Apie viešnamį atitrauktomis užuolaidomis

Dr. Vladas ŽALNERAUSKAS

Vladas ŽALNERAUSKAS

        Prieš pusšimtį metų amerikietis žiniasklaidos tyrinėtojas Herbertas Maršalas MAKLUHANAS (Herbert Marshall McLUHAN) atliko įdomų bandymą. Surinkęs krūvelę kelių savaičių senumo laikraščių ir, pakeitęs datas bei vietovardžius, davė juos paskaityti žmonėms. Paaiškėjo, kad skaitytojai net neįtarė, kad laikraščiai rašė apie senus, kituose vietose vykusius įvykius.

      Patiklūs skaitytojai visas laikraščiuose pateiktas žinias vertino kaip aktualias, tikras, jomis tikėjo. Dar daugiau, žinios apie kažkada kažkur vykusius skandalingus įvykius iššaukė karštas diskusijas ir audringus komentarus, laiškus redakcijoms.
      Manau, netgi ne manau, o esu įsitikinęs, kad panašiai būtų ir Lietuvoje. Lietuvos žmonės tikrai pernelyg pasitiki žiniasklaida – tai, ką laikraščiai parašė, televizijos parodė, tampa tarsi kažkokia tikra, neabejotina, nereikalaujančia patikrinimo žinia. Dažnas įsitikinęs, kad žiniasklaida galima pasitikėti, kad žiniasklaida objektyvi, nešališka, realiai atspindi mus supantį pasaulį.

      Dažnas tiki, kad žiniasklaida išties yra „ketvirtoji valdžia“ – civilizuojanti, galinti apginti, ištaisyti neteisybę. Ir net, kai kartą metuose, balandžio 1-ą, žiniasklaida išperi kokią ypatingai egzotišką, fantastikos sričiai priskirtiną žinią, dažnas lietuvis ta žinia patiki. Toks Lietuvos žmonių patiklumas gali, ir būna išnaudojamas piktam – apgaulingai reklamai, taip pat ir politinei.

      Pavyzdžiu galėtų būti pastaruoju metu visuose televizijose, ir komercinėse, ir nacionalinėje užderėję daugybė politinių televizijos šou. Daugumos jų bendras bruožas – tai panašumas į politinį spektaklį, kuriame, priklausomai nuo žanro, vienas ar keli aktoriai (politikai) talkinant kritikams (politologams) galanda liežuvius siekdami įtikti žiūrovams (rinkėjams). Gal tai ir nėra blogai – visuomenė tikrai iš televizijos ne tik tikisi žinių, bet ir laukia pramogų.

      Bet koks spektaklis, netgi politinis, gali būti vertinamas kaip pramoga, o pramogų niekada nebūna per daug. Gal todėl, nors nuojauta kužda, kad greičiausiai nieko, išskyrus viešą pasispjaudymą nepamatysime, vis dėlto įjungiame televizorių, žiūrime siaurusevičių, jakelaičių, paleckių režisuojamus politinius spektaklius.

      Tik negerai, kad žiūrovai nėra iš anksto įspėjami, nepaaiškinama, kad transliuojamas pokalbių šou tėra prastai surežisuota neskoninga pjesė.
        Žiūrėdamas kelias laidas apie Lietuvos energetinę ateitį jaučiausi taip, tarsi pro užuolaidos plyšelį stebėčiau, kas vyksta trečiarūšiame viešnamyje. Susirinkusios politinės kalbančios galvos postringavo apie „nacionalinį investuotoją“, apie „trigalvį slibiną“, apie būtinybę išreikalauti iš Europos Sąjungos Ignalinos atominės uždarymo atidėjimą, apie dar net realiai neplanuojamos naujos atominės elektrinės akcijų dalybas.
        Žiūrėti politiniai spektakliai sukėlė minčių. Prisiminiau, kad dar 2003-ių gegužę Prezidentas Rolandas PAKSAS, apsilankęs Visagine pakartojo savo poziciją, kad svarbu galvoti apie branduolinės energetikos ateitį Lietuvoje.

      Prisiminiau, kad dar 2004-ų sausyje, minint Ignalinos atominės 1-ojo bloko 20-metį Prezidentas Rolandas PAKSAS dar kartą pabrėžė savo poziciją: Lietuva turi likti saugios atominės energetikos valstybe.

      Prisiminiau, kad tada, kai išties dar buvo galima be ypatingų pastangų pratęsti Ignalinos uždarymo terminą, dabar televizijos laidoje su aplombu apie atomine energetiką postringaujantys politikai tada lenktyniavo ūdydami ir vainodami Prezidentą Rolandą PAKSĄ už jo siekius išlaikyti Lietuvos kaip branduolinės energetikos valstybės statusą.

      Pamaniau, kad to nešvankaus politinio spektaklio aktoriams – sąmokslo prieš Prezidentą Rolandą PAKSĄ, sąmokslo prieš tautą aktyviems dalyviams, o gal ir organizatoriams tikrai labai toli iki šešioliktame amžiuje gyvenusios Šv. Teresės AVILIETĖS išminties (neoficialus vertimas iš ispanų kalbos):
        Viešpatie, prašau, apsaugok nuo pagundos kiekvieną progą ką nors pasakyti.
        Gelbėk nuo didėjančio noro tvarkyti kitų reikalus.
        Išmokyk mąstyti, ne spėlioti.
        Mokyk ištiesti kitam pagalbos ranką, bet ne diktuoti jam.
        Apsaugok nuo plepėjimo apie galybę smulkmenų…
        Pagelbėk maloniai ir kantriai išklausyti kitų skundus ir dejones.
        Išmokyk išmintingo suvokimo, kad galiu klysti.
        Leisk išlikti žmonių atmintyje vertai kitų meilės.
        Pagelbėk netapti sena niurzga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *