Reikia keisti politinę situaciją Lietuvoje – nuo ko pradėti?

Algirdas ŽANDARAS – partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 66 – tojoje Kauno kaimiškoje vienmandatėje apygardoje.

Algirdas ŽANDARAS

– Kaip ir kada susidomėjote politika?
– Politika domėjausi visada, tačiau į aktyvesnę veiklą įsijungiau Lietuvos nepriklausomybės pradžioje. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausau nuo 2003 metų, o šiuo metu esu ir Kauno rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Šią partiją pasirinkau todėl, kad tikiu ir pritariu jos nuostatoms, ideologijai. O svarbiausia, tikiu žmonėmis, kurie yra mano bendraminčiai ir taip pat priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“ – be žmonių negali būti įgyvendinta net ir pati geriausia ideologija. Dirbdami komandoje stengsimės realizuoti partijos deklaruojamas nuostatas, dirbsime taip, kad jos neliktų vien popieriuje, o taptų gyvenimu.
– Ką rinkėjai apie Jus turėtų žinoti? Kaip jiems prisistatysite?
– Jau tris kadencijas esu renkamas į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Teko dirbti šios savivaldybės mero padėjėju, daug metų buvau ir tebesu savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas. Šiuo metu aktyviai dalyvauju Procedūrų ir Peticijų komisijose, esu socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas. Taip pat VŠĮ Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ stebėtojų tarybos narys, daug metų priklausau Kauno rajono Ringaudų seniūnijos bendruomenės tarybai. Neskaitant darbo savivaldybėje, nuo praėjusių metų esu VŠĮ „Kilnūs siekiai“ direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams.
Manau, kad turiu pakankamai darbinės ir politinės patirties, esu gerai žinomas rajono žmonėms ir pasirengęs juos atstovauti Lietuvos Respublikos Seime.
– Jūsų moralinės ir politinės nuostatos, kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą?
– Šiandienos politinė situacija Lietuvoje yra tikrai nepavydėtina ir visi kandidatai nori ją keisti. Tačiau jų pasisakymuose yra daug tuščiažodžiavimo, pompastiškumo ir globalaus požiūrio.

Aš manau, kad reikėtų pradėti nuo pačų paprasčiausių dalykų – savo kiemo, šeimos, kaimynų – ar juos tenkina esama padėtis?! Žinoma ne. Kaip šių sudėtingų santykių pasekmė ir gimsta visa sistema.

Lietuvių tauta nuėjo nelengvą kelią, ir, nepaisant visko, išsaugojo savo kalbą, papročus, identitetą. Tačiau ar vis lietuviai žino savo vertę, savo tautos istoriją, ar didžiuojasi tuo, kad jie yra lietuviai? Ar Lietuvos žmonės žino savo teises (Lietuvos Respublikos Konstituciją), o jeigu ir žino, ar sugeba pakovoti, apginti save? Kaip ir minėjau, viskas prasideda nuo paprasto „mažo“ žmogaus – pasimetusio, nusivylusio tiek gyvenimu, tiek politika.

Esu įsitikinęs, kad Lietuva „serga“ didžiųjų magnatų sindromu (jo priežastis ir pasekmes gerai žinome ir matome jo apraiškas žiniasklaidoje). Šiandien Lietuvoje yra kreipiamas dėmesys ir pildomi tik „didžiųjų“ žmonių norai, o paprastas žmogelis lieka „paraštėje„. Baisiausia, kad žmonės jau nebetiki, jog įmanoma ką nors pakeisti. Jie abejingi viskam – nerodo iniciatyvos, neišsako ar nebeturi savo nuomonės. Gaila, kad žmonių nuomonę šiandien formuoja žiniasklaida.
Esu statistinis Lietuvos pilietis, turintis tvirtas nuostatas bei vertybes, darnią šeimą ir visapusišką gyvenimo patirtį tiek visuomeninėje veikloje, tiek ir karjeros srityje. Tačiau metu iššūkį visai nusistovėjusiai padėčiai Lietuvoje, kuri, vaizdžiai tariant, tapo nebe sraunia, besikeičiančia, apsivalančia upe, o pelke.

Remdamasis gyvenimiška patirtimi, deklaruoju savo stiprybę, žmogiškumą, toleranciją, pagarbą žmogui ir jo gyvenimui – jo teisėms, šeimai, verslui, turtui – tai ir yra kertinės kolonos, laikančos žmogaus gyvenimą. Būtent jas ir esu pasiruošęs apginti su Dievo ir tautos pagalba. Tačiau vienas lauke ne karys, todėl sakau visiems Lietuvos žmonėms:

„Mes galime pakeisti gyvenimą, tik pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Ir jei taip mąstysiu ne aš vienas, tai ir mūšio lauke nebūsiu vienas“.
Labai gaila, kad žmonės, nematantys perspektyvos Lietuvoje, išvyksta dirbti ir gyventi į kitas šalis. Gaila, kad „paraštėje“ lieka žlugdomas smulkusis verslas, lieka šeima ir jos vertybės, lieka susvetimėjusi bendruomenė, o politikai neprisiima už tai atsakomybės – jie gali netesėti žodžio, savo programose gali prirašyti svariausių nuostatų ir jų neįgyvendinti, gali priimti neteisingus teisės aktus, surasdami įvairiausius pasiteisinimus. Manęs netenkina, kad „mažas“ žmogus lieka „paraštėje„, todėl aš ir kandidatuoju į Lietuvos Respublikos Seimą.
– Ar pažįstate savo rinkėjus, ar žinote jų problemas?
– Kandidatuoju į Lietuvos Respublikos Seimą Kauno kaimiškoje apygardoje (numeris 66), kurioje yra 37187 rinkėjų. Tai pakankamai problematiška apygarda, nes čia gyvena žmonės, praradę viltį normaliai gyventi laisvoje Lietuvoje. Bet jie nori gyventi būtent čia – sodinti medį, auginti vaikus, pastatyti namą. Jie turi tam teisę, tačiau teisė tai nėra galimybė. Kauno rajone gyvenu nuo 2001 metų, turiu ūkį. Esu pakankamai gerai žinomas apygardoje – aktyviai dalyvauju Kauno rajono seniūnijų bendruomenių tarybų veikloje ir žinau kiekvienos seniūnijos pačias aktualiausias problemas, pažįstu pačus aktyviausius žmones. Žinau, kad vietinėms seniūnijų bendruomenėms labiausiai rūpi gyvenviečų gatvių apšvietimas, jų priežiūra bei ženklinimas, žvyruotų kelių asfaltavimas, policijos nuovadų darbas, sporto aikštelių įrengimas. Kačerginės bei Kulautuvos gyvenviečų bendruomenės siekia gauti kurortinės teritorijos statusą, o Karmėlavos, Garliavos, Ramučų ir Raudondvario gyvenvietėms šiandien labai aktualu vandentiekio ir buitinių nuotekų programos plėtra. Kulautuvos, Kačerginės, Ringaudų, Babtų ir Vilkijos seniūnijose daug dirbama stengiantis įgyvendinti dujų tinklų investicinę programą. Aktyviai dirbame rajono plėtros srityje, siekdami kuo greičiau parengti rajono bendrąjį planą.
Žmogaus atsakomybė prieš žmogų – tai labai svarbu gyvenime. Visi esame susieti, todėl būtų pats laikas atsigręžti į žmogų. Ypač tai turėtų būti svarbu politikams.
– Esant labai užimtas žmogus. Ar lieka laiko laisvalaikiui?
– Be politikos dar domiuosi sportu, istorija, dalyvauju visuomeninėje veikloje – esu Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus karo istorijosklubo štabo narys ir istorinių renginių organizatorius, Lietuvos Šaulių sąjungos Zapyškio kuopos ne rikiuotės narys.

Karo istorijos klubo renginys
Karo istorijos klubo renginys

Taip pat priklausau Lietuvos ūkininkų sąjungai.
Esu aktyvus, ambicingas, atsakingas, tolerantiškas ir nepraradęs kitų žmogiškųjų savybių. Už tai esu dėkingas šeimai, kuri mane palaiko ir pritaria mano principams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *