Ar tikrai Lietuva jau Europoje?

Dr. Vladas ŽALNERAUSKAS

Vladas ŽALNERAUSKAS

       Jaučiu, ne vienas pasipiktins – sakys: „paimk šeštai klasei skirtą vadovėlį GEOGRAFIJOS PRADMENYS ir pavartyk, ten rasi parašyta, kad Lietuva Europoje“. Tikrai, žinau, nė kiek neabejoju, kad Lietuva Europoje. Bet ar tokioje Europoje, apie kokią XIX amžiaus pradžioje svajojo žymusis prancūzų istorikas, sociologas ir politikas, liberaliosios demokratijos – tvarka ir teisingumu grįstos valdžios sampratos kūrėjas Aleksis de TOKVILIS?

      Ar toje Europoje, kurią, nepriklausomai nuo valstybės valdymo formos – respublikos ar monarchijos, nepriklausomai nuo valdžioje esančių partijų programų ir politinių doktrinų vienija liberaliosios demokratijos principai? Principai, garantuojantys piliečiams ypatingas teises ir laisves, vadinamas ŽMOGAUS teisėmis.
       Jaučiu, ne vienas pasipiktins – sakys: „paimk Konstituciją ir pavartyk, ten rasi parašyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, kad…, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Tikrai, žinau, nė kiek neabejoju, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra deklaruojamos tokios žmogaus teisės ir laisvės. Deklaruojamos, bet ar garantuojamos?

      Kaunietis Vytautas STANAITIS nuteistas už bandymą realizuoti savo teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Jam net buvo skirta psichiatrų ekspertizė! Tad ar tikrai Lietuva jau Europoje? O gal vis dar azijietiškoje Tarybų Sąjungoje? Gal dar nebuvo kovo 11-osios revoliucijos? Nesvarbu, kaip revoliucija bevadintum, aksomine, dainuojančia ar šokančia su kardais, revoliucija yra radikalus visuomenės struktūros, politinės santvarkos, valstybinės valdžios, ekonominės sistemos pasikeitimas. Tad ar tikrai Lietuvoje radikaliai pasikeitė valdžios požiūris į žmogaus teises ir laisves?
       Visada sakiau, kad šiuo žygiu prancūzai pasiekė daug mažiau, negu atrodė iš šalies, negu jie patys manė. Įsitikinęs, kad patys to nesuvokdami jie iš Senosios tvarkos perėmė daugybę įpročių, jausmų, netgi idėjų, su kuriomis jie įvykdė Senąją tvarką sugriovusią Revoliuciją. Įsitikinęs, kad Naujo pastatymui jie nesąmoningai panaudojo Senojo režimo griuvenas. Todėl norint perprasti revoliuciją ir jos padarinius reikia kuriam laikui užmiršti dabartinę Prancūziją ir mintyse atkurti tą Prancūziją, kurios jau nėra.

Alexis de TOCQUEVILLE

        Aleksis de TOKVILIS – Alexis de TOCQUEVILLE 1805 -1859

      Šie žodžiai priklauso demokratinės minties galiūnui Aleksiui de TOKVILIUI, tam pačiam, kurio vardu pavadinta Europos viešojo administravimo instituto EIPA (European Institute of Public Administration) kas du metus skiriama premija už geriausią kūrinį politologijos srityje. Dar kartą perskaičiau šiuos, 1856 metais pirmą kartą išleistos Aleksio de TOKVILIO knygos „Senoji tvarka ir revoliucija“ pratarmėje įrašytus pranašiškus žodžius ir staiga supratau – tai ne tik apie XIX amžiaus Prancūziją, tai ir apie nūdienos Lietuvą.
      Kaunietis Vytautas STANAITIS nuteistas už pasikėsinimą įžeisti Prezidentą Valdą ADAMKŲ. Ką gi jis tokio iškrėtė, už ką jam įsūdyta pusmetis nelaisvės (atidedant įkalinimą vieniems metams)? Pasak žiniasklaidos, nelaimėlis pasiuntė prezidentui elektroninį laišką, kuriame įdėjo ketureilį „O tu, kurs lietuvio tik vardą nešioji…“ iš MAIRONIO poemos „Jaunoji Lietuva“.

      Posmą atseit iškraipė taip, kad šis baigėsi beveik prakeiksmu: „Tegul tave ateitis tolimoji minės tik kaip išgama mūsų dienų“. Atsiverčiau mūsų klasiko poemą, susiradau šį posmą:
     O tu, kurs lietuvio tik vardą nešioji,
     O dvasią užspaustum tėvynės jaunos…
     Tegul ir tave ateitis tolimoji
     Minėja… kaip išgama mūsų dienos!

       Iš tiesų, ketureilio pabaiga iškraipyta! Iš tiesu, ne vienas pasakytų, kad Vytautas STANAITIS pasielgė nederamai. Tačiau ar deramai pasielgė Prezidentas neprigriebęs pernelyg uolų prezidentūros pažą, ar deramai pasielgė teisėjas priėmęs tokią, baltais siūlais susiūtą bylą ir nuteisęs mažaraštį nelaimėlį?
       Atsakymą į šiuos klausimus žinau, bet jo neviešinsiu – nenoriu patekti į belangę. O tiems, kurie atsakymo nežino siūlau atidžiai perskaityti kitą didžiojo poeto kūrinį:

      NUOLAT VERKŠLENANTIEMS POLITIKAMS

    Tuščių skundų, įgrisusių dejonių
      Gana! per daug, nenuoramos rėksniai!
      Gana verkšlent jums, milžinai svajonių
      Išlepinti ir sotūs tinginiai!

          Ne jums jaunos tėvynės saulė teka:
            Per akinius joj viskas jums juodai!
            Ne meilė jums i rūsčią širdį šneka,
            Tiktai garbės užgautos apmaudai.

    Jums viskas griūt, subirti viskas žada:
      Jau parausti net patys pamatai!..
      Belieka jūsų mylistą, kaip vadą,
      Pagalbon melst: išgelbėk tu tiktai!

          Juk buvo laikas, kad prie kito vairo
            Stovėjote, išminčiai! Kuo tada
            Nustebinot? Ne veltui nesidairo
            Į jus dabar su ilgesiu tauta

    Dabar šalis, nuo jūsų nusikreipus,
      Beeina savo išminties keliu,
      O jūsų priešai užkampiais bešaipos,
      Kad tapote verkšlentuoju gailiu

          Ne kritikų, kur šmeižia, viską peikia,
            Ne pranašų bedugnės ateities, –
            Mums reikia tų, kur susikaupę veikia!
           Daugiau darbų! Daugiau jaunos vilties!

      MAIRONIS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *