Baisūs dalykai Lietuvoje dedasi

Edvardas Algirdas ŽALNERAUSKAS

      Vytautas STANAITIS, bedarbis kaunietis, negudriai pajuokavo, pasiųsdamas į prezidentūrą elektroninį laišką, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentui, o gal tik tokias pareigas einančiam Valdui ADAMKUI. Laiškas ar didžioji jo dalis tai paties MAIRONIO poemos „Jaunoji Lietuva“ tekstas, kandžiai išjuokiantis ir smerkiantis verkšlenančius politikus. Klasiko talentas nemarus, todėl Vytautas STANAITIS sumąstė, kad ir Valdui ADAMKUI būtų ne pro šalį ir po šimto metų, praėjusių nuo tos dienos, kai kūrinys išlydo šviesą, jį pasiskaityti.

      Grėsmingu laišku labai susidomėjo prezidentūros patarėjų patarėjai ir visi kiti jų padėjėjai. Gera proga parodyti uolumą ir taip išaukštinti savo reikšmingumą: štai, matykite, prezidentūra aršiai puolama. Net į patį Prezidentą nusitaikė elektroninis teroristas – kaip čia nereaguoti.
       Ir prasidėjo baisūs reagavimai ir operatyvūs sekimai, pražūtį nešančio teroristo paieškos, jo veiksmų ryškinimas, ikiteisminiai ir teisminiai tyrimai, kuriais siekta apginti Valdą ADAMKŲ kaip galimą Lietuvos Respublikos Prezidentą ir valstybės pamatus. Valstybės pamatai, tiesa, tokius tyrimus atlaikė ir nesuaižėjo, bet „Jaunoji Lietuva“, debiutuojančio plagiato Vytauto STANAIČIO pasiųsta užkeiktu ginklu, drebino Daukanto aikštės rūmus, jų kompiuterių failus bei virusus ir kitus poemos herojus – rūmų karjeristus (gerąja prasme). Blogąja prasme išėjo kiti dalykai, kaip prieš šimtmetį buvo įspėjęs Tautą poetas. Politikuojantys rėksniai ir tingūs Temidės tarnai taip pasistengė, kad trečią brolį Vytautą plagiatą surietė į ožio ragą. Baudžiamąjį kodeksą ant jo sąmonės ir nesąmonės užkrovė su visais sunkinančiais ir mažiau sunkiais dalykais, pripažinimais, kad kaltas ir kad gal būtų nekaltas, jeigu ne tas Valdas ADAMKUS. Reikėjo čia, kad prezidentu išrinktas Valdas ADAMKUS tapo kaip ir nukentėjusysis koks.

       Jis tas taikinys, į kurį aršiai taikėsi internetinis teroristas. Gal, jeigu žinotų apie Valdo ADAMKAUS nesėkmes jo pirmąja prezidentavimo dieną, paliktų žmogų ramybėje Valdą ADAMKŲ. Tiesa, Lietuva maža valstybė, tai ir teroristai bedarbiai, ne itin gudrūs, anksčiau teisti, bet į poeziją linkę. Baisingos eilės nuzvimbė pro šalį, Prezidento tikro nekliudė, tik, deja, Temidė akla – nemato, nežino, žinoti nenori…
       Pasikėsinęs Prezidentą įžeisti, minimas Vytautas STANAITIS turėtų būti aukštesnių teismų išteisintas visiškai, nors jo poelgis yra ir kvailas, ir beprasmis. Vytauto STANAIČIO išteisinimui pagrindas yra Valdo ADAMKAUS kaip prezidento nelegitimiškumas.

      Valdas ADAMKUS, būdamas išrinktas antrajai kadencijai Prezidentu ir per inauguraciją prisiekdamas Seime, iškraipė prezidentinę priesaiką. Iškraipydamas priesaikos tekstą, Valdas ADAMKUS neištarė svarbių prezidentinės priesaikos žodžių – privalomo įsipareigojimo saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Neprisiekęs saugoti Lietuvos žemių, jis nėra už tai atsakingas ir iš jo negali būti pareikalauta ginti valstybę nuo priešų. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas nustato, kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, o šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti teismo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų.

      Vadinasi, neprisiekęs saugoti Lietuvos žemių vientisumą, Valdas ADAMKUS negali eiti Respublikos Prezidento pareigų. Ir visai nėra svarbu, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus KŪRIS, pažeisdamas Konstitucinio Teismo teisėjo priesaiką garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, patvirtino iškraipytą Valdo ADAMKAUS duotą priesaiką ir, įsiteikdamas ar dar ką sumastęs, pasirašė. Bet Valdas ADAMKUS šias pareigas eina neprisiekęs pagal įstatymą, vadinasi, neteisėtai.
       Vytauto STANAIČIO kvailą poelgį teismas įvertino netinkamai, nes Valdas ADAMKUS pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą nėra prisiekęs Prezidentas, jis negali eiti Prezidento pareigų ir todėl MAIRONIO plagiatui už jo nuoširdų laišką išrinktajam baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį negali būti taikoma.

Straipsnis išspausdintas laikraštyje “Laisvas laikraštis”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *