Apie viską pagalvota?

Egidijus Haroldas PETRUITIS

e_petruitis08.jpg

         Taip skelbiama reklamoje. Ir iš tikrųjų MAXIMA vadai nepriekaištingai vykdo biznį, tik apie žmones, dirbančius jiems, pamiršo pagalvoti.
         Prieš Kalėdas, didžiųjų prekybos tinklų priimtą susitarimą, per šventes nedirbti, MAXIMA sulaužė. Paskui pasekė kiti tinklai ir tik vienintelė NORFA neišdavė savo darbuotojų, ištesėjo pažadą ir neprivertė žmonių per šv. Velykas dirbti.
         Teisybės dėlei reikia paminėti, kad ir „Senukai“ pirmą šv. Velykų dieną nedirbo, bet prekybos ir pramogų centro „MEGA“ visos mažos parduotuvėlės kaip pagal komandą laukė pirkėjų. Labai gaila, bet gera pradžia turėjęs sumanymas nuėjo šuniui po uodega. Dar blogiau, žmonėms buvo suteikta viltis ir juos apgavo. O sprendimas, versti dirbti prekybos centrų nuomininkus, prekiaujančius rūbais, batais ir kitomis ne maisto prekėmis, švelniai sakant yra nelogiškas.
          „Argi valstybinės šventės skelbiamos tik tam, kad vėliavas iškeltumėme?“.  Tokį klausimą uždavė viena moteris, kuri tikėjosi Šv. Velykas švęsti su savo šeima ir tik prieš keletą dienų sužinojo, kad per pačias Šv. Velykas jai „teks sargauti tuščioje parduotuvėje“.
         Šie žodžiai pilnai pasitvirtino. Vietoj to, kad švęstų namie su šeimomis, moterys visą dieną prakiurksojo tuščiame prekybos centre ir sulaukė vos keleto klientų. Daugelis jų juk yra mamos ir jų vaikučiams šventės būtų buvusios žymiai smagesnės jei mamos būtų buvusios kartu su jais. Valstybė garsiai deklaruoja, kad reikia stiprinti šeimas, jų įtaką vaikų auklėjime, o vertimas žmones per šventes dirbti tas šeimas griauna.
         Beveik visi prekybininkai dėl to, kad jiems teko per Šv. Velykas dirbti kaltina MAXIMĄ, sulaužiusią susitarimą.  MAXIMA neabejotinai turi didelę įtaką ir jos sprendimas privertė kitus verslininkus irgi versti savo darbuotojus dirbti, bet nesinori kad visų nepatenkintų prekybininkų pyktis būtų kreipiamas į ją.
         Per šias Velykas susiklostė tokia situacija, kad parduotuvės tikrai nepadarė milžiniškų apyvartų, daugelis verslininkų net, ko gero, turėjo nuostolių, nes reikėjo mokėti darbuotojams algas, o pardavimai buvo minimalūs. Visi darbuotojai, kurie buvo priversti per šventes dirbti, liko labai nepatenkinti, nes tikėjosi šias Šv. Velykas švęsti kartu su savo šeimomis. Daugumai vartotojų tai nebuvo aktualu, nes jie šventė šeimos rate ir tikrai nebėgo lankyti parduotuvių. Sutikti pažystami parduotuvėse sakė: „žinojome, kad dirba, neturime  ką veikti tai ir atvažiavome pasidairyti, bet nedirbtų ir nereikėtų“. Tai buvo antrąją Šv. Velykų dieną, žmonių buvo tikrai nedaug, o Šv. Velykų sekmadienį jų buvo dar mažiau.
         Taigi, gal reikėtu vėl grįžti prie susitarimo per šventes nedirbti. O seimas galėtų šį gražų pakartotinį susitarimą užtvirtinti įstatymu, kad daugiau niekas negalėtų jo laužyti.
          Manau žmonės, stovintys už prekystalių nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, septynias dienas per savaitę, nusipelnė to. Jie tikrai įvertintų tokią dovaną ir atsidėkotų mums dar geresniu aptarnavimu ir šypsenomis veiduose.
         Supraskime ir atjauskime vieni kitus, problemas spręskime kartu. Sėskime prie apskrito stalo, ieškokime kompromisų ir priimkime geriausius sprendimus mums visiems.
         O darbdaviams norėčiau pasiūlyti daugiau rūpintis savo darbuotojais ir daugiau į juos investuoti. Dividendai bus milžiniški. Patikėkite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *