Valstybės politikoje būtina įtvirtinti asmeninę atsakomybę

   Vytas VAICEKAUSKAS – partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje.
      41-nerių metų jonavietis, baigęs Vilniaus universitete istorijos bakalauro studijas, Kauno technologijos universitete įgijęs švietimo vadybos magistro laipsnį. Antrai kadencijai renkamas į Jonavos rajono savivaldybės tarybą, šiuo metu yra šios savivaldybės mero pavaduotojas.

Vytas VAICEKAUSKAS

– Kandidatuodamas į Lietuvos Respublikos Seimą, siekiate dar aktyviau dalyvauti politinėje veikloje. Jūsų asmeninė pilietinė pozicija?
     –  Aš esu Lietuvos respublikos pilietis ir noriu aktyviai dalyvauti, kuriant pilietinę visuomenę – visuomenę, neturinčią valdžios monopolio. Kalbant apie šiandienos Lietuvą reikėtų pripažinti, kad  pilietiškumo situacija komplikuojasi – aiškiai formuojasi dvi piliečių grupės – aktyvūs ir pasyvūs. Skirtumas tarp jų gilėja dėl negatyvių tendencijų, nes Lietuvoje ženkliai sumažėjo žmonių skaičius. Neabejoju, kad dalyvavimas rinkimuose yra svarbus, tačiau pavienio piliečio vaidmuo demokratiniame valdyme šiuo metu yra nulinis. Ypatingai svarbus piliečių aktyvumas, kuris kontroliuoja valdžią ir neleidžia jai savivaliauti. Kalbėdamas apie realų pilietiškumą ir tikrą pilietinę visuomenę teigčiau, kad jos pamatu turi būti aktyvus pilietis. Jis turi būti drąsus ir nepriklausomas. Daugelyje civilizuotų šalių aktyviausia visuomenės dalis yra studentija. Deja, to nepasakysi apie Lietuvą. Aktyvių piliečių dalis turėtų telktis ir apie politines partijas, tačiau apklausų duomenys rodo, kad žmonės jas vertina neigiamai. Noriu gyventi valstybėje, kuri man patiktų, kuri skatintų saviraišką, iniciatyvą ekonomikos, kultūros srityse. Stengiuosi būti aktyvus ir spręsti man patikėtus klausimus. Tokia yra mano asmeninė pilietinė pozicija.
      Gyvenimo kokybės kilsterėjimas į aukštesnį lygmenį šiandien aktualus visiems žmonėms. Būtina valstybės politikoje įtvirtinti asmeninę atsakomybę. Tam reikia ne tik politinės valios, bet ir ryžtingų sprendimų, tarp jų – ir konstitucinės reformos. Tik tada valstybėje bus ir tvarka,  ir teisingumas. Tik taip mes sugrąžinsime Lietuvą jos žmonėms.
      – Atstovaujate partijai „Tvarka ir teisingumas“ – ar tai yra Jūsų savotiška investicija į saugesnį, sveikesnį ir labiau pasiturintį žmonių gyvenimą?
      – Manau, kad kiekvienas rinkėjo balsas už šią partiją – tai sąžininga investicija į visos valstybės ateitį. Jos netemdo „Viljamso“ ar „Alitos“ privatizavimo skandalai, „Leo LT“ afera, kurią Seime taip brutaliai „prastūmė“ premjero Gedimino KIRKILO valdančioji klika. Galima tik didžiuotis, kad „Tvarka ir teisingumas“ – tai nesisteminė partija ir gera alternatyva „valstybininkų“ projektui „2K“ (Kirkilo-Kubiliaus). Savo programoje mes neapsiribojame siauru, kasdieninių ūkinių darbų sąrašu – vien tik asfaltuoti kiemus, taisyti stogus, nežadame nerealių populistinių lengvatų ar nerealių milijonų. Mes tvirtai žadame daugiau – tvarką ir teisingumą kiekvienam. Mes skatinsime kiekvieno žmogaus saviraišką, orumo ir pasitikėjimo sampratą. Turėdami bendrą tikslą ir dirbdami išvien su žmonėmis, mes galime sukurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį gyvenimą. Norime konstruktyviai dirbti ir priimti konkrečius sprendimus ne vienašališkai, o kartu su visuomenės ir bendrijų nuomonėmis. Tokiam mūsų bendravimui nereikia jokių naujų įstatymų, tereikia sąžiningai vykdyti esamas nuostatas. Dabartinės visuomenės nuomonės ignoravimas, užslėpti sprendimai, valdžios pasipūtimas ir arogancija, užsisėdėjusių valdžios atstovų atotrūkis nuo paprastų žmonių, negebėjimas spręsti miesto ir ypač kaimo žmonių problemų – tai priežastys, skatinančios mane nelikti nuošalyje, o kardinaliai keisti esamą situaciją.
      – Ką apie Jus, kaip kandidatą, žmonės turėtų daugiau sužinoti?
      – Esu jonavietis – čia gimiau, augau, baigiau vidurinę mokyklą. Vėliau – mokiausi Vilniaus universitete, dirbau pedagoginį darbą, kilau karjeros laiptais – nuo istorijos mokytojo iki direktoriaus pavaduotojo ugdymui. Jau dešimt metų vadovauju VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centrui. Dirbdamas vidaus audito komandoje, įsisavinau šiuolaikinio edukologijos mokslo ir tyrimų metodologijos pagrindus – įgytas žinias sėkmingai perteikiau kolegoms. Kaip įstaigos vadovas nuolat tobulinausi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakultete baigiau švietimo vadybos magistrantūros studijas. Jau antrą kadenciją esu renkamas į Jonavos rajono savivaldybę – vadovavau Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, o šioje kadencijoje esu savivaldybės tarybos narys ir mero pavaduotojas. Mane jonaviečiai gerai pažįsta ir žino, kad, jeigu aš jiems atstovausiu Lietuvos Respublikos Seime, pateisinsiu jų pasitikėjimą. Vertinu šeimą, dorovę, sąžiningumą, esu teisingas, jaučiu pagarbą žmogaus orumui.
      Dirbdamas savivaldybėje, be abejonės, buvote arčiau žmonių, jų problemų, teko kitomis akimis pažvelgti ir į pačią savivaldą.  Kur ir kokiose srityse būtinos pertvarkos?
      Pertvarkos būtinos daug kur – sudėtinga viską išvardinti. Esminis dalykas – savivaldos plėtra. Tai svarbi demokratinės ir atsakingos visuomenės kūrimo sąlyga. Manau, kad patys piliečiai turi spręsti savo bendruomenės reikalus. Būtina decentralizuoti valstybės valdymą, įteisinti keturių Lietuvos žemių valdymo principą – Aukštaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Žemaitijos regionų, kurie koordinuotų bendras savivaldybių problemas. Juk šiandien apskričių išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 300 milijonų litų kasmet. Panaikinus apskritis, turėtų žymiai sumažėti biurokratinis aparatas – kaip neatsiejamas dabartinių apskričių atributas. Visais svarbiausiais savivaldos gyvenimo klausimais galutinį sprendimą privalėtų priimti patys savivaldybės gyventojai.
      Manau, kad reikėtų kuo daugiau funkcijų perduoti ir vietinėms bendrijoms. Žmonės patys turi spręsti visus aktualius klausimus, įtakojančius jų gyvenimą. Reikėtų įvesti tiesioginius pareigūnų rinkimus nuo kurių priklauso bendruomenės gyvenimo kokybė (policijos komisaro,  seniūno, tarybos narių, mero ir kt.).
      Jonavos rajonas geografiniu požiūriu yra patogioje vietoje, tačiau investicijų nepritraukia. Be jų neįmanomos naujos statybos, plėtra, krašto ekonominis augimas, žmonių gyvenimo kokybė – reikia naujo požiūrio į miesto ir kaimo reikmes. Vienaip į asmens ir jo turto saugumą žiūri teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnai, kitaip žiūri nuo chuliganų ir sukčių nukentėję žmonės bei dingusiųjų be žinios artimieji. Skirtingai į sveikatos problemas žiūri naujieji sveikatos apsaugos klerkai, nustatantys, kiek žmonių turi teisę sirgti ir poliklinikose eilėse laukiantys pacientai bei neįperkantys vaistų pensininkai. Sampratą apie pasiturintį gyvenimą skirtingai supranta mokesčių bei rinkliavų administratoriai ir už grašius dirbantys medikai ar mokytojai. Tik dribdami kartu mes galime sukurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį gyvenimą.
      – Jūsų asmeninės savybės ir pomėgiai?
      – Nenorėčiau savęs nupiešti labai gražiomis spalvomis, bet tie, kas mane pažįsta vertina mano kruopštumą, pareigingumą, organizuotumą, žino, kad aš esu komunikabilus ir atviras naujovėms. Privalomu žmogaus bruožu laikau padorumą.
      Auginu du sūnus – Matą ir Titą – jie moksleiviai. Žmona Eglė – pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė. Taigi, šeima man yra svarbi. Visi kartu keliaujame, sportuojame.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *