Daugiabučių namų renovacija būtina Lietuvai

Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą, iki 2020 m. numatyta modernizuoti maždaug 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų, t. y. apie 24 tūkst. namų.
     Kyla klausimas, kokiomis priemonėmis tai bus įgyvendinta, nes šiandien – pinigų nėra arba, kaip sako šalies valdžia, jų kol kas neužtenka.

   
     Situacija neguodžia

        Deklaracijos, veiksmų programos pateikiamos valdžios atstovų šiandien neguodžia, atvirkščiai, žmonės jaučiasi apgauti, patikėję valdžios pažadais remti būsto modernizavimą. Aktyviausioms bendrijoms, kurios norėtų tęsti šį procesą, kyla daug klausimų, tačiau konkrečių atsakymų nėra.

     Šiauliečių iniciatyvos

       Lietuvos Respublikos Seimo narys Valentinas MAZURONIS, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai Daiva MATONIENĖ ir Vidmantas JAPERTAS  kartu su daugeliu Šiaulių miesto daugiabučių namų bendrijų pirmininkų š.m. kovo mėn.   kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo užtikrinimo. Prašyta apsvarstyti pateiktas pastabas ir nedelsiant surasti galimybę kuo greičiau skirti valstybinę paramą daugiabučiams namams, dalyvaujantiems daugiabučių namų modernizavimo programoje.

V.Mazuronis, D.Matonienė ir V.Japertas

       Kreipimesi prašoma  nedelsiant imtis konkrečių priemonių, kad nebūtų stabdoma tik įsibėgėjusi daugiabučių namų renovacija, buvo prašoma konkrečiai numatyti ilgalaikius ir pakankamus finansavimo šaltinius iki 2020 m. daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimui. Tenka apgailestauti, kad konkrečių atsakymų nesulaukta iki šiol.

     Ar daugiabučių renovacija  reikalinga Lietuvai?

      Kyla pagrįstas klausimas  kam reikalinga arba nereikalinga renovacija?
      Brangstant energijos išteklių kainoms, siekiant mažesnės priklausomybės nuo didžiųjų šalių, bei gerinant socialinę aplinką, galima vienareikšmiškai konstatuoti – daugiabučių namų renovacija neišvengia. Atlikti  ekonominės analizės duomenys akivaizdžiai parodo, kad šilumos renovuotame name sunaudojama net 2-3 kartus mažiau, nei nerenovuotame, apgriuvusiame ir nesaugiame name. Dar svarbus ir aplinkosauginis aspektas, kaip teigiama ES aukščiausių vadovų pasitarimuose: klimato atšilimo problemos sprendimas- prioritetinė visų ES šalių sritis.
      Taigi, nekyla abejonių, kad renovuoti namus  svarbu tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais. Lietuvos Respublikos Seimo narys Valentinas Mazuronis, Šiaulių m. savivaldybės tarybos nariai Daiva MATONIENĖ ir Vidmantas JAPERTAS   pasirengę ir toliau inicijuoti šios problemos iškėlimą, kaip nacionalinės svarbos sritį bei inicijuos derybas tarp atitinkamų Lietuvos Respublikos ir ES atstovų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *