyti;
S.Bazevičiui, Čekija – nuopelnai nenurodyti;
O.Gotesman, Izraelis – nuopelnai nenurodyti;
M.T.Cruz, Argentina – “finansiškai remia Nacionalinio operos ir baleto teatro fondą, Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą”;
 A.P.Meilus, JAV – nuopelnai nenurodyti (1994 m. gimimo. Suteikiant LR pilietybę išimties tvarka buvo 6 metų amžiaus);
V.M.Meilus, JAV – nuopelnai nenurodyti (1991 m. gimimo. Suteikiant LR pilietybę išimties tvarka buvo 9 metų amžiaus);
G.T.Palubinskas, JAV – nuopelnai nenurodyti (A.P.Meilus ir V.M.meilaus mama);
R.D.Tatjankinai, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
I.Bujakui, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
V.Bujakui, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
A.Damušiui, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
Ch.G.Krus, Kosta Rikos – “labdara”;
R.Kur, Izraelis – nuopelnai nenurodyti;
A.Šatkui, Rusijos Federacija – “labdara”;
G.Budriui, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
J.Sokolovui, Ukraina – nuopelnas – “UAB “Helisota” nuopelnai Lietuvos aviacijai”; tarpininkavo – susisiekimo viceministras A.Račkauskas ir UAB “Helisota” gen.direktorius J.Legenzovas;
D.Naužiūnui, Kanada – nuopelnai nenurodyti;
D.Buriakas, Rusijos Federacija – nuopelnai – “verslininkas (NEBL bendrasavininkas; investuoja į savo įmonę Lietuvoje);
 R.Gedvilaitei, Belgija – nuopelnas – “dirba ambasadoje Belgijoje”;
 P.Žaliui, Australija – nuopelnai nenurodyti;
K.S.Ko (Kim), Korėja – nuopelnai nenurodyti;
H.K.Kim, Korėja – nuopelnai nenurodyti;
V.Pečiuliui, Kanada – “dainuoja lietuviškos parapijos jaunimo chore”; (16 m. amžiaus);
K.Pečiuliui, Kanada – “dainuoja lietuviškos parapijos jaunimo chore”; (12 m. amžiaus);
K.Pečiuliui, Kanada – nuopelnai nenurodyti;
A.Zimnickui, Kanada – nuopelnai nenurodyti;
S.Berezinui, Izraelis – nuopelnai nenurodyti;
O.Dovydov (Džacharo Dudajevo sūnus), Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti;
A.Garonui, Izraelis – nuopelnai – “žurnalistas” (tarpininkavo Česlovas Juršėnas);
H.Meyer, Vokietija – nuopelnai nenurodyti;
R.Gimelstein, Izraelis – nuopelnai nenurodyti;
T.M.Haselton, JAV – nuopelnai – “UAB “Minijos nafta” gen.direktorius. Vienas didžiausių A.Adamkienės labdaros ur paramos fondo rėmėjų);
N.Haselton, Rusijos Federacija – nuopelnai nenurodyti; (T.M.Haseltono žmona);
M.Meytin, Izraelis – nuopelnai nenurodyti; (1 m. amžiaus);
M.Sadekov, Rusijos Federacija – nuopelnai – “verslininkas”; tarpininkavo V.Uspaskich, V.Orechovas, A.V.Indriūnas;
L.Ray, Izraelis – nuopelnai – “menininkas”.
   Taigi  liberaldemokratai, kartu su darbiečiais Seime turėdami 38 balsus, galėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar šios Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės nepažeidė LR Konstitucijos ir ar jų suteikimas nebuvo šiurkštus Konstitucijos pažeidimas? Nes kaip galėjo Lietuvai nusipelnyti metukų amžiau ar ketverių metų vaikas, kad išimties tvarka jiems Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus suteikė Lietuvos pilietybę? Arba nuo kada dainavimas chore – nuopelnas Lietuvai? Arba kaip suprasti tai, kad nuopelnas Lietuvai yra vien faktas, kad  Izraelyje dirbi … žurnalistu? Arba ar būti “menininku” taip pat reiškia “būti nusipelniusiam Lietuvai”?
  Be abejonės, pagrįstų abejonių kelia ir LR pilietybės suteikimas išimties tvarka tiems asmenims, kurie parėmė Almos Adamkienės fondą – tai labai primena užmokestį už gautą LR pilietybę. Kitaip sakant, susidaro įspūdis, kad LR pilietybę galima nusipirkti kaip kokią silkę parduotuvėje – parėmei Prezidento žmonos fondą ir tu – jau LR pilietis.
Valdo Adamkaus kuriozai
 Kuriozine galima pavadinti ir dar šviežią istoriją, kai Seimas Prezidento prašymu ypatingos skubos tvarka pakeitė Pilietybės įstatymą, kad V.Adamkus galėtų suteikti LR pilietybę išimties tvarka pas mus žaidžiančiai amerikietei krepšininkei Ketrin Duglas.
 Įdomu, kam reikėjo keisti įstatymą, jei Valdas Adamkus be jokių problemų išimties tvarka yra suteikęs Lietuvos pilietybę Lietuvos jaunių rinktinės narei M.Golec (2000 m. balandžio 17 d. dekretas Nr.850), kuriai suteikiant LR pilietybę išimties tvarka buvo viso labo 13 metų? Kaip suprasti šiuos Valdo Adamkaus viražus – suteikti LR pilietybę išimties tvarka trylikametei meninės gimnastikos sportininkei Pilietybės įstatymas leido, o norint suteikti Lietuvos pilietybę Ketrin Duglas reikėjo jį pakeisti? Ko išsigando Valdas Adamkus? Juk jo praktikoje, be Lietuvos pilietybės išimties tvarka suteikimo gimnastei M.Golec, yra ir dar vienas atvejis – 2002 m. gruodžio 24 d. dekretu Nr.2003 Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę JAV pilietybę turinčiai sportinių šokių ant ledo šokėjai C.M.Zatzman. Beje, šiai sportininkei Valdas Adamkus Lietuvos pilietybę suteikė tą pačią dieną, kai tik buvo gautas jos prašymas.
 Dar viena įdomi pavardė šiame sąraše – tai Rusijos Federacijos piliečio O.Dovydovo. Nors oficialiai jo nuopelnai Lietuvai nenurodyti, tačiau manoma, kad vienintelis “nuopelnas”, kodėl Valdas Adamkus jam išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę, yra tik tai, kad jo tėvas – nužudytasis Čečėnijos prezidentas Džacharas Dudajevas. Kalbama, kad šitokiu subtiliu veiksmu Lietuva netiesiogiai pripažino Čečėnijos nepriklausomybę.
 Bailių laivas plaukia toliau
Taigi visi šie faktai rodo, kad Valdas Adamkus, pakeitęs Rolandą Paksą po apkaltos dėl J.Borisovui išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės, šiame pilietybių dalijimo fronte yra kur kas labiau prisidirbęs, nei nušalintasis Prezidentas Rolandas Paksas. Todėl kiekvieno liberaldemokrato ir Rolando Pakso gerbėjų garbės reikalas  – atstatyti istorinį teisingumą: jei už vieną suteiktą Lietuvos pilietybę išimties tvarka buvo nušalintas Rolandas Paksas, tuomet už visas šitas suteiktas Lietuvos pilietybes asmenims, nenusipelniusiems Lietuvai, turi būti atstatydintas Valdas Adamkus. Dvigubų standartų politikai vieną kartą turi būti padėtas taškas.
 Tačiau yra vienas “bet” – liberaldemokratai, kaip parodė praktika, nepajudino nė piršto, kad šitas istorinis teisingumas būtų atstatytas. Jie neparengė kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir nesurinko Seimo narių parašų. Vietoj to jie važinėjo po Lietuvą ir graudeno bobutes bei diedukus, pasakodami graudžias istorijas apie blogus dėdes iš “elito”. Išvada?
 Tai yra ne “Tvarkos ir teisingumo”, o “Populistų” partija. Nes jiems visai nerūpi teisingumas – jiems rūpi tik siauras faktas, kad jų partijos pirmininkas buvo nušalintas ir  kad dabar šį faktą galima panaudoti kaip arkliuką savo politinėms ambicijoms įgyvendinti – atsisėsti į šiltą Seimo nario kėdę.
 Todėl pabaigai – retorinis klausimas: jei liberaldemokratai nesugeba apginti savo partijos pirmininko ir tik žodžiais, o ne darbais kovoja prieš dvigubus standartus, tai ar ne per didelė našta jiems būtų ir atstovavimas savo rinkėjams? Gal reikėtų imti ir palengvinti šitų amžinai verkšlenančių, tačiau nieko nedarančių liberaldemokratų gyvenimą – tiesiog imti ir ateityje už juos nebalsuoti?
Laikraštis “Karštas komentaras” 2006 m. Nr. 16(26) 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *