Tiesos nereikia bijoti, nors ji ir nuoga…

Kristina SUDŽIENĖ

   
       “Laisvas laikraštis” išspausdino mano probleminį straipsnį “Už lygius lygesni?” Ponas Saulius PEČELIŪNAS reikalauja „be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias ir jo garbę ir orumą žeminančias žinias adekvačioje paskelbtam straipsniui „Už lygius lygesni“ vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą:

   “Laikraštis “Laisvas laikraštis 2007 m. liepos 27-rugpjūčio 10 d. Nr. 19 išspausdino Kristinos SUDŽIENĖS straipsnį “Už lygius lygesni”, kuriame paskelbtas teiginys: “(…) Saulius PEČELIŪNAS ir kiti, organizavę karinį perversmą Lietuvoje” neatitinka tikrovės.“

       Sakykime – jo prašymas išpildytas.

k_sudziene10.jpg
s_peceliunas.jpg

       Kitus prašymus išpildyti sunkiau. Sakysim, nekomentuoti pono Sauliaus PEČELIŪNO teksto. Kad ir tokio fakto, kad Saulius PEČELIŪNAS laiške redakcijai mane vadina žurnaliste.

      Aš visai ne žurnalistė, aš – baigusi Kūno kultūros akademiją, parašiutininkė, savanorė nuo 1990 metų, turinti karinį laipsnį, per   Kauno grupės savanorių maištą devyniasdešimt trečiųjų metų rudenį dirbau rinktinės štabe, per banditišką štabo šturmą buvau štabo patalpose ir viską mačiau savo akimis.

      Saulius PEČELIŪNAS, atrodo, viso mano straipsnio neskaitęs, netgi visos tos pastraipos, kurią bando cituoti, o toji pastraipa skamba šitaip:  

      „Jonai SADŪNAI, jūs rašote, kad VSD persekioja Mykolą DUDONĮ. Aš jį priešpaskutinį kartą mačiau Juro ABROMAVIČIAUS kabinete, įrėmusį užtaisyto automato vamzdį Jurui į krūtinę.

      Ir tik dėl to, kad Juras politikų prašė: “Palaukit sekančių rinkimų, jei gerai dirbsit, tai žmonės jus išrinks”, bet nei Liudvikas SIMUTIS, nei Vytautas LANDSBERGIS, nei Saulius PEČELIŪNAS, nei Algirdas PATACKAS ir kiti, organizavę karinį perversmą Lietuvoje, laukti nenorėjo – jiems valdžios reikėjo vakar”.

        Aš įsitikinusi, kad perversmo kulminacija buvo Kauno rinktinės štabo šturmas – iki dantų ginkluotiems maištininkams užėmus štabą, Jonas MASKVYTIS kažkam apie tai pranešė per raciją ir pakvietė kažkokias grupes jungtis prie maištininkų, bet, laimei, į tą raginimą atsiliepė tik vienas ginkluotas būrys, bet ir tas atvyko į štabą, maištininkams jau pabėgus iš jo.

      O pabėgo po to kai Juras ABROMAVIČIUS kreipėsi į žmones, paaiškino kas įvyko tada tyliai perversmo įvykdyti jau buvo neįmanoma. Nuo to laiko politikai vadovavę šiai akcijai purtosi savo atsakomybės. 

        Kaip prasidėjo štabo šturmas, kas davinėjo griežtas komandas maištininkams ir buvusiems štabo darbuotojams? Tarp kitų ir tokią: „Per dvi minutes sudėti ginklus!” Šis įsakymas buvo duotas užėmus štabą darbuotojams nepritarusiems politikų žaidimams, griežtai besilaikantiems karinio statuto.

        Tą komandą davė Seimo narys Saulius PEČELIŪNAS. Aš ir kiti štabo darbuotojai tame tarpe ir Juras ABROMAVIČIUS, kuris aprašė šituos įvykius tai girdėjo ir matė.

      Manau, kad ponas Saulius PEČELIŪNAS šitą komandą suriko visai ne kaip Seimo komisijos narys – Seimas savo sudarytai komisijai, esu įsitikinusi, nebuvo davęs įgaliojimų kartu su maištininkais šturmuoti Kauno rinktinės štabą. Taigi kieno įgaliotas ponas Saulius PEČELIŪNAS davė šitokią komandą, po kurios  štabo apsauga ir karininkai buvo priversti sudėti ginklus?

      Po to prie visų kabinetų buvo pastatyti sargybiniai, kurie nieko neišleido iš kabinetų, tie sargybiniai nukėlė nuo telefonų ragelius ir įsakė niekam prie telefonų nekišti nagų – taigi mes buvome maištininkų izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

        Tada prasidėjo štabo karininkų daužymas.

        Seimo sudarytos komisijos pirmininkas Nikolajus MEDVEDEVAS mobiliu telefonu bandė susiskambinti su Seimu ir pranešti apie susidariusią situaciją, bet jam iš rankų telefoną išplėšė ne kas kitas, o Saulius PEČELIŪNAS.

      Apie tai savo reportažuose iš įvykio rašo „Respublikos“ žurnalistas Virginijus GAIVENIS, ir ponas Saulius PEČELIŪNAS nepareikalavo „Respublikos“ to fakto paneigti.

      Nepaprašė paneigti ir „Kauno Laiko“ reportažo iš įvykio vietos apie štabo šturmą, kur nuaidėjo toji Sauliaus PEČELIŪNO kariška komanda:   –  Per dvi minutes sudėti ginklus!

        „Kauno Laikas“, beje, buvo maištininkų ruporas.

        O komanduoti turi teisę tik vadai arba karinės akcijos organizatoriai. O vadovavo ponas PEČELIŪNAS. Kai man buvo įremtas užtaisytas automatas, o aš norėjau įeiti į savo kabinetą, buvo atsiklausta kaip tik pono Sauliaus PEČELIŪNO, ar galima mane praleisti. Ne Jono MASKVYČIO, bet pono PEČELIŪNO!

      Ponas PEČELIŪNAS, berods, jis – garbės savanoris, davė komandą mane praleisti. Nors tada jis galėjo duoti tokį patį įsakymą sudėti ginklus ir štabą šturmavusiems savanoriams, bet nedavė. Tad visai be reikalo ponas Saulius PEČELIŪNAS dabar šitaip kuklinasi ir vaidina nuskriaustą nekaltą kūdikėlį.

      Esu įsitikinusi – jei maištininkams būtų pavykę nuversti anuometę valdžią, Sauliui PEČELIŪNUI pirmajam būtų buvęs ant krūtinės užkabintas koks nors didelis ordinas už karinį perversmą ar partizaninio karo, ar dar ko nors organizavimą Lietuvoje. 

        Bet, deja, maištas nepavyko, ordinų nėra ir vėl artėja eiliniai Seimo rinkimai, kurie konservatoriams, manau, vėl bus nesėkmingi. Tad reikia mazgotis nešvarias rankas. Todėl ponas PEČELIŪNAS ir bijo komentarų, taigi tiesos.

        Keista, kad Seimo narys drįsta uždrausti tautai kalbėti – verčia tiktai jo vieno klausytis. Tai man primena anų laikų ideologiją: viena partija – viena tiesa…

        Prisiklausėme, pone PEČELIŪNAI, jūsų komandų per Kauno rinktinės štabo šturmą – užtenka!

        Tiesos, pone PEČELIŪNAI, nereikia bijoti ar gėdytis, ji visai ne baubas, nors ji – ir nuoga. Ji yra tokia, kokia yra, ir kitokia nebus. Aprėdyta partiniais rūbais tiesa – jau ne tiesa, o politinė baidyklė, kurios niekas nebijo, todėl bado pirštais.

        Tokia Sauliaus PEČELIŪNO tiesa.

        Būkim biedni, bet teisingi, – sako lietuvių išmintis.

        Tik tada gyvenimas bus teisingas ir doras. 

Straipsnis išspausdintas laikraštyje “Laisvas laikraštis”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *