Lietuvos Trispalvė apjuosė Žemės rutulį

Jolanta JONIKAITIENĖ

Skrydis aplink pasaulį – lakūno profesionalumo, drąsos ir valios viršūnė.

2006 m. liepos 27d. 18 val. gerb. Rolandas PAKSAS ir „sparno brolis“ (taip lakūnai vadina vieni kitus) Vladimiras MAKAGONOVAS, pasiekė Lietuvos žemę Kyviškių oro uoste. Lakūnai pasaulį apskrido vienmotoriu mažu lėktuvėliu „Phoenix“ per 47 dienas, įveikė nemažai gamtos stichijų bei biurokratinių kliūčių dėl leidimų skristi, taip pat efektyviai susidorojo su lėktuvėlio gedimais. Iš viso lakūnai buvo nusileidę įvairiuose pasaulio miestuose 50 kartų, 51-asis sustojimas – Lietuva. Tiek pat kartų gerb. Rolandas PAKSAS kiekvienoje šalyje, kurioje nusileisdavo, iškeldavo Lietuvos trispalvę vėliavą.

Grįžimo dieną iš kelionės aplink pasaulį, oro uoste didvyrių laukė artimieji, draugai, kiti lakūnai, minia gerbėjų. Gausybė gėlių, plojimai, ąžuolo vainikai, skanduotės “ačiū“, dainos apie ąžuolėlius, vyturėlius lydėjo lakūnus.

Nuo lėktuvo link scenos Kyviškėse lakūnai ėjo ilgu tautinių juostų „koridoriumi“, kurį paruošė žmonės. Lakūnai šypsojosi, bet negalėjau nepastebėti didelio nuovargio jų veiduose. P. Rolandas PAKSAS prasitarė: „tikėjausi, kad bus lengviau“ o vėliau – „…daug gražių šalių mačiau šios kelionės metu, bet pati gražiausia – Lietuva.“

Didžių vyrų vertas tikslas- pasiektas. Rolandas PAKSAS labai laimingas. Nenusakomai laimingi jo artimieji. Dar ilgai truko lakūnų foto sesijos prie pasaulį apskridusio lėktuvėlio.

Tądien susirinkusi minia atsikvėpė nuo įtampos ir džiaugėsi, priešingai, negu birželio 10-ąją, tik lėktuvėliui pakilus nuo Lietuvos žemės, kai žmonės buvo su dideliu jauduliu, nerimu, tyliu laukimu ir stipriu tikėjimu, kad viskas TURI būti gerai.

Šiandien džiaugiuosi ir aš, kad Lietuva turi dar vieną didvyrį, kuris garsina Lietuvą, džiaugiuosi, kad išsipildė Prezidento Rolando PAKSO svajonė apskristi Žemės rutulį, nes tam dar niekas Lietuvoje nebuvo pasiryžęs. Džiaugiuosi, kad atsirado lietuvis, kuris aukštai aukštai begalybėje įmynė savo pėdas, palikdamas jas ateities kartoms.

Važiuodama iš Kyviškių namo į Marijampolę ilgai galvojau. Tarytum klausiau savęs, kodėl niekas iš Lietuvos valdžios ar bent sporto departamento atstovų neatvyko pasveikinti pirmojo lietuvio, apskridusio pasaulį ,taip garsinusio Lietuvą, kai paprastai nugalėtojus sveikina aukščiausieji šalies vadai.

Netikiu, jog jie nesuvokė įvykio prasmės ar laiko neturėjo, kaip ir netikiu jų nepiktdžiugiškumu. O gal nusprendė, kad Lietuvą garsinsiančius žmones galima paprasčiausiai nusipirkti už suteiktą pilietybę, pavyzdžiui kokiai nors amerikonei?

Beje, didžiosios Lietuvos televizijos irgi beveik nerasdavo vietos “Žiniose“ ar „Panoramose“ apie istorinės reikšmės skrydį, jo eigą, grįžimo datą.

Dažnai svarbesniais tapdavo visai dėmesio neverti, manau, kažkieno išgalvoti reportažai „Žiniose“, kaip, pavyzdžiui, kažkokia Dzūkijos karvė nusilaužė sprandą, nes už dešimt kilometrų yra oro balionų klubas ir kiti itin „įdomūs ir labai edukacinės vertės“ įvykiai, kurie, mano manymu, tik lėkšti ir pataikūniški.

Kita televizija mielai pacitavo Jurgio KAIRIO kliedesius, jog “PAKSAS toliau Telšių nuskridęs nebuvo, tai kaip jis pasaulį apskris“ ir t.t.

Nors negalėčiau pasakyti, kad apie p. PAKSĄ mažai kalbama televizijoje, todėl ir laida „Paskutinė instancija“ nufilmuota maždaug prieš tris mėnesius buvo „išmesta“ pačiu laiku, t.y. likus kelioms dienoms iki R.PAKSO grįžimo iš kelionės aplink pasaulį, taip originaliai „pagerbiant“ didvyrį lakūną.

O ir prieš kelionę laikraščiai menkino gerb. R.PAKSO reikšmę skrydyje neva kompiuteriai viską darys, o jis tik sėdės „koja ant kojos“, ir kaip visada neva bloga anglų kalba.

Beje, prieš skrydį p. R.PAKSAS laikė radijo ryšio vedimo taisyklių anglų kalba egzaminą, kai vargšas kompiuteris, nesuprasdamas politikos vėjų, rezultatą parodė 95% .

Važiuoju ir galvoju: čia Lietuva, miela, graži, labai brangi, tik kas čia nori paminti pirmąją aukštesniąją vertybę TIESĄ, kas ir kodėl nori sužlugdyti žmogaus TEISĘ ŽINOTI?

Ir visgi nuoširdžiai dėkinga esu žurnalistui ir lakūnui Edmundui GANUSAUSKUI, kuris kiekvieną skrydžio dieną telefonu bendravo su p.Rolandu PAKSU ir kiekvieną dieną viską, kas svarbiausia užrašydavo tinklapyje Tvarka.lt

Kitaip būčiau pasijutusi Lietuvoj, lyg mankurtų šalyje, kur žiniasklaida mąsto pilvu, neatrenka, kas svarbu, o kas – vienas niekalas, kur valdžia ne tik kad niekuo neprisideda prie sportinių istorinių projektų, bet dar ir informacijos nenori teikt.

O visuomeninis transliuotojas lyg ir privalėtų teikt. Ech… Gal ir todėl viena žymios televizijos žurnalistė Kyviškių oro uoste belaukiant grįžtančių lakūnų, labai aktyviai su mikrofonu lakstė po minią ir daugelio klausinėjo: “iš kur sužinojot apie šį renginį, iš kur sužinojot, kada grįžta R.PAKSAS? Man taip norėjosi jos paklaust, ar tai buvo valstybinė paslaptis?

Beje, p. Edmundas pasakojo, jog skrydžio aplink pasaulį metu, lakūnus ten, kur jie nusileisdavo ir iškeldavo Lietuvos Trispalvę, sutikdavo to miesto vadovai, merai ir pasveikindavo. Na štai, visai tolimų kraštų, kitų valstybių atstovai imdavo ir pasveikindavo užsieniečius. KODĖL? Todėl, kad pas juos nėra dvasinių kančių – pykčio, pavydo ir pagiežos, todėl, kad jie supranta, kad gyvenimas per trumpas amoraliai pataikūniškai energijai.

Na ir nereikia tų Lietuvos valdžios vyrų sveikinimų, juk gražūs ir kilnūs darbai nebus niekada pamiršti, tokie žygdarbiai kalba patys už save. Tegul aš naiviai, bet romantiškai ir neįveikiamai dar tikiu gėriu ir žmoniškumu.

Gal kada Lietuvoje viskas pasikeis. Tikėkit ir Jūs, nes kaip sakydavo mano labai gerbiamas a.a. profesorius Rolandas PAVILIONIS: “Šviesa spindi tamsoje ir tamsa jos niekada neužgoš“.

Kiekvienas gražus darbas ir yra ta Šviesa, o tamsa dėl savo prigimties tiesiog neapkenčia ŠVIESOS.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *