V.Pociūną nužudė VSD nusikaltėliai

Jurgis TILINGIS

Valstybės Saugumo Departamento vadovai ir šiai struktūrai vadovaujantys politikai buvo labiausiai suinteresuoti, kad vienas iš VSD vadovų Vytautas Pociūnas niekada nepapasakotų to, ką žino apie šią struktūrą ir jos nešvarius darbus.

        
 V.Pociūno nužudymas gali atskleisti nusikalstamą VSD praeitįKiek mes dar kentėsime vyriausiojo Lietuvos saugumiečio, KGB rezervisto A.Pociaus melą?

Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas A.Pocius aiškina, kokios atsakingos buvo konslulato Gardine informacijos apsaugos viršininko pareigos, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš kurio kyla klausimas, kodėl VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja. Beje, kad A.Pocius yra melagis, ir ne kartą pagautas meluojant, žino visi Lietuvos gyventojai. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas, ar neturėjęs ryšių su KGB.
“Jokiu ryšiu su KGB neturėjau”, – dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia – t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – “kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.
Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne viena, pažymą. Kaip rašė žurnalas “Ekstra”, tik turintis fiziko Išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis – dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotu pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas į Baltarusiją nebuvo jo pareigų pažeminimas, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą. Jeigu būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išnagrinėtų V.Pociūno parengtų pažymu turinį ir chronologiją, taip pat ar tos pažymos pateko ten, kur reikia, būtų garma išsiaiškinti, ir kam trukdė V.Pociūnas pačioje VSD. Beje, laidojant V.Pociūną, daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė A.Pociaus apgailestavimas Lietuvai netekus vieno labiausiai patyrusių ir geriausių specialistų. Galbūt ir nereikėtų abejoti A.Pociaus nuoširdumu, tačiau daug žmonių puikiai žinojo, kad būtent VSD vadovybės pastangomis V.Pociūnas buvo priverstas išvykti i Baltarusiją.

Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas A.Pocius aiškina, kokios atsakingos buvo konslulato Gardine informacijos apsaugos viršininko pareigos, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš kurio kyla klausimas, kodėl VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja. Beje, kad A.Pocius yra melagis, ir ne kartą pagautas meluojant, žino visi Lietuvos gyventojai. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas, ar neturėjęs ryšių su KGB.”Jokiu ryšiu su KGB neturėjau”, – dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia – t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – “kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne viena, pažymą. Kaip rašė žurnalas “Ekstra”, tik turintis fiziko Išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis – dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotu pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas į Baltarusiją nebuvo jo pareigų pažeminimas, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą. Jeigu būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išnagrinėtų V.Pociūno parengtų pažymu turinį ir chronologiją, taip pat ar tos pažymos pateko ten, kur reikia, būtų garma išsiaiškinti, ir kam trukdė V.Pociūnas pačioje VSD. Beje, laidojant V.Pociūną, daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė A.Pociaus apgailestavimas Lietuvai netekus vieno labiausiai patyrusių ir geriausių specialistų. Galbūt ir nereikėtų abejoti A.Pociaus nuoširdumu, tačiau daug žmonių puikiai žinojo, kad būtent VSD vadovybės pastangomis V.Pociūnas buvo priverstas išvykti i Baltarusiją.

Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas A.Pocius aiškina, kokios atsakingos buvo konslulato Gardine informacijos apsaugos viršininko pareigos, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš kurio kyla klausimas, kodėl VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja. Beje, kad A.Pocius yra melagis, ir ne kartą pagautas meluojant, žino visi Lietuvos gyventojai. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas, ar neturėjęs ryšių su KGB.”Jokiu ryšiu su KGB neturėjau”, – dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia – t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – “kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne viena, pažymą. Kaip rašė žurnalas “Ekstra”, tik turintis fiziko Išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis – dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotu pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas į Baltarusiją nebuvo jo pareigų pažeminimas, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą. Jeigu būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išnagrinėtų V.Pociūno parengtų pažymu turinį ir chronologiją, taip pat ar tos pažymos pateko ten, kur reikia, būtų garma išsiaiškinti, ir kam trukdė V.Pociūnas pačioje VSD. Beje, laidojant V.Pociūną, daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė A.Pociaus apgailestavimas Lietuvai netekus vieno labiausiai patyrusių ir geriausių specialistų. Galbūt ir nereikėtų abejoti A.Pociaus nuoširdumu, tačiau daug žmonių puikiai žinojo, kad būtent VSD vadovybės pastangomis V.Pociūnas buvo priverstas išvykti i Baltarusiją.

Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas A.Pocius aiškina, kokios atsakingos buvo konslulato Gardine informacijos apsaugos viršininko pareigos, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš kurio kyla klausimas, kodėl VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja. Beje, kad A.Pocius yra melagis, ir ne kartą pagautas meluojant, žino visi Lietuvos gyventojai. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas, ar neturėjęs ryšių su KGB.”Jokiu ryšiu su KGB neturėjau”, – dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia – t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – “kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa.Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne viena, pažymą. Kaip rašė žurnalas “Ekstra”, tik turintis fiziko Išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis – dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotu pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas į Baltarusiją nebuvo jo pareigų pažeminimas, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą. Jeigu būtų sudaryta Seimo komisija, kuri išnagrinėtų V.Pociūno parengtų pažymu turinį ir chronologiją, taip pat ar tos pažymos pateko ten, kur reikia, būtų garma išsiaiškinti, ir kam trukdė V.Pociūnas pačioje VSD. Beje, laidojant V.Pociūną, daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė A.Pociaus apgailestavimas Lietuvai netekus vieno labiausiai patyrusių ir geriausių specialistų. Galbūt ir nereikėtų abejoti A.Pociaus nuoširdumu, tačiau daug žmonių puikiai žinojo, kad būtent VSD vadovybės pastangomis V.Pociūnas buvo priverstas išvykti i Baltarusiją.

Kodėl iš VSD pasitraukė L.Petronis?

 Nors “Lietuvos rytas” teigia, kad būtent V.Pociūno dėka buvo paviešintos VSD pažymos apie Rolando Pakso ryšius su Jurijumi Borisovu, iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Mat Seimo komisijose šalia M.Laurinkaus su portfeliu rankose visada vaikščiojo jo pavaduotojas Linas Petronis, kuris kuravo VSD veiklos ekonomines sritis. Todėl buvo labai keista, kad vos pasibaigus R.Pakso apkaltai, L.Petronis baigė karjerą VSD. LL šaliniai teigia, kad jau tada L.Petronis suprato, kad visa ši VSD užvirta koše dėl R.Pakso pašalinimo galiausiai atsisuks prieš pačią VSD, ir todėl spėjo laiku išlipti iš skęstančio laivo. Vietoj L.Petronio į šias pareigas buvo paskirtas V.Pociūnas, kuris po kiek laiko buvo išsiųstas dirbti j Baltarusiją.
VSD vadovų, sąžinę turėtų slėgti dar vienas dalykas. R.Pakso nušalinimas prasidėjo į VSD vadovo pareigas jam pasiūlius tuometinį KAM Kontržvalgybos skyriaus vadovą Gintarą Bagdoną. Tuomet buvo sukeltas triukšmelis, kad šis žmogus esąs netinkamas arba net susijęs su rusais. Tačiau, kai Gintaras Bagdonas užėmė Europos Sąjungos karinio štabo
viršininko pavaduotojo pareigas, tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas. Mat eidamas naująsias pareigas. Lietuvos atstovas vadovaus ES karinio štabo žvalgybos padaliniui. Tai yra aukščiausios kada nors lietuvio užimtos pareigos ES karinėse struktūrose.
Po šio paskyrimo tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas, o VSD vadovai M.Laurinkus ir A.Pocius suprato, kad atėjus V.Bagdonui, paaiškės ir nešvarūs VSD darbeliai, o jiems teks už juos atsakyti. Matyt, būtent todėl ir VSD šefas M.Laurinkus, šiaip bailus žmogus, ilgai dvejojęs, ar prisidėti prie sąmokslo galiausiai ir paskelbė savo garsiąją pažymą “Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui”.
Beje. partija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaidoje pasirodančiuose pasisakymuose, susijusiuose su VSD karininko Vytauto Pociūno žūtimi, neretai eskaluojamas partijos pirmininko Prezidento Rolando Pakso vardas. Neatmestina prielaida, kad šitokiu būdu sąmoningai bandoma suformuoti visuomenės nuomonę, kad V. Pociūnas neva tapo keršto už pagalbą perversmo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriams auka. “Matydamas akivaizdžius bandymus apkaltinti mane mane vienaip ar kitaip prisidėjus prie V.Pociūno žūties, neatmetu galimybės kreiptis į teismą”, teigė R.Paksas. Jis jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą A.Valantiną dėl V.Pociūno žūties Baltarusijoje ištyrimo. R. Paksas prašė generalinį prokurorą atkreipti ypatingą dėmesį į šią bylą ir pateikti visuomenei aiškų atsakymą dėl V. Pociūno žūties aplinkybių. Partija neatmeta galimybes, kad viena iš šmeižikiškos kampanijos pieš R.Paksą priežasčių yra ta, jog V.Pociūnas, įgyvendindamas perversmo prieš prezidentą dalyvių užduotis, turėjo informacijos, galinčios juos demaskuoti.

V.Pociūnas buvo nužudytas ir išmestas pro langą

Esu tikras, kad V.Pociūnas buvo nužudytas ir išmestas pro langą, ir tai padarė VSD arba savo darbuotojų, arba baltarusių rankomis. – LL sakė buvęs Prezidento Rolando Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas. Jis pabrėžė ne kartą gavęs informacijos iš NATO, kad ši struktūra itin nepasitiki Seimo Nacionalinio augumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku, ir būtent dėl šios priežasties šiam komitetui teikima itin nedaug NATO paslaptį sudarančios informacijos.
Neseniai paaiškėjo, kad buvęs Prezidento V.Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir dabartinis URM sekretorius Albinas Januška vadinamas sąmokslo prieš R.Paksą “smegenimis”, yra Rusijos žvalgybų rezidentas. Tai neseniai paskelbė žurnalas “Ekstra”. LL nori papildyti šio garsaus veikėjo biografiją – būtent A.Januškos pastangomis Latvijos garbės konsulu Klaipėdoje buvo paskirtas garsusis saugumiečių draugas Praciškus Jurgutis, įkūręs fondą.
Kitas su Rusijos oligarchais susijęs verslo gigantas – Rimantas Stonys – buvo paskirtas Ukrainos garbės konsulu Lietuvoje – taip pat daugiausia A.Januškos pastangomis.
A Janušką, ilgametį VSD šefą Mečį Laurinkų ir kitus aukštus saugumiečius ne kartą yra priėmęs ir P.Jurgutis savo garsiajame “fazanyne” Klaipėdoje. LL jau rašė apie slaptą VSD operaciją “Apaštalai”. Jos metu buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.lzotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių “Baltlanta” ir “Laivitė” vadovams, VSD agentūros panaudojimas nuisikalstamiems tikslams.
Vos prasidėjo tyrimui. VSD šefas M.Lauriukus asmeniškai į jį įsikišo, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB “Klaipėdos Hidrotechnika” bosu Pranciškumi Jurgučiu jo “fazanyne”, kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Teigiama, kad vos prasidėjus VSD vidaus tyrimui, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija “Apaštalai” iš karto baigėsi – M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius.
LL šaltiniai teigia, kuomet i Klaipėdą iš Vilniaus atvyko VSD karininkai tirti savo kolegų nusikaltimų, jie buvo paprasčiausiai išmesti iš VSD Klaipėdos skyriaus kabinetų, iškart buvo skambinama M.Laurinkui. Pastarasis, viską metęs ir į Klaipėdą atlėkęs įsijungęs mėlyną žiburėlį, šluodamas kitus automobilius iš kelio. LL šaltinių teigimu, susikompromitavę VSD Klaipėdos skyriaus vadovai M.Laurinkui pasakė, kad jeigu šis bandysiąs tirti jų nusikaltimus, bus paskleista ir paviešinta informacija (garso ir vaizdo) apie saugumiečių orgijas, kurios vyko minėtame “fazanyne” pas P.Jurgutį. Kalbama, kad ten įsisiautėjusiems saugumiečiams alkoholis liejosi iki kelių, buvo vežamos prostitutės. Ir ne tik moterys, bei ir jauni berniukai, nes tarpe saugumiečių neva buvo ir netradicinės seksualinės orientacijos vyrų. Kalbama, kad tose orgijose dalyvavo ir senas M.Laurinkaus draugas, Prezidento V.Adamkaus patarėjas ir dabartinis URM viceministras Albinas Januška. Vos sužinojęs, kokią “operatyvinę veiklą” prieš jį vykdė jo pavaldiniai, M.Laurinkus liepė nutraukti Klaipėdos VSD skyriaus vadovų nusikaltimų tyrimą ir grįžti savo karininkams į Vilnių. M.Laurinkus skyrė dabartinį VSD vadovą Arvydą Pocių pavaduotoju neatsižvelgdamas į tai, kad jam buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys A.Pociaus sąsajas su KGB (buvo įtrauktas į KGB rezervą).
P.Jurgutis buvo įsteigęs prieštaringai vertinamą, susijusį su Rusija fondą “Euroregionas Livonija-Baltija”. Kilus įtarimams dėl fondo veiklos, Seimo pirmininkas kreipėsi į Valstybės Saugumo Departamentą (VSD), prašydamas patvirtinti arba paneigti žiniasklaidos paskelbtus įtarimus dėl P.Jurgučio vadovaujamo fondo ” Euroregionas Livonija-Baltija” galimai vykdomos priešiškos Lietuvos valstybei veiklos.
Seimo pirmininkas praėjusią savaitę gauto VSD atsakymo plačiau nekomentavo, mat jis pažymėtas grifu “riboto naudojimo”, tačiau patvirtino, jog iš gautos informacijos akivaizdu, jog fondas prieštarauja Lietuvos programiniams tikslams.
Seimo pirmininkas P.Jurgučiui tuomet pasiūlė trauktis iš prieštaringai vertinamo fondo. Liepą Lietuvos nacionalinės televizijos laidoje “Savaitė” pranešta apie galimai Kremliaus finansuojamą fondą ” Euroregionas Livonija” ir jo padalinį Lietuvoje ” Euroregionas Livonija-Baltija”. Kai kuriuos fondo renginius, kaip teigta reportaže, finansuoja “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovas P.Jurgutis.
Anot žiniasklaidos, prieš kelerius metus Pskove įkurto fondo ir jo padalinių Baltijos valstybėse veikla yra nukreipta prieš Ignalinos atominės elektrinės kuro atliekų statybą ir dedamos pastangos kaišioti pagalius į ratus Lietuvos atominės energetikos plėtrai. Taip pat teigta, kad P.Jurgučio vadovaujama “Klaipėdos hidrotechnika” dalyvauja Ignalinos AE demontavimo ir statybos darbuose.

Ar A.Januška Rusijos žvalgybos rezidentas?

“Jeigu buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška iš tikrųjų, kaip rašo spauda, yra Rusijos .žvalgybos rezidentas, tai mane siaubas ima, suprantant, kad Lietuva iš tikrųjų neturi jokio valstybės nacionalinio saugumo.” – mano R.Ačas.
Svarbiausia yra tai, kad pati VSD buvo nevienalytė – ji buvo pradėta kurti iš Vytautui Landsbergiui ištikimų žmonių, patriotų, dažniausiai mokslininkų. Tačiau nuo 2000 m., kai į valdžią atėjo buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir buvęs milicininkas, kuravęs KGB prižiūrimų antitarybiškai nusiteikusių paaugliu sferą Alvydas Sadeckas, VSD radikaliai pasikeitė. Ji tapo savotiška pelno siekiančia UAB, kuri rašydavo nepalankias pažymas apie neįtikusius ir laiku kyšių saugumiečiams nesumokėjusius privatizavimo konkurso dalyvius. Vienas tokių aukų – UAB “Softvila” direktorius Vytautas Prušinskas LL papasakojo, kad jis su partneriais iš JAV dalyvavo didžiausios Lietuvoje sanatorijos “Eglė” privatizacijoje. Jis pasiūlė didžiausią kainą ir buvo tikras dėl pergalės, tačiau kiti konkurso dalyviai, norėdami tapti nugalėtojais, pasiūlė sumokėti milijoną litų kyšių. V.Prušinskas atsisakė ir netrukus VSD parengė pažymą, kad jis nepatikimas. Remdamasis šia pažyma, Valstybės turto fondas pašalino “Softvila” iš privatizavimo, o Prušinskas iki šiol teismuose bylinėjasi su VSD dėl tos melagingos ir šmeižikiškos pažymos.

Kai Artūras Paulauskas, laikinai ėjęs Prezidento pareigas, į VSD šefo pareigas paskyrė savo ištikima tarną, KGB rezervistą Arvyda Pocių, VSD dar greičiau ėmė demoralizuotis. VSD iš pairiotų organizacijos tapo visais įmanomais būdais slaptą informaciją kaupiančia įstaiga, kuri renkama ne valstybės saugumui stiprinti, ne nusikaltimų prevencijai, bet šantažui bei politiniams ar verslo konkurentams kompromituoti. Kita vaistybei reikšminga, tačiau visuomenei menkai žinoma V.Pociūno pažyma – apie projektą “2K”. 2000 m. Rusijos ir Lietuvos Vyriausybės, siekdamos sulyginti Klaipėdos ir Kaliningrado uostų konkurencines galimybes, geriau aprūpinti juos geležinkelio kroviniais, pasirašė sutartį, kuri populiariai vadinama “2K”.
Tačiau 2003 m. V.Pociūno valdyba parengė pažymą, kuri atskleidė skandalingus faktus: “2K” projektas tapo Rusijos senųjų ir naujųjų specialiųjų tarnybų priedanga, taip pat ir Lietuvai šiame projekte atstovauja KGB karininkai. Todėl “2K” faktiškai tapo Rusijos tranzito politikos įrankiu kuris visus geležinkelio krovinius nuo Klaipėdos uosto nukreipė Kaliningrado kryptimi. Lietuvai, praradusiai faktiškai visus Rusijos geležinkelio krovinius (Klaipėdą pasiekia tik Baltarusijos kroviniai), buvo padaryta šimtai milijonų litų nuostolių.
Pažymoje konstatuota, kad per projektą “2K” į jautrią Lietuvos tranzito reguliavimo sferą pateko Rusijos specialiųjų tarnybų žmonės, kurie realizuoja Rusijos transporto politikos strateginį tikslą – kontroliuoti krovinių tranzito į Europos Sąjungą srautus per Baltijos šalis ir ypač jų uosius. Tam tikslui Maskvoje buvo įkurta “Meždunarodnaja transportnaja kompanija” (MTK), kontroliuojama KGB karininkų.
Tačiau MTK, faktiškai projekto “2K” padarinys, savo tikslo nepasiekė, nes Lietuvos žiniasklaida sukėlė triukšmą. Tai ir buvo bene vienintelis V.Pociūno pažymos teigiamas rezultatas – politikų ji nepasiekė. Mat tuometis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darius Jurgelevičius, vykdydamas Albino Januškos užduotį, apssilankė Prezidentūroje ir įtikino prezidentą R.Paksą. kad ši pažyma yra klaidinga.
Taigi jau anuomet V.Pociūnas pelnė A.Januškos ir D.Jurgelevičiaus nemalonę, nors pats to nežinojo. Todėl 2005 m. viename pasitarime, dalyvaujant Užsienio reikalų ministerijos sekretoriui A.Januškai, kuruojančiam(?) geležinkelio krovinių tranzitą ir tarifus. V.Pociūnas neatsargiai priminė projektą “2K” – kalbama, kad tai buvo paskutinis lašas, užbaigęs jo karjerą departamente. Mat V.Pociūno sukompromituoji MTK pakeitė “Medial Trans” – taip pat projekto “2K” produktas, Rusijos kapitalo įmonė, valdoma UAB “Dujotekana” savininko Rimando Stonio.
V.Pociūnas savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš šio posto.
V.Pociūnas, turėdamas daug patirties, puikiai suprato, kas ir kodėl jam trukdė dirbti. Sutapimąs ar ne, tačiau galutinai V.Pociūnui liepta pasitraukti iš VSD prasidėjus procesams dėl “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo naujiems investuotojams bei Lietuvos geležinkelių rinkos liberalizavimo. Tai procesai, kuriuose Rusija atvirai deklaruoja savo interesus ir siekius. Tolesnis V.Pociūno buvimas VSD III valdybos viršininko poste neabejotinai būtų apsunkinęs tam tikrų Rusijos valdžios struktūrų ir Lietuvos verslo magnatų, tiesiogiai atstovaujančių tos pačios Rusijos interesams. planus.

Grėsmė “stogui”

Gal tik Seimo komisija pajėgtų atskleisti, kas Rusijos ir Lietuvos verslo interesams atstovauja VSD ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
A.Pociui tapus VSD vadovu, į jo ankstesnes pareigas Užsienio reikalų ministerija delegavo Darių Jurgelevičių. Jis garsėjo plačiomis pažintimis politikų, žiniasklaidos ir net nevyriausybinių organizacijų vandenyse. Nors jo turima diplomato patirtis ir kompetencija labiau tiko VSD tarptautiniams ryšiams su Europos Sąjungos ir NATO šalių specialiosiomis tarnybomis, jam buvo paskirtas ir V.Pociūno valdybos kuravimas. VSD karininkai kalbėjo, kad tokia buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Albino Januškos, turinčio didžiulę įtaką Prezidentūroje (skiriančioje VSD vadovus), užduotis. Kodėl? Niekam nėra paslaptis A.Januškos artimi ryšiai su verslininku, dujų magnatu R.Stoniu. Šio veikla, artimai susijusi su Rusijos koncernu “Gazprom”, negalėjo nedominti V.Pociūno valdybos, kuri užčiuopė ir gijas, vedančias į Rusijos specialiąsias tarnybas. Savo ruožtu VSD noromis nenoromis buvo priverstas domėtis ir R.Stonį remiančiais žmonėmis Lietuvoje, vadinamuoju jo “stogu”. V.Pociūno profesionalumas, sukaupta informacija pradėjo kelti grėsmę “stogui”, kuris ir pasirūpino, kad to pavojaus nebeliktų.
Be abejo, jau išstumtas iš VSD, V.Pocūnas žinojo, kad R.Stonys įkūrė įmonę “Medial Trans”. kuri, padavusi prašymą gauti licenciją gabenti krovinius geležinkeliais, per protekciją, nors ir pavėluotai, ją jau gavo. Kai kuriems Seimo nariams jis aiškino, kad ši R.Stonio įmonė ne tik sudarys konkurenciją “Lietuvos geležinkeliams”, bet ir perims visus tranzitinius gabenimus Lietuvos geležinkeliais į Kaliningradą.
Keliems bendražygiams V.Pociūnas aiškino, kad, neutralizavus jo buvusią III valdybą, vis dėlto “Medial Trans” “stogą” Užsienio reikalų ministerijoje ir pačiame VSD fiksuoja II valdyba, surinktą medžiagą apie intensyvius R.Stonio kontaktus su D.Jurgelevičiumi ir A.Januška jis žadėjo pateikti rudenį, svarstė galimybes paskelbti ją žiniasklaidoje. Tačiau nesuspėjo. Keistas sutapimas.

Ketino prabilti

Pasak artimųjų, V.Pociūnas, išsiųstas į Gardiną, jautėsi perkeltas į žemesnes pareigas ar net – po tiek tarnavimo Lietuvai metų – tiesiog atstumtas. Po nepaprastai intensyvaus darbo Lietuvoje konsulate jis nuobodžiavo, todėl tikėjosi praėjus tam tikram laikui grįžti į departamentą. V.Pociūnas skaudžiai išgyveno dėl pseudoreformų VSD III valdyboje, po kurių naujieji vadovai tiesiog susidorojo su jiems nepalankiais darbuotojais. Vėl keistas sutapimas, tačiau prieš mėnesį iki savo mirties jis buvo prasitaręs, kad pasinaudos visomis galiomis viešai atskleisti tiesą apie susiklosčiusią situaciją pačiame departamente.
Kol kas šioje istorijoje daugiau klausimų nei atsakymų. Sunku patikėti, kad bus sužinota visa tiesa, nes jai paaiškėjus “kristų daug galvų”. Valstybės Saugumo Departamento vadovai per visus politinius skandalus puikiai įsisąmonino, kad kuo daugiau sukaups kompromituojančios informacijos, tuo ilgiau išsilaikys savo postuose. Visais įmanomais būdais – teisėtais ir neteisėtais – slapta informacija kaupiama ne valstybės saugumui stiprinti, ne nusikaltimų prevencijai, o šantažui ir politiniams bei verslo konkurentams kompromituoti. Toks KGB metodų ir viešųjų ryšių technologijų įvaldymas padeda kovojant ne tik su jiems nepatikusiais pareigūnais, bet ir aukštus postus užimančiais politikais. Politikai, nenorėdami būti sukompromituoti visuomenės akyse, ar buvę pareigūnai, priversti Išeiti iš departamento ir, norėdami gauti darbą valstybės ar privačiose struktūrose, bijos atvirai sakyti tiesą apie tai, kas vyksta departamente.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *