Tyla prieš audrą

     Juozas IVANAUSKAS

Juozas IVANAUSKAS

       Apsunkusi nuo gausos vasara, brandinanti šių metų derlių, pasiekusi zenitą, palengva ritasi žemyn. Nors virš žydinčių lauko žiedų sklandantys margaspalviai drugeliai žaismingai tebesuka savo nerūpestingo gyvenimo ratus, deja, ši vasaros idilė pasibaigs kur kas greičiau, nei mums atrodo. Norom nenorom, tenka susitaikyti su mintimi, kad gražiausios metų dienos negrįžtamo laiko tėkmėje kaskart vis trumpėja, stelbiamos ilgėjančių vakaro sutemų bei šešėlių, taip ir nespėjus tomis šviesos dienomis į valias atsidžiaugti ar deramai atsipūsti nuo nesibaigiančių rūpesčių bei darbų maratono.
       Vidurvasario kaitroje pavargus nuo nepaliaujamo, nerimą keliančių minčių srauto mūsų informaciniame lauke, kažkaip savaime norisi stabtelėti, įsiklausyti į kiek sulėtėjusį gamtos ritmą, pajusti būties tylą. Bandai suprasti, ką lemia ši tylos pauzė? Vis dar norisi tikėti, kad gaubianti tyla tai tik šiaip sau – lengvas atokvėpis ar saldus snūstelėjimas, prisėdus kur nors parke ant nuošalaus suolelio. Ne veltui liaudyje sakoma: viltis – kvailių motina. Gal todėl taip sunku daugumai piliečių patikėti, jog ši tyla jau sutelkė savyje milžinišką atoveiksmio potenciją, kuri, kaip atsakas į patirtą skriaudą, melą, visuotinai įteisintus nusikaltimus, bet kurią akimirką gali lengvai pralaužti žmonių rankomis supiltas butaforines smėlio užtvaras, skirtas neva apsisaugoti nuo neprognozuojamų liūčių sukelto potvynio stichijos. 
       Nors šią savaitę baigėsi Seimo pavasario sesija ir politikų batalijos Parlamento rūmuose nurimo iki rugsėjo 10 dienos, tačiau įkaitęs politinis klimatas Lietuvoje ir ateityje nežada vėsti. Būtent tuo pasirūpino tiek buvusieji, tiek ir esantys valdžioje garbūs ponai. Energetikos krizė, nebe pirmus metus juntama visame pasaulyje, užklupo mus, kaip visada, nepasiruošusius tokiems ekstremaliems išbandymams. Apie tai jau seniai skalambija žiniasklaida, pavojaus varpais skambina padorūs politikai, profesionalūs analitikai, ekonomikos ekspertai, o tuo tarpu mūsų išrinktoji valdžia, G.Kirkilo Vyriausybė, apimta tetervinų aistros siautulio, užsiima velniai žino kuo ir apsimeta, kad negirdi ir nemato tų esminių problemų, kurios jau visai netolimoje ateityje dar sunkesne našta užguls Lietuvos gyventojų pečius, nepriklausomai, kas bebūtų ženkliai išretėjusių tautiečių balsais išrinktas į Seimą šį rudenį, nesvarbu, kas taps LR Prezidentu 2009-aisiais.
      Seimo pavasario sesijos pabaigai atšvęsti valdančioji dauguma, visiems mums gerai žinomi „valstybininkai“ – partijų lyderiai Gediminas KIRKILAS, Artūras ZUOKAS, Artūras PAULAUSKAS ir kiti „juos lydintys asmenys“, prabangiais limuzinais atvykę į Belmonto malūną, prie Vilnelės, surengė puotą maro metu. Jiems pasitaikė tikrai gera proga – išlenkti taurelę-kitą už  neseniai Seime prastumtą skandalingąjį „LeoLT“ projektą, aptarti gudrų planą, kaip kuo greičiau užgrobti valdžią sostinėje, bei kitus „valstybinės reikšmės“ susitarimus. Ar ne absurdiška, kad visi tie lėbaujantys valstybės sąskaita politikos funkcionieriai, be jokios gėdos ir sąžinės graužaties už atliktus nedorus darbus Lietuvai, įsivaizduoja esą nepakeičiami ir vėl komplektuoja rinkiminės kovos amuniciją naujam valdžios olimpo šturmui šį rudenį?!..
       Šiam „valstybininkų“ klanui visai ne motais nepriklausomų, autoritetingų ekspertų išvados apie šalį ištikusią krizę, jiems besistumdant prie valdžios lovio. Nei jų ausų, nei širdžių nepasiekia rimti  finansų analitiko Raimondo Kuodžio įspėjimai ne tik dėl pragaištingojo „LeoLT“, bet, apskritai, dėl kritiškos padėties energetikos srityje:  „Lietuvos padangėje – išties juodi debesys. Laukia dar keli iš eilės energetiniai šokai. Vienas veiksnys – nafta; kitas – dujų kainos ir su jomis susijusios šildymo kainos. Trečias veiksnys – elektros kainos padvigubėjimas uždarius Ignalinos AE.
      Išlaidos energijai sudaro vidutiniškai apie 10 proc. Lietuvos gyventojų išlaidų. Dėl energetikos kainų augs ir kitų produktų kainos; tai smukdys ekonomiką ir didins infliaciją. Šiuo atžvilgiu mūsų laukia rimtas iššūkis“.
        Be abejo, verkiant reikia, tiesiog būtina kuo greičiau pakeisti visus seniai susikompromitavusius politikus, šalies vadovus ir aukštus valdininkus, savo tuštybei įamžinti tesugebėjusius pasistatyti Valdovų rūmus, o visą prezidentūrą Simono DAUKANTO aikštėje paversti „Valstybės Boženos“ dvaru, kuriame įnoringos asistentės užgaidoms tenkinti, pasirodo, visai nepagrįstai švaistomos valstybės lėšos (poniai asistentei skiriamas ištaigingas prezidentūros limuzinas Audi A6 vežioti iš namų į darbą, užsakomi prabangūs viešbučio apartamentai užsienio kelionių metu), o taip pat – ženkliai įtakojami „visiems lygiai teisingojo“ prezidento darbotvarkės prioritetai ir „dvaro“ vidaus politika.
        Visai neseniai, liepos 14 d., laikraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodęs gan skandalingas Rimanto VARNAUSKO tiriamosios žurnalistikos  straipsnis „Valstybės Božena“ išsklaido bet kokias iliuzijas, kuriomis iki šiol buvo dangstomas fasadinis Prezidento Valdo ADAMKAUS autoritetas:
  „Božena KRASOVSKAJA arba tiesiog Božena (taip ji geriau žinoma šalies politinio elito sluoksniuose) yra tiesiog prezidento Valdo ADAMKAUS asistentė, tačiau ši jauna moteris savo turimomis galiomis kelia beveik siaubą tiek prezidentūros gyventojams, tiek kitiems valdininkams, turėjusiems su ja kontaktų… Kuo ji užbūrė prezidentą, paties Valdo ADAMKAUS paklausti niekas nedrįsta. Tik spėlioja. Ji yra vaikų darželio pedagogė ir psichologė, kelerius metus 55 – ajame Vilniaus vaikų darželyje auklėjusi mažylius. Pirmąją kadenciją prezidentūroje ji dar turėjo konkurentų ir prezidento nuomonę nusverdavo patarėjų argumentai. Tačiau tik pirmąją kadenciją… Jokia – nei asmeninė, nei politinė – prezidento darbotvarkė nėra tvirtinama, kol jos nepalaimino Božena.“
      Taigi, nieko nuostabaus, kad toks „valstybininkų“ klano ir asistentės Boženos įtakojamas garbaus amžiaus valstybės vadovas, bebaigiantis antrąją kadenciją, netapo nei moralumo garantu ir, juolab, negalėjo užtikrinti pozityvių permainų mūsų  šalies vidaus politikoje. Apžvelgdamas tokio „įtakojamo“ prezidento „nuopelnus“ valstybei „Lietuvos žinių“ redaktorius Valdas VASILIAUSKAS savo straipsnyje „Nuotraukų taisymas“ reziumuoja: „…neatsitiktinai Lietuvos vadovas taip mėgsta atostogauti Meksikoje, nepanaudotų galimybių šalyje. Po dviejų kadencijų ir Lietuva virto nepanaudotų galimybių kraštu, kuriame ekonominis augimas nepasiekė visų žmonių. Daugumą aplenkė ir Europos Sąjungos parama, kurią susigrobę turtingieji dar labiau pralobo, o vargšai – visiškai nuskurdo. Vakarietišką „demokratinę gerovę“ Lietuvoje pakeitė Lotynų Amerikos „oligarchinė gerovė“.
       Valdas ADAMKUS po dviejų kadencijų nepaliks Lietuvoje nei sutvirtėjusios pilietinės visuomenės, nei viduriniosios klasės – jos potencialūs nariai seniai emigravę. Per pirmąją kadenciją buvo pasėtos tos Lietuvos valstybės žūties sėklos, kurios štai sudygo antrąją: kraštą valdo atitrūkusi nuo tautos elitinė mažuma – godi, savanaudiška, ciniška, sujungusi ekonominį neteisėtumą su politine galia (projektas „LeoLT“).
Deja, su nerimu tenka konstatuoti, kad net ir tokia principinga, argumentuota susikompromitavusios valdžios ir politikų kritika, o taip pat, mūsų šalyje ir visuomenėje vykstančių procesų objektyvus ir išsamus vertinimas, atsispindintis rinktiniuose Valdo VASILIAUSKO, Raimondo KUODŽIO, Gitano NAUSĖDOS, Artūro RAČO, Ryčio JUOZAPAVIČIAUS, Tomo DAPKAUS, Rimanto VARNAUSKO, Vytauto RUBAVIČIAUS bei kitų profesionalių analitikų ir žurnalistų viešai publikuojamuose straipsniuose, kol kas, dar  nepramuša to storo abejingumo, neadekvataus vertinimo kiauto, virš kurio kaupiasi tamsūs ir tiršti audros debesys. Tas kiautas tebėra gan tvirtas, atkakliai palaikomas tam tikros užsakomosios, „valstybininkų“ klano kontroliuojamos bei finansuojamos žiniasklaidos dalies, tame tarpe, ir nacionalinio transliuotojo LRTV, nuolat klaidina Lietuvos gyventojus, kurie, panirę į savo įprastų, kasdienių darbų, buitinių, sveikatos problemų ir pramogų ratą, mažai domisi politika ir, ko gero, net nenutuokia, kokie nedori savanaudžiai, garbėtroškos, gudrūs, bet neišmintingi, politiškai neišprusę žmonės, nepaisantys nei bendražmogiškos moralės normų, nei tautinių idealų, štai jau 18 metų gviešiasi valdyti ir tebevaldo Lietuvą!..
      Ar ne todėl dabar tokia tyla tvyro Marijos žemėje, tyla prieš audrą?..   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *