Sąjūdžio galia prieš ir po 20 metų…

      Juozas IVANAUSKAS

Juozas IVANAUSKAS

      Atrodytų, ar daug kam čia dabar rūpi tas beviltiškai tolstantis nuo mūsų „dainuojančios revoliucijos“ miražas, akimirkai sužadinęs mumyse tautinio atgimimo viltį, kuomet drauge su sovietinio relikto žemėn nublokštais stabais apsukrių tautos „laisvintojų“ rankomis visai neužilgo buvo išniekinti net patys švenčiausi tautos lūkesčiai, svajonės ir viltys gyventi kur kas gražiau, teisingiau, prasmingiau, negu sovietmečiu, darbuojantis jau ne TSRS, bet laisvos ir nepriklausomos Tėvynės labui.
       Šis nepakartojamas laikotarpis, kurį mums primena filmuota dokumentika, pageltę 20-ties metų senumo laikraščiai, nuotraukos, pagaliau, gelžbetoninės konstrukcijos, „palaidotos“ prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato, naujai išleistuose istorijos vadovėliuose yra apipintas legendomis, mitais, o galbūt ir gražiomis pasakomis apie „nepriekaištingos reputacijos“ sąjūdiečius, Kovo 11-osios akto signatarus, kurie, pasirodo, nusipelnė gyventi geriau, nei dauguma eilinių šalies piliečių, priverstų triūsti už varganą algelę arba emigruoti iš Lietuvos, sotesnio duonos kąsnio beieškant plačiajame pasaulyje.
       Taip, visi šitie „nepriekaištingos reputacijos“ sąjūdiečiai nusipelnė gyventi geriau, kadangi tautos išrinktųjų Seimas vieną dieną kilniaširdiškai nusprendė, jog tie, kuriems teko garbė (o gal laimingas šansas?) prieš 18 metų brūkštelėti savo parašus ant vieno išskirtinio dokumento, tuo didžiai nusipelnė Lietuvai ir todėl verti valstybės išlaikymo – rentų iki gyvos galvos. Galbūt galbūt?..
        Bet kuo tada prastesni, tarkim, politiniai kaliniai, rezistentai, disidentai, metų metais ėję prieš srovę, kentę sovietinio rėžimo represijas, saugumo tarnybų persekiojimą, smurtą, savo gražiausius metus leidę priplėkusiose kalėjimo kamerose? O gal jie mažiau nusipelnę Lietuvai, nei tie mūsų šlovingieji sąjūdiečiai – signatarai su Vytautu LANDSBERGIU bei pilkuoju kardinolu Virgilijumi ČEPAIČIU priešaky?..
       Nors, tiesą sakant, daugiau įsigilinus į to atmintino istorinio laikmečio peripetijas, realijas bei aktualijas, nesunku pastebėti, kad ne vienas „geriečių–sąjūdiečių“ deputatų, išrinktų į LR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą) ne tik pasišildė rankas prie „dainuojančios revoliucijos“ sukurtų laužų, bet metai po metų uoliai besidarbuodami „Tėvynės labui“, mikliai peršokdami iš vienos Seimo kadencijos į kitą, neišvengiamai žlugdė valstybę dvasiškai, kol atvedė ją iki moralinio bankroto. Todėl tokie reiškiniai, kaip „valstybininkų“ klano grėsminga įtaka valstybės valdyme, oligarchinis užvaldymas, skandalingai aukšti korupcijos rodikliai Lietuvoje, „prichvatizuoti“ stambiausi pramonės objektai, gamyklos, išgrobstytas valstybinių įmonių turtas, sujaukta žemės reforma, tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi.
      Manyčiau, gana paradoksaliai nuskamba signataro Romualdo OZOLO neseniai išsakytos mintys per Lietuvos radiją. Prisimindamas pirmą šimtatūkstantinį Sąjūdžio mitingą Vilniaus Vingio parke, įvykusį 1988 m. liepos 9 dieną, kuomet žmonės susitiko su LTSR deputatais, grįžusiais iš Maskvoje vykusios Sovietų Sąjungos komunistų partijos konferencijos, Romualdas OZOLAS akcentavo, kad Sąjūdžio galia išryškėjo būtent tada, prieš 20 metų: „Mitingą apibūdinčiau kaip mūsų ir komunistų partijos medaus mėnesio baigiamąjį etapą. Po šio mitingo tapo aišku, kad nesikalbėti su Sąjūdžiu nėra jokios galimybės. Šiame mitinge pasaulio bendruomenė pirmą kartą pajuto, kad Lietuvoje yra atsitikę kažkas labai esminga ir kad ten bus labai daug“. 
      Sąjūdžio galia, pasireiškusi prieš 20 metų, toli gražu, ne visiems Lietuvos žmonėms vienodai buvo dosni ir maloninga, o tik apsukresniems politikos vertelgoms ir valdžios olimpą šturmuojantiems sąjūdiečiams, beje, gana greitai radusiems bendrą kalbą su komunistine-sovietine nomenklatūra. Pastaroji „TSKP bendrija“ Lietuvoje net nesiruošė trauktis į „užtarnautą poilsį“ ir be kovos užleisti kitiems šiltas vieteles prie valdžios lovio. Papūtus naujiems permainų – „perestroikos“ vėjams, keisti pažiūras tapo madinga.

      Laiku susipratusieji tai padaryti, net ir dabar užima aukščiausius postus mūsų valstybėje (Seimo pirmininkas Česlovas JURŠĖNAS, premjeras Gediminas KIRKILAS ir kt.). Tereikia pažvelgti į taip vadinamą kairiųjų flangą – socialdemokratus ir pamatysime gyvus sovietinės epochos simbolius. O dešinieji? Argi ten trūksta tai pačiai sovietinei nomenklatūrai nusipelniusių  spartuolių? Ar ne tokie, „išvertę kailį“, kuo puikiausiai adaptavosi prie valdžios lovio, laikas nuo laiko, ypač prieš rinkimus į Seimą, išmesdami liaudžiai paguosti arba apdumti kokį nors skambų, „piarinį“ šūkį : „Būk labiau lietuvis!“, „Vardan Lietuvos!“ ir panašiai. 
      Tad kas gi dar liko iš tos mitais ir legendomis apipintos Sąjūdžio galios po 20-ties metų?
        Apie tai iškalbingai byloja tautiečių balsai internetinėje erdvėje, replikuojantys gerbiamam signatarui Romualdui OZOLUI. Štai keletas įdomesnių atsiliepimų: 
 
Nesiginčykim su vaikais ir ligoniais, 2008 07 09 14:12
Na stovėjau Baltijos kely, na bėgau prie televizijos bokšto, tačiau dabar matau, kad kai kurie Sąjūdžiu pasinaudojo tam, kad pagerinti savo gerbūvį. Skaudu ir tiek. Ir teisybę kažkas rašė, jog dabar daugelis nebėgtų ginti tokių “patriotų”, kurie tik sau susikūrė rojų.

14:12, Daugiau pozityvo, 2008 07 09 16:13
Gerbiamasis, Jūs gynėt ne ponus, jūs gynėt savo orumą, tautos istorinę atmintį, teisę pačiam rinktis kelią. Niekas nieko negali žmogui duoti, išskyrus teisę rinktis. Patikėkit tai didelis dalykas. Mūsų nusivylimai yra tam tikrų pirmųjų laisvės mitų rezultatas. Juk tada atrodė nesvarbu, ne dėl pigios dešros rizikavom laisve, o kai kas ir gyvybe. Mes visi tada buvom LIETUVA. Nepamirškit to. Ir Dievas nieko neduoda – jis duoda galimybę rinktis tarp Gėrio ir Blogio. Žmogus ir pilietis turi pats priimti sprendimus, valdžia turi jam padėti arba bent netrukdyti. Ir ką pasirenkame, ką išrenkame, taip ir gyvename. Todėl nekaltinkit Sąjūdžio šiandienos bėdom, jis suteikė Galimybę, kuria mes dar nemokame naudotis.
O dabar, 2008 07 09 17:45
kaip atgaivinti Sąjūdį? Aplink dauguma savanaudžių. Materialines vertybes nustelbė valdžios protą
liudvikas, 2008 07 09 17:21
Nesutinku su “To 14:12, Daugiau pozityvo, 2008 07 09 16:13″
Jeigu būtumėm apgynę teisę pačiam rinktis kelią, tai ir mes pasirinktume kelią su sklypeliu kur nors pajūry ar vaizdingoje vietelėje. Niekas, prasibrovęs į “Sąjūdžio” nomenklatūrą, nenorėjo žmogui duoti teisę rinktis – jie rinkosi patys ir sklypelius, ir atlyginimus, ir dvarelius , ir netgi premijas konvertuojama valiuta, kai kitiems mokėjo mediniais rubliais ir talonais. Patikėkit, tai pats šlykščiausias dalykas, kuris turėjo milžiniškos reikšmės mūsų nusivylimui tomis sąjūdietiškomis lygybės prieš įstatymus idėjomis, išsklaidant garbingos ir laimingos laisvės mitus. Nežinia kam tada atrodė nesvarbu, kad nebeliks pigios dešros, kad bus sužlugdyta sveikatos apsauga, pensijinis aprūpinimas senatvėje. Taip, rizikavom laisve, o kai kas ir gyvybe, tik ne dėl to, kad vieną sukčių ir vagių nomenklatūrą pakeistų kita su dar didesnėmis privilegijomis. Po 20-ties metų vis geriau matyti, kad ne visi mes tada buvom LIETUVA, nes jau tada kažkas gerai žinojo, kaip pasinaudoti žmonių patiklumu savo savanaudiškiems tikslams. Nepamirškit to.
 Jei net Dievas nieko neduoda, o tik leidžia rinktis tarp Gėrio ir Blogio, tai kodėl mes galvodami, kad pasirinkome gėrį, iš tikrųjų gavome blogį? Turiu omenyje vietoje išsvajotos laisvės turtingai ir laimingai gyventi nepriklausomoje Lietuvoje, gavome siaubingai korumpuotą Lietuvą su prasigeriančiais, besižudančias, elgetaujančiais, nukultūrėjančiais, nutautėjančiais, narkotikus platinančiais ir vartojančiais, seksualiai iškrypusiais ir t.t., nors tokių priespaudos metais buvo žymiai mažiau?
Kaip paprastas Žmogus ir pilietis gali pats priimti sprendimus, kai valdžia ir išprusėliai niekuo jam nenori padėti arba bent netrukdyti susigaudyti. Ir ką Jis, vargšas, gali pasirinkti, ką išrinkti, kai išrinkęs vieną po kitos politinę gaują valdžion mato tik jų gobšumą ir savanaudiškumą? Todėl nekaltinkit vargšo paprasto žmogaus, kurį išnaudojo, išnaudoja ir vėl ir vėl stengsis išnaudoti visi politikieriai, neišskiriant ir Sąjūdžio nomenklatūros. Niekas dar nesuteikė žmonėms tikros Galimybės, kuria mes galėtume žmoniškai naudotis.

kodėl ne tokios Lietuvos tikėjomės?, 2008 07 09 13:08
Minint Sąjūdį dabar naudingiausia būtų aiškintis, kodėl neišsipildė daugelio Sąjūdyje dalyvavusių žmonių viltys? Ką ne taip darėme ir ,sakyčiau ,dar svarbiau, KO NE TAIP TIKĖJOMĖS? 20 metų –  neblogas atstumas išsiaiškinti sau ir tautai vilčių naivumo priežastis.

nesąjūdis, 2008 07 09 11:12
Sąjūdis – tai suardyta Lietuvos pramonė, bankrutavusios įmonės, neišmokėjusios žmonėms milijoninių skolų, SĄJŪDIS – tai šiandien iš pašalpų gyvenanti dalis žmonių, SĄJŪDIS- tai
konteineriuose besirausiantys tautiečiai ar vergaujantys Vakarų Europoje už didesnę nei Lietuvoje juodadarbio algą, SĄJŪDIS – tai ne visiems savo šalyje prieinamas mokslas ir gydymas, SĄJŪDIS-tai atgauti iki 1940m. turėti dvarai ir palociai ir nurašytos DVI kartos, pavadintos kolaborantais.

ale, 2008 07 09 11:07
jeigu kas anuomet būtų pagalvojęs, kas dėsis dabar, tai į visus sąjūdžius būtų spjovęs.

Iksiukas, 2008 07 09 10:47
Jeigu ta šimtatūkstantinė minia būtų žinojusi kokį “rojų” tie “patriotai” mums sukurs, Vingio parką būtų aplenkę per šimtą kilometrų. “Patriotai” ROJŲ susikūrė sau, susiglemžė visų mūsų sukurtą turtą(Telekomas, Mažeikių nafta, Alita ir daugelis, daugelis kito turto), susigrobė fabrikus, gražiausius Lietuvos kampelius, tvartelius ir sėdi sau diržus atsisegę, o tuo tarpu mums diržai jau ant kaklų.
Nereikia išsiaukštinti, 2008 07 09 10:42
Sąjūdis -tai Gorbačiovo pradėtos komunistų partijos pertvarkos vaisius. Kai komunistai paleido vadžias, turėjo juk kažkas jas paimti. Ir paėmė idealistai, griovėjai ir žmonių mulkintojai. Jeigu anuomet būtų žmonės žinoję, kad bent pusei milijono teks bėgti iš Lietuvos, kad duoną užsidirbtų vergaudami svetur arba užsieniečiams net savame krašte, niekas Sąjūdžio nebūtų klausęs. Sąjūdis tik patvirtino taisyklę, kad VILTIS – VISŲ DURNIŲ ir naivuolių motina. Buvo suteikta viltis, kuri liaudžiai virto vergove, o jos mulkintojams nedoro praturtėjimo priemone. Tokia karti pamoka, kurios nenustelbti patriotinėmis kalbomis. Kažin ar verta didžiuotis tokiais sąjūdietiškos pertvarkos rezultatais?
TAIP, 2008 07 09 10:08
užmojai buvo geri Sąjūdžio, daugelis žmonių tikėjo šiomis idėjomis. Deja, tikrieji sąjūdiečiai liko nuošalyje, nes tuoj pat Sąjūdžio veiklą perėmė trokštantys garbės, užgriebė valdžią, susišlavė viską sau, netgi bandė užsidėti karūną ir perimti valdžios vairą, bet išaiškėjo, kad jie nieko neverti. Aišku, žmonės visa tai matė, žino, iki šiol prisimena ir supranta. Ir visai nesvarbu, kokia bus rašoma istorija (istorija knygose niekada netikiu), ką kalbės radijas ir ką rašys žurnalistai. Labai svarbu tai, kas žmonių širdyse išliko, ir to niekas niekada neišbrauks, kad ir kaip norėtų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *