Betrūksta tik politinių žmogžudysčių ir būtų pilnas Lotynų Amerikos komplektas Lietuvoje!

Prezidentas Rolandas PAKSAS: „Betrūksta tik politinių žmogžudysčių ir būtų pilnas Lotynų Amerikos komplektas Lietuvoje!..”

Juozas  IVANAUSKAS

      2008 m. vasara partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui Prezidentui Rolandui PAKSUI pats darbymetis ir bene atsakingiausias laikotarpis kovoje už rinkėjų pasitikėjimą, esant gan  kritiškai politinei situacijai Lietuvoje. Šalies Prezidento Valdo ADAMKAUS pasyvi ir neprincipinga pozicija vidaus politikoje ir G.Kirkilo Vyriausybės užsitęsusi impotencija, sprendžiant esmines problemas valstybėje, pagaliau,  Seimo politiniai žaidimai, eskaluojant SSSR okupacijos žalos atlyginimo bei sovietinės simbolikos uždraudimo temą, netinkamo valstybės valdymo, šuoliuojančios infliacijos, augančių kainų, rimtos energetinės krizės kontekste – visa tai kelia didelį rūpestį Prezidentui Rolandui PAKSUI
       Tokią vidaus ir užsienio politiką įvardinęs, kaip savižudišką, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas PAKSAS drauge su savo bendražygiais yra pasirengęs po Seimo rinkimų formuoti naują Vyriausybę ir „išmėžti tai, ką dabar esantys valdžioje pridirbo“.  

Rolandas PAKSAS

Foto autoriaus:  Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Prezidentas Rolandas PAKSAS patikino gerai žinantis, kas duoda nurodymus mūsų spec. struktūroms įdėmiais stebėti jo vadovaujamos partijos veiklą ir asmeniškai jį patį, siekiant „tvarkiečius“ sustabdyti bei sukompromituoti prieš rinkimus į Seimą.

     – Vidurvasaris – kelionių ir atostogų metas, tad ar ne laikas būtų ir jums pailsėti? Ar nepavargote nuo politikos?
     – Pailsėti tikrai būtų ne pro šalį, jeigu nerūpėtų darbas. Matyt, po Seimo rinkimų, kuomet suformuosime Vyriausybę, tada ir pailsėsime. Bent jau aš galėsiu kažkiek tai pailsėti. O dabar, kai liko trys mėnesiai iki rinkimų, pats darbymetis.
      – Jūsų vadovaujamai partijai, berods, tenka darbuotis apgulties sąlygomis. Esate stebimi, gaudomi, pasiklausomi, netgi, sodinami. Kai vienu metu iš visų pusių laidomis strėlės, matyt, sunku apsiginti, ar ne?
      – Visa tai nėra kažkas naujo. Taip būna prieš kiekvienus rinkimus, kuomet suaktyvėja politiniai oponentai. O dabar jie ypač aktyvūs, kadangi partija „Tvarka ir teisingumas“ jau pusę metų pirmauja visuose reitinguose. Valdantieji mato, kad po būsimų Seimo rinkimų valdžia jiems gali išsprūsti iš rankų, todėl naudoja teisėtus ir neteisėtus būdus, kad išliktų valdžioje. Pirmą kartą mūsų partiečių atžvilgiu taikomi suėmimai. Betrūksta tik politinių žmogžudysčių ir būtų pilnas Lotynų Amerikos komplektas Lietuvoje!.. Šitaip yra saugoma valdžia, šitaip yra saugomi tie interesai, šitaip yra saugomas tas lovys, už kurio įsikibę valdantieji.
       Tokia jų taktika manęs visai nestebina. Noriu tikėti, kad ir žmonėms, kurie ateis prie balsadėžių šį rudenį, spalio 12 dieną, nebus susuktas protas. Man labai norisi tuo tikėti!..
      Pratęsdamas atsakymą į klausimą, ar dar nepavargau nuo politikos, norėčiau pridurti, kad kiekvieną darbą reikia padaryti iki galo, nesvarbu, kur tu bedirbtum, ką beveiktum. Ar būtum versle, ar eitum pareigas kažkokioje institucijoje, visuomet turėtų pasireikšti elementarus vyriškas užsispyrimas kiekvieną pradėtą darbą užbaigti iki galo. Ir jeigu aš matau, kad šiandieną mūsų valstybėje iš tikrųjų yra sudėtinga, iš tikrųjų trūksta ir tvarkos, ir teisingumo, tai reikia tą dalyką atstatyti.
      – Manyčiau, bene ryškiausias netvarkos ir neteisingumo pavyzdys mūsų valstybėje – neseniai įsteigta nacionalinio investuotojo „Leo LT“ bendrovė. Iš ES institucijų pusės jau pasigirsta pirmieji signalai, kad ši bendrovė sukurta neteisėtai ir todėl gali būti išformuota. Kokia jūsų vadovaujamos partijos pozicija šiuo klausimu?
      – Bet kokiu atveju, LR Vyriausybė turės pateikti argumentuotą atsakymą Europos Komisijai. Ar tą atsakymą pateiks dabartinė Vyriausybė, kuo aš abejočiau, kadangi ji labai yra suinteresuota šituo projektu, ar tas atsakymas bus patikėtas kitai Vyriausybei (manau, kad taip ir bus), vis tiek šis atsakymas turės būti rimtai argumentuotas ir vien paprastų popierėlių, vadinamosios „otpiskos“, čia tikrai nepakaks.
      Reikės jiems atsakyti, ar vis dėlto nebuvo prasilenkta su ES direktyvomis? Skirstomųjų tinklų ir generatoriaus atskyrimas – kaip šis klausimas sprendžiamas Lietuvoje? Tai viena. Kitas klausimas: kodėl didžiąją dalį akcijų gavęs Lietuvos investuotojas jas įsigijo be konkurso? Ir čia niekur nepasislėpsi. Arba bus rasti paaiškinimai į šituos klausimus, arba reikės „žaisti“ pagal ES direktyvas ir nuostatas.
      – Ar manote, kad priešingu atveju Lietuvai grėstų rimti nemalonumai?
      – Aš manau, kad dabartinė Vyriausybė bandys išvengti atsakomybės, ji tik „stums“ likusį laiką iki rinkimų, nedarys ryžtingų sprendimų ir neduos jokių atsakymų Europos Komisijai, o busimajai Vyriausybei teks priimti atitinkamus sprendimus.
      – Kaip žinote, infliacijos rodikliai Lietuvoje ir toliau „sėkmingai“ tebekyla, brangstantis kuras degalinėse bei augančios šilumos kainos iššaukia gyventojų nepasitenkinimą, vairuotojų asociacija „Linava“  surengė įspėjamąjį streiką, o tuo tarpu mūsų Seimas skubos tvarka svarsto konservatorių inicijuotą projektą dėl sovietinės ir nacių simbolikos uždrausimo susirinkimų metu. Kam viso to reikia – sukelti dar daugiau įtampos su Rytų kaimyne ir nukreipti liaudies dėmesį nuo rimtų vidaus problemų?
      – Pirmas dalykas, norint išspręsti šią problemą, ją reikia spręsti, o nesprendžiama problema savaime neišsisprendžia. Mes visi matome, kad dabartinė Vyriausybė nesprendžia infliacijos problemos. Yra du būdai infliacijai pažaboti, bet mes tik girdime įprastą Vyriausybės „maldelę“, kad visoje Europoje yra panašios problemos ir ten neišvengiama infliacija. Tačiau ten dimensijos visai ne tos. Jeigu dabar infliacija Didžiojoje Britanijoje yra 3,5 proc., o žmonės jau eina į gatves ir galvoja, kaip čia dabar bus, jeigu jų santaupos nuvertės, tai Lietuvoje oficialiai skelbiama, kad infliacija siekia 11-12 proc., o kokia yra neoficiali – galime tik spėlioti. Statistika dažnai būna politikų tarnaitė. Kaip sakoma, yra melas, didelis melas ir statistika.
       Matyt, niekas nekalbėtų apie šią problemą Lietuvoje, jeigu tai būtų bendras europinis reiškinys ir mūsų šalyje infliacija tesiektų 3,5 proc. Tai būtų visiškai normalu. Bet kai infliacija siekia 12 proc. ir daugiau, tai yra labai grėsminga. Tai reiškia, kad per šešis metus žmogaus santaupos nuvertės beveik dvigubai. Kiekvienam suprantama, jeigu dabar tu turi, tarkim, 100 litų, tai po šešių metų turėsi tik 50 lt.
Taigi, yra du būtini veiksmai, kurių turėjo imtis Vyriausybė: pirma, subalansuotas, nedeficitinis metinis biudžetas, kai pajamos ir išlaidos yra apylygės, ir antra, konkurencijos tarnybos realiai atliekamas darbas. Ne parodomosios akcijos, kaip buvo su pieno produktų gamintojais, ir atsitraukimas atgal, bet reali konkurencinės tarnybos įtaka, kad nebūtų monopolinių, kartelinių susitarimų. Tie du dalykai, be abejo, turėtų teigiamos įtakos infliacijos rodikliams. Tačiau mūsų Vyriausybė tik delsia ir nieko nedaro. O ką daro Seimas?
       Seimas yra nevienalytis. Ten yra pozicija, dirbanti kartu su Vyriausybe, yra ir opozicija.
      Štai, paimkime paprastą pavyzdį. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Seime pasiūlė mažinti maisto prekių antkainius. Yra toks įstatymo projektas, kuris numato nustatyti antkainius maisto prekėms ne daugiau 20 proc. priėmus šį įstatymą, automatiškai sumažėtų maisto prekių kainos. Žmonėms tai be galo svarbu, nes jie, paprasčiausiai, jau nebeįperka būtiniausių maisto produktų. Sunku pasakyti, koks bus Seimo sprendimas. Manau, kad valdančioji dauguma atmes ir šį mūsų pasiūlymą, nors labai norėtųsi tikėti, kad taip nebus.
      Na, o kas liečia sovietinės ir nacių simbolikos uždraudimą, tai aš galvoju, kad tai yra, visų pirma,  dėmesio nukreipimas. Žmonių dėmesys yra akumuliuojamas ties kažkokia tai idėja, kuri išmetama į apyvartą, siekiant nukreipti dėmesį nuo rimtesnių problemų, kurios realiai egzistuoja mūsų valstybėje ir nesprendžiamos. Nieko daugiau tame aš nematau.
        Aš turiu savo versiją, kam prireikė būtent dabar eskaluoti ir sureikšminti šitą problemą, kadangi jau eilę metų analizuoju politinius įvykius šalyje. Tokie dalykai šiaip sau neatsiranda. Teikiant sovietinės ir nacių simbolikos uždraudimo viešuose susirinkimuose įstatymą, jį lydinčiame rašte buvo ir kitas punktas – uždrausti ir partijų simboliką, kurios galbūt yra panašios į sovietinę arba nacių simboliką. Ir kai vakare po šio įstatymo pateikimo pasipylė TV reportažai, rodantys partijos „Tvarka ir teisingumas“ simboliką, tada aš supratau, kame yra pagrindinė priežastis. Matyt, galvojama, kad bus galima uždrausti ir šitos partijos veiklą. Nesvarbu, kad JAV simbolis yra erelis, nesvarbu, kad mūsų STT simbolis yra erelis, pagaliau, nesvarbu, kad daugelio valstybių simboliai yra ereliai, kažkodėl tai išskiriama tik mūsų partijos simbolika, kuri, matyt, ne visiems patinka. Štai dvi pagrindinės priežastys, kam ir kodėl prireikė būtent dabar pateikti Seimui projektą dėl sovietinės ir nacių simbolikos uždraudimo Lietuvoje. 
      – Susidaro įspūdis, kad tie, kurie šiuo metu yra atsakingi už vidaus ir užsienio politiką, elgiasi, mažų mažiausiai, neatsakingai?
      – Kartais man atrodo, kad Lietuva yra paversta Amerikos bandomuoju triušiu. Matyt, jiems įdomu, kaip Rusija reaguos, jeigu Lietuva pateiks vieną, kitą, trečią dalyką…

      Neseniai mudu su Valentinu MAZURONIU lankėmės Ignalinos atominėje elektrinėje ir kalbėjomės su IAE generaliniu direktoriumi Viktoru ŠEVALDINU. Pateikėme jam vieną klausimą: pone direktoriau, kai mes suformuosime Vyriausybę po parlamentinių rinkimų ir priimsime politinį sprendimą neuždaryti IAE, kol ji galės saugiai dirbti, ar jūs techniškai būsite pasirengę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą?

      Viktoras ŠEVALDINAS atsakė, kad tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu sprendimas bus priimtas ne vėliau, kaip iki 2009 m. sausio mėnesio.  Tik tokiu atveju jis dar sugebėtų laiku užpirkti kasetes, būtinas IAE darbo pratęsimui. 
      Juk uždarius IAE net nekyla klausimas dėl to, kad ženkliai padidės elektros kilovatvalandės kaina. Kyla klausimas, ar, apskritai, mes turėsime elektros? Štai koks klausimas!.. Sutarčių dėl dujų tiekimo mes neturime. Net jeigu ir turėsime sutartis dėl būtino dujų kiekio, tai dar neaišku, ar pakaks esamo vamzdžių pralaidumo? Elektros tiltų mes neturime, o uždarinėjame IAE. Derybos dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo su ES – tėra imitacija. Tai kaip gi mes gyvensime po 2009 metų? Štai tokie esminiai klausimai dabar kyla!.. Ir kai šiame kontekste aš matau, kad Seimas užsiiminėja kažkokiais tai mums primestais žaidimais, uždraudinėja sovietinius simbolius ar dar kažką panašaus išsigalvoja, tai manau, kad kažkas taip gali savo kieme žaisti, bet ne su valstybe! Ar iš tiesų mums tokius dalykus reikia dabar kelti ir nespręsti rimtų problemų, kurios tiesiog tvyro ore?.. Žodžiu, tai yra tik dėmesio nukreipimas nuo realijų bei esamų rimtų problemų. 

   
      – Ko gero, dauguma Lietuvos gyventojų pritars, kad kalbėti būtent dabar apie sovietinės simbolikos uždraudimą ir okupacinės žalos atlyginimą, kai mes esame absoliučiai priklausomi nuo energetinių resursų, tiekiamų iš Rusijos, beprasmiška. Argi tai yra išmintinga politika?
      – Čia išmintinga politika net nekvepia, tai yra savižudiška politika! Ir dar daugiau aš pasakysiu. Trys užsienio politikos prioritetai, kurie buvo iškelti, tik du iš jų pasiekti, o vienas ne. Mes tapome NATO  ir ES nare. Trečiasis užsienio politikos prioritetas – geros kaimynystės principas – įgyvendinome mes jį ar ne? Ar su Baltarusija normalūs santykiai? Tai mylim, tai nemylim… Nėra normalių santykių. Ir jeigu mūsų kroviniai keliauja ne per tranzitinę valstybę Lietuvą, bet per Estiją ir kitas šalis, argi tai normalu? Nenormalu.
      Na, tarkim, uždarome IAE 2009 m. gruodžio mėnesį, o kas garantuos mums nepertraukiamą dujų tiekimą? Kokia garantija, kad išlaikys dideles apkrovas dujotiekio vamzdžiai? Kokia galimybė turėti elektros tiekimo laidus, tiltą? Ką mes darysime patį šalčiausią metų mėnesį sustabdę atominę elektrinę?.. Aš nežinau, apie ką mes galvojame? O gal visiškai nieko negalvojame? Galbūt kažkam reikia, kad Lietuvoje būtų taip, kaip sakė Mao Dzedunas: „Kuo blogiau, tuo geriau“?! Labai panašu, kad dabartinė valdžia būtent taip ir elgiasi.
      – Žodžiu, Lietuvos ekonominės, finansinės politikos pasekmės artimiausiu metu sunkiai prognozuojamos, o Gedimino KIRKILO Vyriausybė guodžia liaudį tuščiais pažadais, aiškina, kad jokios krizės pas mus nėra?
      – Aš nežinau, ar dar kažkam Lietuvoje nėra aišku, kad Gediminas KIRKILAS yra blogas premjeras? Net nesinori komentuoti jo paskutinių žingsnių ir pažadų atsistatydinti, jei nesumažės korupcija, kalbų apie infliacijos mažinimą. Jo paskutinis akibrokštas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Valstybės dieną „švenčia“ teniso kortuose, o ne ten, kur pagal premjero pareigas jam derėtų būti.
       Žodžiu, pas mus vyksta tikrai įdomūs dalykai. Šalia sovietinės simbolikos uždraudimo, bandoma revizuoti ir partinę simboliką. Jeigu pataisos dėl partinės simbolikos būtų buvusios patvirtintos Seime, tai praskambėtų gana garsiai!..
      – Ar nemanote, kad jūsų kritinės pastabos Gedimino KIRKILO Vyriausybės, Seimo ir prezidentūros atžvilgiu mūsų „valstybininkams“ – nesiliaujantis galvos skausmas ir intensyviai ieškoma būdu, kaip jį numalšinti?
      – Mums yra žinoma, kad spec.struktūrose sukurtos darbo grupės, kurios labai įdėmiai stebi partijos „Tvarka ir teisingumas“ veiklą, stebi mane, rengia įvairiausius scenarijus, baltą, juodą, pirmąjį ir tolimesnį, kaip tą veiklą sustabdyti arba sukompromituoti… Bet kokiu atveju, ar tai būtų politinis ar spec.tarnybų puolimas prieš mus, jie vis dar negali sustabdyti mūsų partijos, nors tie žmonės dirba labai intensyviai ir vykdo užduotis.
       Kartoju, man tai nėra jokia paslaptis, kad specialios darbo grupės modeliuoja įvairias situacijas, ką reikėtų su partija „Tvarka ir teisingumas“ ir su jos pirmininku padaryti. Todėl įvairiausių „siurprizų“-provokacijų mes laukiame ateityje ir esame tam pasirengę.
      – Kas, jūsų nuomone, galėtų duoti ir kas duoda nurodymus Lietuvos spec.struktūroms veikti prieš partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir jos pirmininką Rolandą PAKSĄ?
      – Aš žinau, kas duoda tokius nurodymus! Bet, kaip būdamas prezidento pareigose, taip ir dabar, manau, kad visada reikia kalbėti faktų kalba. Va, kai turi faktą – dokumentą ant stalo, tai gali jį parodyti ir pasakyti žmonėms, kas buvo ar bus padaryta. O tokie nurodymai, apie kuriuos aš kalbu, paprastai, būna žodiniai…
      – Kad puolimas prieš „tvarkiečius“ planingai tebevykdomas, ko gero, patvirtina ir itin griežtos teismo sankcijos, taikomos buvusiam Vilniaus vicemerui Evaldui LEMENTAUSKUI? Du mėnesius žmogus, nežinia už ką, sėdėjo kalėjime, o dabar iki rugsėjo 20 dienos, teismo nutartimi, Vilniaus miesto tarybos nariui Evaldui LEMENTAUSKUI draudžiama dalyvauti tarybos posėdžiuose bei savivaldybės darbe. Nejau  visa tai yra būtina ikiteisminiam tyrimui?
      – Tokius mūsų teisėsaugos veiksmus aš vertinu kaip provokacijos, kuri buvo įvykdyta prieš partiją „Tvarka ir teisingumas“, tęsinį. Na, o kaip gi kitaip aš visa tai galėčiau vertinti? Jeigu jie turėtų apčiuopiamus, aiškius įkalčius prieš Evaldą LEMENTAUSKĄ, tai įvyktų teismas ir visiems būtų aišku, kaltas jis ar ne. Bet to dalyko nėra, o visas šitas teisinis žaidimas tęsiamas toliau… 
      Imkime, pavyzdžiui, Viktorą USPASKICHĄ, kai jis buvo išvykęs į Maskvą. Kiek čia buvo visokių kalbų, jo poelgio vertinimų, pasmerkimų, o paskui sekė parodomasis suėmimas Lietuvoje, jam sugrįžus iš Maskvos, kuomet aerouoste jį pasitiko kaukėti pareigūnai. Tada Viktoras USPASKICHAS su antrankiais mielai pozavo fotografams. Sulaiko parai, paleidžia, draudžia susitikti su rinkėjais, bet su kitais žmonėmis, politikais – ne. Ir štai po kurio laiko jam vėl leidžiama išvykti į Maskvą… Na, argi tai ne politinis žaidimas, kuriam yra pajungiamos mūsų spec.struktūros?
      Ir, galų gale, jeigu prisimintume 2002-2003 metų senumo istoriją, tuomet saugumo departamentas (VSD), po laimėto pirmojo turo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus, gavo nurodymą rinkti visą medžiagą apie mane ir daryti bet ką, kad tik mane sustabdytų. O kai aš laimėjau prezidentinius rinkimus, dar tą pačią naktį VSD buvo duota kita komanda – viską naikinti, kas buvo surinkta apie mane. Jie ten naktimis viską pjaustė, degino, trynė ir panašiai. Tokių istorijų yra labai daug. Ir dabar viskas yra analogiškai – vykdomas panašus puolimas prieš mus. 
      – Regis, situacija prieš rinkimus į Seimą mūsų valstybėje susiklostė iš tiesų gan kritiška: nesutramdoma infliacija, augančios degalų, šildymo ir maisto produktų kainos, skandalingasis „LeoLT“ projektas, neaiški IAE perspektyva – bus pratęstas jos darbo laikas po 2009 metų ar ne? Susikaupusių opių problemų, be abejo, nestinga. Nejau tikitės, jog po rinkimų jūsų vadovaujamai partijai pavyks suformuoti Vyriausybę ir pristabdyti tą riedėjimą žemyn,  stabilizuoti esamą padėtį Lietuvoje?
      – Žinote, aš pasižiūriu į vieną – kitą partiją, kuri dabar lyg tai svarbi yra Lietuvoje, užima vienokią ar kitokią poziciją valdžioje, ir man kartais atrodo, kad jos daro viską, kad po rinkimų nebūtų prie valdžios artimiausius du – tris metus, suvokdamos, kokia bus sudėtinga situacija mūsų valstybėje po rinkimų. Juk reikės priimti labai griežtus sprendimus, nepopuliarius sprendimus. Tačiau tie sprendimai turės būti greiti ir teisingi. Kažkas juk turės prisiimti atsakomybę už esamą situaciją valstybėje, kadangi bus visiškai blogai. Ir bus dar blogiau, jeigu tie būtini sprendimai nebus laiku padaryti. Savo bendrapartiečiams sakau, kad gali būti taip, kad padirbus tokioje kritinėje situacijoje, bus labai sunku po to. Bet vis tiek reikia, tiesiog būtina prisiimti atsakomybę ir daryti tuos nepopuliarius sprendimus. Partijos tam ir yra, kad valdytų valstybę, o ne bėgtų nuo atsakomybės.
        Mano supratimu, socialdemokratai, sprendžiant pagal šiuo metu jų priimamus sprendimus, bėga nuo atsakomybės. Protingiausias jų sprendimas (aš tikrai nesu socialdemokratų draugas) būtų patraukti Gediminą KIRKILĄ ir iš partijos pirmininko, ir iš premjero posto, paskirti jo vieton kitą žmogų, ir gelbėti padėtį. Jeigu socialdemokratai galvotų apie Lietuvą, bet negalvotų apie Gediminą KIRKILĄ, jie taip ir darytų.

      Galbūt, jie jau susitaikė su tuo, kad po rinkimų nebevaldys, susitaikė su mintimi, kad į valdžią ateis kita partija, kuri išmėš tai, ką jie pridirbo, o po to galės sakyti, kaip čia gerai jie darbavosi valstybės labui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *