Rinkėjų balsais bus prekiaujama ne paštuose

Vladas ŽALNERAUSKAS

Technikos mokslų daktaras

       Įvyko, tai, kas ir turėjo įvykti – Seimas atmetė Prezidento veto. Atrodo, kad sveikas protas nugalėjo, kitąmet, vasario 25 d. rinkdami savivaldybių tarybas, paštuose nebalsuosime. Nors, kitą vertus, kažin. Grupė seimūnų jau spėjo Seimo sekretoriate įregistruoti naują įstatymo projektą, kurį tikisi svarstyti ir priimti dar iki rinkimų. Naujajame projekte vėl numatytas balsavimas paštu, tiesa, su kai kuriais „svarbiais“ pakeitimais, pavyzdžiui, pašto viršininkas pervadintas pašto vadovu. Tačiau, kaip bežiūrėti, naujasis įstatymo projektas tikrai neužtikrina, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir ją kontroliuoti.
       Paskutinieji rinkimai, kuriuose dalyvavo kauniečiai – tai 2004 m. Seimo rinkimai. Rinkimai buvo įdomūs ne tik dėl savo svarbos, bet ir kriminaliniu požiūriu. Lietuvos žiniasklaida mirgėjo tokiomis antraštėmis, kaip antai: „Darbo partijai mesti įtarimai papirkinėjant rinkėjus“, „Kaune keturi balsavę rinkėjai paprašė atlygio“, „Sulaikyti įtariamieji galimai pirkę ir pardavę balsus“… Daugelyje šalių rinkėjų balsų pirkimas baudžiamas, Lietuvoje, atrodo, baudžiamas tik balsų pardavimas. Kartais vienaip ar kitaip nubaudžiamas koks nuo abstinencijos nuprotėjęs ir todėl kvailai įkliuvęs „rinkėjas“, tačiau neteko girdėti, kad kada nors būtų nubausta kokia balsus supirkinėjusi politinė partija. Prekyba rinkėjų balsais pasiekė tokį mastą, kad net pasiekė Konstitucinį Teismą (Byla Nr.42/4). Raseinių rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų ratą išėję varžėsi du kandidatai – Mikolaitis ir Skamarakas. Mikolaitis gavo 61 balsu daugiau, Skamarakas su pralaimėjimu nesutiko, reikalavo perskaičiuoti balsus, tvirtino, kad Mikolaičio patikėtiniai supirkinėjo rinkėjų balsus. Raseinių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad vykstant balsavimui paštu S. Saročka, turėdamas tikslą daryti įtaką rinkimų rezultatams, papirkdamas ir apgaule iš 62 piliečių supirko rinkėjų pažymėjimus. Taip pat įtarimas pareikštas Raseinių pašto darbuotojai I. P., jog ji, siekdama paveikti rinkimų rezultatus, dviem nenustatytiems asmenims išdavė 15 rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu kvitų, suklastojo 15 rinkėjų parašus, patvirtinančius rinkimų biuletenių gavimą. Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė tenkinti Skamarako skundą, nes „rinkimų įstatymo pažeidimas S.Saročkai nupirkus ar kitaip įgijus 62 rinkėjo pažymėjimus neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams…“, tad balsai liko neperskaičiuoti. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas. 

       Na, o kaip paštų balsavo kauniečiai? Už kurias partijas ar koalicijas jie padavė balsus? Patyrinėjęs balsavimo rezultatus radau tikrai įdomių dalykų, ypač Kauno rajone esančios Kauno kaimiškosios rinkimų apygardos kai kuriuose rinkimų apylinkėse. Štai, pavyzdžiui, Taurakiemio rinkimų apylinkėje net 50 proc. už Liberalų ir centro sąjungą, 45,81 proc. už Darbo partiją, 37,61 proc., už Tėvynės sąjungą, 35,51 proc.  už A. Brazausko ir A. Paulausko koaliciją paduotų balsų sudarė balsai balsavusių pašte. Altoniškių rinkimų apylinkėje Tėvynės sąjunga net 50 proc., Darbo partija net 36,05 proc.  balsų pelnė iš balsavusių paštu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *