Kodėl Lietuvos Prezidentas negali būti pageidaujamas asmuo Davose?

Algirdas ŽALNERAUSKAS

    Į Davoso forumą kviečiami svarbūs asmenys, gerai žinomi arba ir anksti pastebėti, kurie turi ir gali ką pasakyti, kurie yra ir manomai ilgai išliks vertinami kaip autoritetai, tokiais tapę dėl asmeninių proto, interesų brandos ir elgesio savybių. Pakviesti asmenys atstovauja šalį, bet yra žinomi kaip asmenybės šiandieną ir rytojui.
        Lietuvos Prezidentas Valdas ADAMKUS turi ir proto, ir savų interesų, o jo elgesio savybės dažnai šokiruoja tautiečius, bet ne todėl, kad jis Lietuvoje neapsipranta, kai tik gali, kerta Atlantą, džiaugiasi Meksikos paplūdimiais ar kitomis demokratijomis. Adamkaus elgesiui trūksta brandos, kaip pasakytų lietuvė moteris apie gyvenimiškas normas paminusį suaugusį vaiką.
        Jau plačiai žinomu anekdotu tapo Valdo ADAMKAUS veržimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentus, jo pirmoji kadencija, susijusi su nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimu pagal rinkimams pasirinktų minkštų šlepečių buvimo vietą. Jokie vyriausieji rinkimų komisarai neišdrįso tąsyk būti principingi ir apginti prezidentinių rinkimų konstitucinius principus. Atsirado teisėjas, kuris minkštas šlepetes pripažino tvirtais įrodymais ir sumaniai rentė gerą trampliną tolimesnei karjerai. Prezidentas kaldinasi, kol gyvas, tiražuoja savo prezidentinį atvaizdą valstybinėse metalo formose ar įsirengia išskirtinį vienetinį rūmų unitazą, tokį, prie kurio ir garsiajai monarchei baugu buvo prisiliesti ir todėl elgiasi keistai – kaip trokštantis oligarcho šlovės naujasis rusų verslo pamušalas ar amerikoniškų komiksų herojus.
        Kai jau pernelyg būna keista, kada ir palanki žiniasklaida ar atstovė viešiesiems pakomentavimams negali tų keistumų prasmės paaiškinti, rūmų božena suranda kaltą kanclerį. Bet argi Davoso renginiuose nešurmuliuoja dar ir mažiau subrendę kitų šalių žymūs politikai ir į tokius pretenduojantys įdomūs šiandienos veikėjai?
        Taigi sugrįžkime į Davosą! Kodėl čia nėra nusiteikusio Lietuvai aktualius politikos dalykus propaguoti ar vertingų idėjų pasisemti atvykusio šalies vadovo Prezidento Valdo ADAMKAUS? Na, nepakvietė, tai ir nėra. Argi vyksi, kai nesi kviečiamas. Tad kas gi svarbaus įvyko, kad Lietuvos Prezidentas neturi būti kviečiamas į kasmetinį Davoso forumą, kur ir smulkesnės figūros yra svarbios. Kas tai per Tabu?
        Galima suprasti, kad Tabu tai ne tik pirmos kadencijos rinkimų šėlionės su atvėsusiomis šlepetėmis ir antrosios kadencijos rinkimų reikiamu momentu „užlūžtantys“ vyriausiosios rinkimų komisijos serveriai, dėl kurių nuovokaus atsijungimo gerbiamas pretendentas į Prezidentus Valdas ADAMKUS nežymiais balsais apšoko ponią Kazimirą PRUNSKIENĘ.
        Nors geležinė Kazimira ir jos štabas bei palankūs balsuotojai dėl tokių kompiuterių galimybių neteko amo ir sunkiai tvardėsi, tačiau teisėtvarkos struktūros neatliko tyrimo, neapklausė informacines technologijas valdančių specialistų, kaip pavyko įeiti ir išeiti iš komos. Neapklausė, kur ir nuo ko pradėjo strigti kompiuteriai, kaip kompiuterių komos banga galėjo atsiliepti rinkimų duomenų perdavimui, nebuvo atliktas išsamus rinkimų darbo patikrinimas nei vienoje daugiau įtarimų keliančioje apygardoje.
        Vyriausieji rinkimų komisarai galimybę patikrinti nestandartinę situaciją matė tik kabinetiškai peržiūrint rinkimų dokumentus, juos perkilnojant, bet ir čia buvo vangūs, o ikiteisminio tyrimo niekas nenorėjo imtis. Buvo prisiminta puiki frazė, kad tai esminiai nepakeis rinkimų rezultato. Matyt, visiems buvo „dzin“, nes buvo baugu. Net bebaimį ir atkaklų žemaitį Prezidentą Rolandą PAKSĄ, su Egidijaus KŪRIO pagalba skvarbų politikos vėžio pagreitį  sukėlęs juodasis daugiaveidis elitas neseniai buvo eliminavęs iš prasidedančių naujų Prezidento  rinkimų – kur jau čia moterų Prunskienei su tokiais slibinais grumtis.
        Tik dabar pradeda eižėti ir griūti iš užtūptų valdžios krėslų tie elito slibinai, ritasi atskiros galvos, visokie VSD (Vėsus, Slidus ir Drėgnas) vyriausieji varovai, seimerių tituluočiausi  gražuoliukai, rezgantys politines tvoras ir profesionaliai ieškantys įstatymų spragų suteneriams, galintiems paaukuoti pragyvenimui ir išlikimui politikoje. Braška ir su Vilniaus savivaldžiu abonentu kaip Siamo dvynys amoralioje politikoje suaugęs, rūmus sau, mielai žmonai ir valdovams besistatantis AMB (Amžinasis Mūsų Baubas). Daug pažengs Lietuva ir jos demokratija bus nuspėjama, kai Siamo Dvyniai nustos žavėti rinkėjus, kurie dar apžavėti, bet viltis pasveikti visada išlieka. Šių politinių dvynių paslaptis – bendras murkimas dar geriau pasiviešino, kai viena Kristutė atėjo palaikyti „Bendrojo plano“, nes abonentiniame plane buvo suderinti labai privatūs ir svarbūs jųjų interesai, leisiantys dar ilgai skaičiuoti kiekvienam savų gerbėjų „atkato“ procentus. Tu man – aš tau. Taviškiams ir maniškiams.
        Tokia Lietuvos panorama matosi ne tik iš kaimynų, tolimesnių šalių, bet ir iš ten, kur sprendžiama, ką kviesti ar nekviesti į Davosą. Politinės intrigos ir korupciniai sandėriai tarp garsių Lietuvos juodojo elito „verchų“ nėra palankus veiksnys ir neabejotinai stumia mūsų šalį į užribį. Tačiau ir kitų šalių didžiojoje politikoje vis paaiškėja naujų asmenų, ministrų, vyriausybių ir net valstybių vadovų, kurie turi korupcinių ir kitokių kaltinimų neišsisklaidžiusį šleifą. Tačiau visuotinai pripažinta nekaltumo prezumpcija neužkerta kelio tokiems asmenims dalyvauti Davoso susitikimuose. Kodėl čia nėra ir neturėtų būti Valdo ADAMKAUS? Ar tai kaip nors susiję su jo asmeniu, nes jeigu būtų kitaip, turėtų būti pakviesta dalyvauti Lietuva, galėtų nuvykti ir kitas atstovas? Ieškokime ir raskime Tabu.
        Yra pagrindas manyti, kad Valdas ADAMKUS negali būti kviečiamas ir negali dalyvauti Davoso išskirtiniame forume tarp kitų valstybių vadovų, nes jis pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą antrojoje kadencijoje nėra prisiekęs Tautai ir todėl negali eiti valstybės Prezidento pareigų. Nepaisymas imperatyvaus įstatymo draudimo Valdui Adamkui eiti Prezidento pareigas yra šiurkštus teisės pažeidimas ir anksčiau ar vėliau tai turės būti įvertinta. Pasaulio lyderiai natūraliai gali stengtis jau dabar išvengti nereikalingo bendravimo su Valdu ADAMKUMI, kuris negali teisėtai eiti Lietuvos Prezidento pareigų.
         Šiame sumaišties ir juodojo elito viešpatavimo politikoje laikotarpyje, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas negali būti nušalinamas nuo pareigų, nes jį saugo Konstitucinio Teismo įstatyme palikta spraga, t. y. neįtvirtinta konstitucinė galimybė nušalinti teisėją, kai jis politikuoja ar yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Plačiai žinomas faktas, kai Egidijus KŪRIS išvengė jam pareikšto nušalinimo, pasinaudodamas minima įstatymo spraga. Ta spraga tai galimybė Egidijui KŪRIUI veikti, žinant, kad pareikštas teisėjui nušalinimas suteiks tik dar vieną progą pademonstruoti pareiškėjui rafinuotą sarkazmą.
        Kad neprisiekė Valdas ADAMKUS, iškraipė, duodamas priesaiką Seime, jos tekstą, Egidijus KŪRIS, priimdamas Valdo ADAMKAUS priesaiką, nepareikalavo principingai prisiekti tinkamai, pakartoti priesaiką, kaip surašyta įstatyme, ir pasirašė po iškraipytos priesaikos davimo. Tarpti tokiems dalykams pagrindas – Konstitucinio Teismo įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, nes įstatyme neįtvirtinta (gal kam tas visada yra paranku?) nuostata, kuri galėtų apsaugoti nuo teisėjo akivaizdaus šališkumo, priimant byloje sprendimus ir „darant politiką“.
        Dabar Valdo ADAMKAUS iškraipytos priesaikos istorinius žodžius išgirsti būtų sunku, nes visos jo tariamos prezidentinės priesaikos žodžių valstybinis radijas ir televizija netransliuoja. Tai vis dar yra Tabu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *