Kaip jie mus apvaginėja

Vladas ŽALNERAUSKAS

Technikos mokslų daktaras

       Lietuvoje visokių dyvų būna. Bet dar neteko girdėti, kad pirkėjai eidami į parduotuves būtų verčiami neštis savo svarstykles.

Neteko girdėti, kad žmogui, panorusiam nusipirkti bulvių ar žirnių, pardavėjas sakytų – sverk savomis svarstyklėmis. Neturi svarstyklių – mokėk trigubai.

Pasirodo, Lietuvoje tai visai įmanoma. Na, žirnius ar bulves pasvers parduotuvės svarstyklėmis, bet už vandentiekio vandenį žmonės priversti mokėti pagal nuosavų skaitiklių parodymus.

O neturintys skaitiklių moka tiek, kiek sugalvoja savivaldybių politikai. O jie, bent jau Kaune, sugalvojo tikrai nemažai.

Ignoruoja Vyriausybės nutarimą

 Dar 1997 metais Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1507, kuris tebegalioja ir dabar.

Šiuo nutarimu Vyriausybė įpareigojo dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo įmones įrengti gyventojų butuose apskaitos prietaisus (skaitiklius).

Skaitiklius tiekėjai turi pirkti ir įrengti savo lėšomis. Gyvenamuosiuose namuose mokestis už vandenį, dujas, elektrą nustatomas pagal skaitiklių rodmenis, o jei skaitikliai neįrengti – tai pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės.

Dujų, elektros ir vandens tiekimo įmonės privalo ne tik įrengti skaitiklius, bet ir juos prižiūrėti, sugedusius taisyti ar keisti savo sąskaita. Šis Vyriausybės nutarimas visai logiškas – tiek dujos, tiek elektros energija, tiek šaltas ir karštas vanduo yra prekė. Savaime suprantama, kad parduodant prekę, ją reikia pasverti, išmatuoti. Ir tikrai būtų keista, jei tuo turėtų pasirūpinti ne tiekėjas, o vartotojas.

 Dujų ir elektros energijos tiekimo įmonės daug nesispyriojusios nutarimą įvykdė. Praktiškai kiekvienam gyventojui, naudojančiam dujas ir elektrą buvo nemokamai įrengti skaitikliai.

Dėl to nei elektros, nei dujų tiekimo įmonės nebankrutavo, normaliai dirba, ir netgi skaičiuoja milijoninius pelnus. Kitaip elgiasi vandens tiekėjai, savo lėšomis vandens skaitiklių neįrenginėja.

Vyriausybės nutarimas jiems ne motais, kaip, beje, ir prokuratūrai, pašauktai saugoti viešąjį interesą.

Tiesos nesakymas

        Priėmus naują savivaldybių rinkimų įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai negali dirbti tarybos kontroliuojamų įmonių, tokių kaip „Kauno vandenys“ valdymo organuose, tad ir gauti kokį nors atlyginimą.

Tačiau vandens tiekėjai randa būdų, kaip pamaloninti jų veiklą turinčius kontroliuoti politikus. Gal todėl savivaldybės taryba ne tik nepasirūpino priversti vandens tiekėjus vykdyti Vyriausybės nutarimą, bet ir nustatė skaitiklių neturintiems gyventojams tokias vandens sunaudojimo normas, kad jiems tenka mokėti už vandenį kone trigubai.

Nors Vyriausybė įsakmiai nurodė, kad šalto ir karšto vandens skaitikliai butuose privalo būti įrengti iki 1999 m. gruodžio 31 d., vandens tiekėjai, Kauno tarybos politikams paslapčia pritariant, ne tik nė piršto nepajudino, bet ir visaip ragino žmones įsirengti šalto ir karšto vandens skaitiklius savo lėšomis.

Tuo pačiu nuo žmonių buvo ir yra slepiama informacija apie tai, kad vandens tiekėjai privalo įrengti skaitiklius savo lėšomis. Tiesos nesakymas tolygus apgavystei.

Tad galima tvirtinti, kad vandens tiekėjai apgaudinėja vandens vartotojus. Daug žmonių įsirengė skaitiklius savo lėšomis, kauniečiai įsirengė skaitiklius 275 tūkstančiuose butų, dažnai viename bute tenka įrengti po kelis skaitiklius. Vertinant šalies mastu, gyventojai už skaitiklius ir jų įrengimą paklojo ne vieną dešimtį milijonų litų.

      
Sabotuotojai

Kai valdininkų klanas, siekdamas sabotuoti kokį savaime suprantamą reikalą suremia pečius, juos pajudinti tikrai labai sunku.

Iki 2000 metų pabaigos vandens tiekėjai ir jiems antrinantys valdininkai išliejo begalę energijos įrodinėdami, kad dėl visokiausių būtų-nebūtų priežasčių negali skirti lėšų skaitikliams įrengti.

Aiškintasi, kad neva trūksta kažkokių norminių teisės aktų, tačiau Vyriausybė ir ministerijos nieko nepadarė, kad sureguliuotų teisinę bazę.

Tik kai 2000 m. pabaigoje premjeru tapo Rolandas PAKSAS, ledai, atrodė, pajudėjo. Nedelsiant buvo sudaryta darbo grupė valstybės tarnautojų ir specialistų, į kurią buvau pakviestas ir aš. Paaiškėjo, kad jokių teisės aktų tarsi ir netrūksta, nebent vieno – įpareigojančio vandens tiekėjus kompensuoti gyventojams savo lėšomis įrengtus skaitiklius.

Vandens tiekėjai korumpuotų valdininkų remiami griebėsi ieškoti kitų dingsčių. Paskelbė, kad butuose įrengti skaitikliai netikslūs, kad jų matavimų paklaidos siekia dešimtis procentų, dėl to jie, esą, turi nuostolių. Darbo grupėje dirbę specialistai surinko skaitiklių patikros duomenis ir paaiškėjo, kad skaitiklių paklaidos tikrai didelės, siekia net iki 18 procentų. Bet!

Paaiškėjo, kad dažniausiai skaitikliai klysta ne gyventojų, o vandens tiekėjų naudai. Išsklaidžius mitą apie dėl skaitiklių neva patiriamus nuostolius, buvo susigalvojami kiti. Vis dėlto, nepaisant vandens tiekėjų ir jų lobistų pastangų darbas judėjo ir, atrodė, netrukus pavyks apginti kasdien apvaginėjamus vandens vartotojus.

Deja, 2001 m. birželį pasikeitus premjerui, Rolando PAKSO sudaryta darbo grupė tyliai užgeso.

Kairė nežino ką daro dešinė

Tarp vandens tiekėjų pateikiamu dingsčių, neva trukdančių užtikrinti sąžiningą parduodamo vandens apskaitą, ypatingą vietą užima nusiskundimai dėl kainodaros, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Neva VKEKK neleidžia imti už vandenį tiek, kiek norėtų vandens tiekėjai. Todėl, pasak generalinio direktoriaus Buroko, „Kauno vandenys“ dirba tik su minimaliu pelnu ir todėl neturi lėšų vykdyti Vyriausybės nutarimą.
      

Ar tikrai taip? „Kauno vandenų“ gamybiniai nuostoliai nepateisinamai dideli – vandentiekio tinkluose prarandama 17 proc. tiekiamo vandens, dar 10 proc. – dėl netikslių apskaitos prietaisų. Tai tikrai daug.

Bet ar galima susitaikyti su gamybiniais nuostoliais, skaityti, kad jie neišvengiami ir versti vandens vartotojus mokėti už nepateiktą vandenį? Vandens tiekėjai mano, kad taip.

Jie nuolat spaudžia VKEKK reikalaudami aukštesnių kainų už parduodamą vandenį ir kartais tai jiems pavyksta. VKEKK tarsi nepavaldi Vyriausybei, jos narius skiria Prezidentas.

Tačiau tiek komisijos nuostatose, tiek darbo reglamente tarp teisės aktų, kuriais VKEKK vadovaujasi nurodyti ir Vyriausybės nutarimai. Vis dėlto VKEKK patvirtino kainų metodiką, kuri akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės nutarimui Nr. 1507 ir kurią galima vertinti kaip gyventojų savo lėšomis įsirengtų skaitiklių apmokestinimą. Tad laukime naujo vandens pabrangimo.

       1997 metais įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas neatšauktas, tebegalioja. Už langų jau 2007-ieji – žmonės begėdiškai apvaginėjami jau dešimti metai. Prokurorai, politikai, aūūū! Kur jus? Kas sudrausmins vagis?

Kodėl skaitikliai netikrinami?

Elektros tiekėjai kartas nuo karto keičia elektros skaitiklius. Kada paskutinį kartą „Kauno vandenys“ nuėmė patikrai jūsų buto vandens skaitiklį? Galite neatsakyti – ir taip aišku – greičiausiai niekada! Ir štai kodėl.

       Patyrinėjęs keletą skirtingų modelių skaitiklių supratau, kodėl laikui bėgant skaitiklis ims klysti. Kitaip ir būti negali – vandens skaitiklių veikimas pagrįstas vandens tekėjimo per nustatyto diametro vamzdį greičio matavimu. Vandens tiekėjų tiekiamas prastos kokybės vanduo, turintis kalkių, geležies ir kitokių priemaišų, per kelis metus „užneša“ skaitiklį – nuosėdos padengia skaitiklio vamzdžio sieneles, jo spindis susiaurėja.

Tad vandeniui tekant tuo pačių greičiu, bet per susiaurėjusį vamzdį, vandens prabėga mažiau, nors skaitiklio parodymai lieka tie patys. Nesunku suprasti, kad vandens tiekėjai vien dėl skaitiklių netikslumo kasmet susižeria neuždirbtus milijonus. Gal todėl ir skundai dėl prastos vandens kokybės netyla? Juk prastos kokybės vanduo greičiau gadina skaitiklius, tad greičiau auga vandens tiekėjų pelnai.

       Vandens tiekėjai tvirtina, kad skaitikliai dažniau klysta vandens vartotojų naudai – esą dėl vandenyje esančio geležies ir mangano stringa skaitiklio turbinėlė, jis rodo mažiau. Į kurią pusę klysta vartotojo skaitiklis, nesunku pasitikrinti. Tereikia užsirašyti skaitiklio rodmenis ir žinomos talpos indu, pavyzdžiui, kibiru, išmatuoti į vonią leidžiamo vandens kiekį. Palyginę skaitiklio rodmenis su į vonią suleisto vandens kiekiu, sužinosite, kiek ir į kurią pusę klysta skaitiklis.

Mano bute abu skaitikliai „darbuojasi“ vandens tiekėjo naudai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *