Ar lipsime ant to paties grėblio?

Vladimiras LAUČIUS

      Populistiškųjų libdemų reitingai kyla – praėjusios savaitės “Vimorus” apklausos liudija, jog “Tvarka ir teisingumas” jau pralenkė socialdemokratus. O Rolandas PAKSAS tvirtina, kad per artėjančius rinkimus jo partija gaus daugiau balsų, nei kai kurie įsivaizduoja.
      Kaip liudija “Lietuvos ryto” užsakymu atlikta naujausia “Vilmorus” apklausa, rinkimai į Seimą šiandien būtų sėkmingi dviem opozicinėms partijoms – konservatoriams ir liberaldemokratams. “Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) pralenkė valdančiuosius socialdemokratus ir iškopė į antrą vietą. Apie tai, kas nulėmė šiuos pokyčius ir ką šis libdemų populiarumas gali duoti Lietuvai, kalbamės su partijos pirmininku Rolandu PAKSU.

Rolandas PAKSAS

      – Šiemet per partijos suvažiavimą sakėte, kad būsimajame Seime formuosite valdančiąją koaliciją. Su kuo pirmiausia mėginsite derėtis?
      – Tada sakiau, jog bene praėjo Lietuvoje tie laikai, kai viena partija galėdavo laimėti absoliučią daugumą; kad bet kuriuo atveju reikės ieškoti kompromiso, kalbėtis su kitomis partijomis. Taip kalbėjau turėdamas omenyje, kad Lietuvoje nebus kokio nors socialinio sprogimo.
      Tačiau praėjus metams po šių žodžių padėtis Lietuvoje yra tokia, kad socialinis sprogimas – labai arti. Ir gali būti, jog partija “Tvarka ir teisingumas” gaus labai daug balsų, nors nesakau, kad absoliučią daugumą. Jei reikės su kažkuo kalbėtis, derinti programas, ideologijas, judėjimas į priekį bus šiek tiek lėtesnis.

      O priešų mes nekuriame: prie mūsų galės prisidėti viena ar kita partija, jei norės.
      – Vis dėlto gal vadovaujatės ideologinėmis vertybėmis, leidžiančiomis žinoti, kuri partija Jums yra artimesnė? Gal galėtumėte tokią partiją ar partijas įvardyti?
      – Galėčiau įvardyti, bet – nors ir negerai taip sakyti – nenorėčiau.
      – O jei keltume tokį klausimą: kurie Jums artimesni – socialdemokratai ar konservatoriai?
      – Aš įsitikinęs, kad Jūs neparašysite to, ką dabar pasakysiu. Manau, didelio skirtumo tarp socialdemokratų ir konservatorių dabar nėra. Visi, kurie šiek tiek susigaudo politikoje, supranta, kad jie yra tokie patys – valdantieji. Tai rodo užimami postai, susitarimai, biudžeto bei kiti dalykai. Jei žmonės dabar balsuotų už konservatorius, tai jie iš esmės balsuotų už valdančiąją daugumą.
      – Tačiau Jūsų vadovaujama partija valdo kartu su socialdemokratais Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir su konservatoriais – Panevėžio taryboje.
      – Tai neturi nieko bendra. Mūsų partijos ir mano asmeninė pozicija seniai pasakyta: mūsų skyriai ir savivaldybių tarybų nariai gali savarankiškai sudaryti koalicijas su kuo tik jiems patinka. Neklausiu, kaip reikia Panevėžyje asfaltuoti gatvę – socialdemokratiškai, konservatoriškai ar liberaldemokratiškai. O konservatoriai savo partijos nariams draudė sudaryti koalicijas su liberaldemokratais, jų skyriams prireikdavo atskiro leidimo. Vis tiek yra skyrių, kuriuose tokios koalicijos sudarytos. Tai kuris principas geresnis?
      – Per partijos suvažiavimą šiemet sakėte, kad pirmieji kandidatai kurti valdančiąją koaliciją su Jūsų partija Seime būtų Darbo partija ir valstiečiai liaudininkai. Ar tebesilaikote šios nuostatos?
      – Dėl Darbo partijos sunku būtų ką nors pasakyti: praėjo daug laiko, įvyko pokyčių. Darbo partijos lyderis neišlaikė ir išvyko, pabėgo iš Lietuvos, kai reikėjo ginti tiek savo, tiek partijos interesus, galiausiai – juo patikėjusių žmonių interesus.

     Taigi negaliu atsakyti vienareikšmiškai. O dėl bendradarbiavimo su Kazimiros PRUNSKIENĖS partija problemų nematau.
      – Jūsų partija, lyg ir pabrėždavusi nacionalinį orumą, neatmeta bendradarbiavimo su Viktoru USPASKICHU, kuris šįmet, surengęs spaudos konferenciją Maskvoje, mėgino plūsti ir žeminti Lietuvą, o jo bendražygiai -Seimo nariai – jam talkino.
      – Tai nepuošia Darbo partijos. Nei aš, nei mano partijos kolegos niekada šitaip nepasielgtume. Partija neturėtų tapti vieno žmogaus įkaite, kai Seimo nariai važiuoja į Maskvą, kaip minėtu atveju.
      – Per pastaruosius keletą metų iš Jūsų politinės komandos pasitraukė nemažai Jums kadaise artimų bendražygių. Kaip paaiškintumėte tokią jų kaitą, stabilios komandos nebuvimą?
      – Reikėtų galbūt kitaip kelti klausimą: ar žmonės, esantys šalia, atlaiko išbandymus savo idėjiniu stiprumu? Jei politika įsivaizduojama konjunktūriškai – kaip naudos interesų siekimas, tai susiklosčius situacijoms, kai reikia ginti savo pozicijas nesiekiant naudos, ne visi atlaiko. Aš jų nekaltinu. Bet ilgainiui atsiranda supratimas, jog tie, kurie kartu pereina išbandymus, yra tikrieji žmonės.
      – Buvęs Jūsų patarėjas Gintaras ŠURKUS yra kalbėjęs, kad artimiausioje Jūsų aplinkoje svarbiau ne protas, o lojalumas. Ar pritariate šiai minčiai?
      – Manau, kad tie žodžiai ištraukti iš konteksto. Vėliau daug su juo ta tema kalbėjau. Norint kompromituoti prezidentą, reikia sunaikinti pasitikėjimą juo. Šiais laikais, kai nekertamos galvos, žmonės dažniausiai nenuodijami – nors visko pasitaiko, – svarbiausia yra sunaikinti pasitikėjimą. Pradedama nuo aplinkos, komandos, šeimos, bendradarbių.
Kuris nors iš konteksto ištrauktas žodis, tai, ką šnekamąja kalba pasakė kuris nors patarėjas, priimama kaip dogma. Nemanau, kad į tai reikėtų kreipti dėmesį.
      Rinkdamas kandidatus į parlamento narius suformulavau tris principus: kompetencija, galimybė laimėti ir patikimumas. Pagal šiuos principus sudarome savo kandidatų į būsimą Seimą sąrašą.
      – Ar už kyšio ėmimą kalėjęs Audrius BUTKEVIČIUS šiuos principus atitinka, ar nelabai?
      – Jei kalbėsime apie principus ir Audrių BUTKEVIČIŲ, norėčiau, kad pažiūrėtume ir šiek tiek toliau. Į Lietuvos kariuomenės kūrimą ir organizavimą, į sėkmingą rusų kariuomenės išvedimą, konfliktą su konservatorių vadovu Vytautu LANDSBERGIU. Galėčiau dar daug pasakyti, jei galėtume ta kryptimi eiti.
      Aš pats esu perėjęs per tą teismų ir kaltinimų mėsmalę (nors šiandien nė vienas kaltinimas nepasitvirtino) ir dabar šiek tiek kitaip žiūriu į žmones. Galiausiai jei kažkas ir buvo, tai jis (Audrius BUTKEVIČIUS – V.L) savo jau yra atsiėmęs su kaupu.
      – Ar įvardytumėte jį kaip vieną artimiausių savo bendražygių?
      – Kartais mums priešiška spauda jį pristato kaip rinkimų kampanijos ar rinkimų štabo vadovą. Jis toks nėra, o taip kažkodėl specialiai pristatomas, nors rinkimų štabo vadovas yra Valentinas MAZURONIS.
      Audrius BUTKEVIČIUS pristatomas kaip strategas, kūręs Rolando PAKSO rinkimų kampaniją. Nieko panašaus! Jo nebuvo. Jis buvo pasirodęs kaip jaunas mėnulis, iš pat pradžių, po to dingo tvarkytis savo reikalų. Jis yra savivaldybės narys, partietis, turintis daug potencijos, daug minčių. Bet nėra taip, kad jis būtų artimoje aplinkoje.
      – Ar nenuogąstaujate, kad verslininko Alfrido PUTRAMENTO reputacija Jums gali pakenkti ne mažiau, nei kadaise – Jurijaus BORISOVO?
      – Manau, kai kurie žmonės norėtų Alfridą PUTRAMENTĄ, kaip kadaise ir Jurijų BORISOVĄ, paversti baubu ir prikabinti prie manęs. Matau analogišką seką, kaip buvo Jurijaus BORISOVO atveju. Bet ką miesto taryba padarė Alfrido PUTRAMENTO labui?
      – Mėgino šį tą daryti – istorijoje dėl jo žemės sklypų prie Vilniaus oro uosto paskirties keitimo.
      – Bet ar sprendimas buvo priimtas? Ar reikia tęsti tą temą? Suprantu, kad Kęstutis MASIULIS tą temą “masažuoja” kiekvieną dieną: jam svarbu. Bet aš esu įsitikinęs, kad šitas sprendimas naudingas Vilniaus miestui. Nes jį priėmus iš miesto centro išsikelia pramonė, nutiesiamos komunikacijos, atsiranda struktūra, lengvesnis pravažiavimas, galiausiai kas nori – gali statyti gyvenamuosius namus.
      Kuo šis atvejis skiriasi nuo “Rubicon Group” sklypų? “Rubikonui” miestas sklypus dovanojo, o šiuo atveju žmogus yra sklypus supirkęs. Už savo, už banko, o ne už miesto pinigus supirkęs tą žemę. Ir nori statyti ten pastatus. Kokia problema?

     Straipsnis išspausdintas savaitiniame iliustruotame žurnale Veidas   2007 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *