Kam tarnauja KGB rezervistai?

Alvydas MEDALINSKAS

A.Medalinskas

            Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas VALIONIS grįžta į diplomatiją. Seimo užsienio reikalų komitetas patvirtino jo kandidatūrą vadovauti ambasadai Latvijoje. Prieš tai jį siūlė vadovauti ambasadai Baltarusijoje ir Argentinoje, bet nebuvo patvirtintas. Sukliudė tamsi biografijos dėmė: tarnavimas sovietiniais metais KGB rezerve. Ilgą laiką nuo visuomenės ir nuo šalies vadovo tai buvo slepiama.
         Dabar Antanas VALIONIS gali atsikvėpti. Trumpam ar ilgam, sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo Seimo valios, bet matyt jau nuo kito, kuris bus išrinktas rudenį. Antanas VALIONIUI ir kitiems KGB rezervistams šansą suteikė Prezidentas Valdas ADAMKUS, vetavęs šiame Seime priimtą įstatymą, kur buvo numatyti apribojimai KGB rezervistams dirbti diplomatinėje tarnyboje ar VSD. Dabar tokių apribojimų nėra. Pats laikas iš užmaršties pasirodyti ir buvusiam VSD vadovui Arvydui POCIUI, kitam aukščiausioje valdžioje buvusiam KGB rezervistui, kuriuo prezidentas V. Adamkus rūpinosi ne mažiau nei priverstu atsistatydinti buvusiu užsienio reikalų ministru.
         Argi galima tokius žmones į gatvę išmesti, tada pergyveno Valdas ADAMKUS, kai KGB rezervistai pagaliau pasidavė visuomenės ir politikų spaudimui ir buvo priversti palikti savo tarnybą. Deja, panašių žodžių ir prezidento susirūpinimo neišgirdo tie VSD aukšto rango pareigūnai, kurie atskleidė politikams parlamentinio tyrimo metu faktus apie taip vadinamų ,, valstybininkų’’ ryšius su ,,Gazpromo’’ vietininkais Lietuvoje bei su didžiausiu dienraščiu, ginančiu ,,valstybininkų’’ interesus.
         Antano VALIONIO paskyrimas sutapo su kita žinia: VSD atsisakė suteikti parlamento nariams informaciją apie tai, ar tarp dabartinių Lietuvos ambasadorių yra tokių, kurie turėjo praeityje ryšių su KGB. Iki šiol VSD slepia nuo Seimo narių informaciją apie valstybės pareigūnus, žiniasklaidos atstovus, verslininkus, įsivėlusius į taip vadinamą ,, valstybininkų’’ skandalą. Neaišku, kiek dar reikės laukti, kol paaiškės tiesa.
         Visuomenė iki šiol nežino, kokiomis aplinkybėmis Antanas VALIONIS ir Arvydas  POCIUS tapo KGB rezervistais. Antanas VALIONIS už gerą tarnybą KGB rezerve gavo net kapitono laipsnį. Tai aukštas įvertinimas. KGB rezervistai kruopščiai slepia savo praeities detales, nevengdami dėl to net sukelti sumaištį valstybėje.
        Matyt tokių valstybės tarnyboje yra ir daugiau. Ne tik Antanas VALIONIS ir Arvydas POCIUS. Jei įtrauktume dar ir asmenis, turėjusius ryšius su kitų užsienio valstybių žvalgybomis ir slaptosiomis tarnybomis, sąrašas dar išsiplėstų. Neaišku iki kokių valdžios aukštumų reikėtų kreipti žvilgsnį, pamatant Lietuvoje aukščiausią valdžioje asmenį turėjusį, o gal dar ir šiandien palaikantį ryšius su užsienio šalių tarnybomis.
         Niekur kitur Europos Sąjungos ir NATO valstybėse aukščiausieji valstybės politikai neturėjo ryšių su užsienio žvalgybomis. Todėl privačiuose pokalbiuose Europos politikai neslėpė nuostabos, kad Lietuvoje, kuriai vadovauja iš Vakarų atvykęs prezidentas, valstybės užsienio ir saugumo politiką sprendė KGB rezervistai.
          Neretai Lietuvoje tvirtinama, kad asmenys, tarnavę KGB rezerve ir šiandien dirba Maskvai. Prisimenamas posakis, kad buvusių čekistų ar saugumiečių nebūna. Jį mėgo buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras PUTINAS, pats KGB auklėtinis.
         Bet, ar mūsų partneriai NATO sutiktų įsileisti į savo tarpą ministrą, saugumo tarnybos vadą, jei žinotų, kad šie gali perduoti informaciją į Maskvą dėl to, kad praeityje turėjo nuopelnų KGB rezervui? O nežinoti jų tamsios praeities jie tiesiog negalėjo. Vadinasi peršasi išvada, kad KGB rezervistai dar tuo metu, kai slėpė nuo visuomenės Lietuvoje savo tamsios biografijos dėmes, buvo aptikti mūsų partnerių Vakaruose ir jiems buvo pasiūlyta pakeisti šeimininkus. Dirbo KGB rezerve, kodėl dabar negalėtų dirbti Vakarų valstybės tarnybai, darydami karjerą  ir savo valstybėje.
         Kažkada, sovietiniais laikais, šie asmenys pasirinko tarnybą KGB rezerve: patogesnį gyvenimą ir karjerą, atsisakydami savo principų ir įsitikinimų. Kiti jų bendraamžiai tarnystės KGB atsisakė. Kai Lietuvos žmonės pasiekė laisvę, KGB rezervistai, kurie buvo mokomi stabdyti tautos kelią į Nepriklausomybę, liko be šeimininko. Kilti karjeros laiptais Nepriklausomoje Lietuvoje buvo galima tik rodant visišką atsidavimą Nepriklausomos Lietuvos politikams ir partneriams Vakaruose.
         Vis dėlto, reikalaujantys KGB rezervistus ir kitus asmenis, turėjusius ryšius su KGB pašalinti iš aukščiausiųjų valdžios postų, VSD ir diplomatijos yra teisūs. Ne tik dėl moralinių nuostatų bei teisingumo atžvilgiu tų, kuriems KGB sugadino gyvenimą. Galima džiaugtis, kad KGB rezervistai dabar demonstruoja lojalumą savo valstybei, bet žmonės, neturėję principų praeityje ir nesunkiai pakeitę šeimininkus, gali ir vėl tai padaryti. Dėl patogesnio gyvenimo ir karjeros, jeigu taip susiklostys aplinkybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *