Perversmo organizatoriai – valdžios spindesys ir skurdas

  Juozas IVANAUSKAS

Juozas IVANAUSKAS

      Regis, dar visai neseniai korupcinei „Abonento“ sistemai Vilniuje buvo suduotas mirtinas smūgis, o miesto gyventojai, balsavę už tvarką ir teisingumą sostinėje, šventė pergalę. 2007 metų pavasarį, po savivaldybių rinkimų, sostinėje suformuota nauja valdančioji koalicija, susidedanti iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos (12 mandatų), Lenkų rinkimų akcijos (6), socialdemokratų (6) bei Liberalų sąjūdžio (4), galų gale, eliminavo susikompromitavusio Artūro ZUOKO liberalcentristus iš valdžios, išrinkdami Vilniaus miesto meru „tvarkietį“ Juozą IMBRASĄ. Tuo metu Algirdo PALECKIO vadovaujami LSDP Vilniaus skyriaus socialdemokratai džiūgavo, kad būtent jų frakcijos šešetuko apsisprendimas jungtis į koaliciją su „paksistais“, net ir prieš tokių partijos šulų, kaip AMB ir Gediminas KIRKILAS valią, persvėrė svarstyklių lėkštę Vilniaus savivaldoje Artūro ZUOKO oponentų naudai. Vilniečiai, neabejingi miesto likimui, tikėjosi, kad naujoji sostinės valdžia bus ne tik žymiai padoresnė už ankstesniąją, bet ir teisingesnė, sugebės deramai atstovauti ne vien tik centre dygstančių pastatų ar privačios bendrovės „Rubicon group“ projektus, bet  ir atokesnių miesto rajonų gyventojų interesus, bus pajėgi išspręsti įsisenėjusias miesto problemas, sumažins transporto kamščius gatvėse bei eilę kitų problemų. 
      Deja, Vilniaus mero Juozo Imbraso patirtis,  įgimtas optimizmas, geranoriškumas, jo nuoširdžios pastangos sutelkti konstruktyviam darbui miesto taryboje visas frakcijas, nuo pat pirmųjų dienų buvo sutiktos įtariai, netgi, priešiškai opozicijoje esančių konservatorių, liberalcentristų ir iš esmės tų pačių, „2K“ sistemai priskiriamų „valstybininkų“ klano politikų, esančių dabar valdžioje, kurie gan uoliai „pasidarbavo“ 2004 metais, verčiant iš posto Prezidentą Rolandą PAKSĄ.
      Dauguma Lietuvos žmonių, be abejo, gerai prisimena, kad jau tada valstybinio perversmo organizatoriai – VSD vadovas Mečys LAURINKUS (sukurpęs fiktyvią pažymą, tapusią atskaitos tašku prezidentiniam skandalui įsiūbuoti) ir jo pavaduotojas KGB rezervistas Arvydas POCIUS (davęs melagingus parodymus Seimo komisijai, tyrusiai VSD veiklą), tuometinis Seimo pirmininkas Artūras PAULAUSKAS (po kelerių metų ir pats nušalintas iš šio aukšto valstybės posto), liberalcentristų lyderis Artūras ZUOKAS – Abonentas, neseniai nuteistas „už gerus darbus“, garsusis profesorius – „Rezistentas Nr.1“, po „Williams“ aferos nuolat agituojantis bendrapartiečius „neprileisti Rolando PAKSO prie valdžios“, su konservatoriams ištikima „megztųjų berečių gvardija“, o taip pat, visą šią „valstybininkų“ šutvę aptarnaujanti žiniasklaida, „Lietuvos ryto“ redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas VALATKA, TV žurnalistai Edmundas JAKILAITIS, Audrius SIAURUSEVIČIUS, Andrius MATONIS, Audrius BAČIULIS, „valstybinės reikšmės“ politologai Raimundas LOPATA, Lauras BIELINIS ir netgi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, paklūstantis Egidijaus KŪRIO išrastoms „dvasioms“, – pasižymėjo aršiu, beatodairišku puolimu prieš Rolandą PAKSĄ, demokratiškai tautos išrinktą Prezidentą. 
       Visi šie valstybinio perversmo organizatoriai, kurių veiklą apvainikavo socialdemokrato Aloyzo SAKALO vadovaujamos Seimo tyrimo komisijos tvirtai sufabrikuotos išvados – kelias tonas sveriantys įvairiausių dokumentų blankai – kaltinimai Prezidentui Rolandui PAKSUI pasiekė savo tikslą: nuvertė teisėtai išrinktą šalies vadovą, nepasikuklindami pareikšti tautai ir visam pasauliui, jog šis politinio susidorojimo farsas yra ne kas kita, o „demokratijos pergalė“ Lietuvoje!..
        Tie apsimelavę „teisuoliai“, per pastaruosius 18-ką atkurtos Nepriklausomybės metų jau ne kartą susikompromitavę politikai, tebeužimantys aukščiausius postus mūsų valstybėje, beširdžio proto rašliavomis, niekingomis kalbomis ir parlamentarų balsais „už“ apkaltą Prezidentui, praktiškai, „iki gyvos galvos“ politiškai pasmerkę Rolandą PAKSĄ, net ir po to, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas panaikino pastarajam inkriminuotus visus 17 – ką nepagrįstų kaltinimų ir jį išteisino, apsimeta, kad tai jų neliečia ir šis išteisinamasis verdiktas jokiu būdu nesikerta su ciniška jų – „valstybininkų“ morale, kitaip tariant, sąmokslininkų teise sutrypti nekaltą žmogų! 
        Ko gero, jie tebemano, kad per prezidentinę apkaltą vieningai „prisidirbę iki ausų“, kaldami prie gėdos stulpo „valstybininkų“ klanui neįtikusį šalies vadovą, netgi, atimdami iš jo pilietinę teisę kandidatuoti į Seimą ar į Prezidentus, yra absoliučiai teisūs, ir todėl tik jie, o ne jis, „nušalintasis“,  turi juridinę ir moralinę teisę duoti priesaikas, giedoti Lietuvos himną, švęsti valstybines šventes, skirti sau valstybinius apdovanojimus, dalinti „saviškiams“ postus, privilegijas, užimti garbingas ložes įtakingiausiose valdžios struktūrose!..
       Akivaizdu, kad tokie „fariziejai“ ir toliau vykdo savo pragaištingą politiką Lietuvoje bei Europos Parlamente, toliau varo tą pačią propagandą, nukreiptą prieš vieną asmenį ir jo vadovaujamą partiją, itin nepageidaujamą „žydrųjų Albinų klano“ įtakojamoje valstybėje. 

            Todėl nieko lyg ir nebestebina, kai tokie aršūs, kerštingi, ciniški mūsų visuomenės veikėjai, valdžios marionetės, prisidengusios teisuolių kaukėmis, laiku suskubę pelningai „prichvatizuoti“ valstybinius objektus ir, kaip neseniai paaiškėjo, sietini su teroro aktais ir politinėmis žmogžudystėmis, tačiau iki šiol sugebantys išvengti akistatos su tiesa ir teisingumu, be jokios sąžinės graužaties ir atgailos jausmo yra pasirengę ir toliau mulkinti tautą. Jie jau iš anksto dalinasi vietas būsimos kadencijos Seime ir tikisi formuoti  Vyriausybę.

      O pakeliui į Seimą, paskubomis skaičiuodami visus galimus variantus – valdžios užgrobimo planus, įtraukdami į savo politinius žaidimus spec.tarnybas ir pajungdami teisėsaugą, jie siekia suduoti dar vieną triuškinantį smūgį Rolando PAKSO „tvarkiečiams“ Vilniaus miesto savivaldybėje ir, žūt būt, sukompromituoti prieš rinkimus rimtą varžovą – partiją „Tvarka ir teisingumas“.
        Nesiliaujantys opozicijos išpuoliai prieš „tvarkiečių“ deleguotą Vilniaus merą Juozą IMBRASĄ, nepagrįsti kaltinimai neveiklumu, gąsdinimai interpeliacijomis, siekiant užgrobti valdžią sostinėje prieš rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, nuo pat šios kadencijos darbo pradžios jau tapo įprasta destruktyviosios opozicijos taktika. Kiekvienu, net ir menkiausiu pretekstu bandoma kaišioti pagalius į ratus, visaip vilkinti svarbiausių sprendimų priėmimą. Tokiu būdu, paprasčiausiai, trukdoma dirbti, tokiais „metodais“ siekiama įtikinti visuomenę, kad „nauja valdžia turi būti vien dėl to, kad dabartinė valdžia labai jau bjauriai susikompromitavo“, – kaip teigia pretendentas į merus Arūnas ŠTARAS.
         Praeitą savaitę įvykusiame posėdyje Vilniaus miesto tarybos narys socialdemokratas Audrius Rudys, pristatydamas klausimą „Dėl padėties sostinės valdančiojoje koalicijoje“, siūlė „pradėti nuo švaraus lapo“ ir situaciją Vilniaus miesto savivaldybėje „spręsti radikaliai iš naujo“. Matyt, paveiktas nuolat atsinaujinančių opozicijos destruktyvių išpuolių, trikdančių darbą savivaldybėje, bei Gedimino KIRKILO „rekomendacijų“ kuo greičiau perimti sostinės vairą, Audrius RUDYS iš tribūnos, kreipdamasis į kolegas, viešai guodėsi: „Esamoje situacijoje beveik neįmanoma priimti kokių nors sprendimų. Opozicija mus gali apkaltinti, kad mes nedarome ryžtingų žingsnių perimti miesto valdymo ir ką nors sutvarkyti, o dabartinis branduolys valdančiosios koalicijos taip pat mus gali apkaltinti, kad mes neprisidedame konstruktyviu darbu prie tolimesnio miesto klestėjimo. Tenka apgailestauti, kad ir viename, ir kitame pasisakyme, ko gero, yra tiesos.“ 
       Ir iš tiesų, kiek visa tai gali tęstis?!.. Beveik pusantrų metų verčiamas iš posto meras Juozas IMBRASAS ir vis formuojama nauja valdančioji dauguma sostinės savivaldybėje akivaizdžiai parodo Lietuvos žmonėms, besidomintiems savivaldos klausimais ir politika, kokia ciniškai brutali, vien tik valdžios ir politinės naudos trokštanti niekšų gauja, be paliovos sprendžia, pasak Arūno ŠTARO, „Vilniaus valdymo klausimą“. Vaizdžiau tariant,  tąsosi  tarpusavyje dėl mero posto, lyg valkataujantys šunys dėl numesto kaulo! Pastaruoju metu, paklusniai vykdydami „partinę valią“, šio posto gviešiasi net trijų frakcijų seniūnai: konservatorių – Raimundas ALEKNA, socialdemokratų – Romas ADOMAVIČIUS ir Liberalų sąjūdžio frakcijos siūloma „kompromisinė figūra“ – atsistatydinęs vicemeras Arūnas ŠTARAS.
       Nesunku pastebėti, kad šių trijų partijų vadovai, jau nekalbant apie Abonentą – Artūrą ZUOKĄ, pastaruoju metu be jokių skrupulų verčiantys iš posto Vilniaus merą „tvarkietį“ Juozą IMBRASĄ, lygiai taip pat, prieš ketverius metus uoliai vertė ir šalies Prezidentą Rolandą PAKSĄ.

   
      Ko gero, ciniškiausia šioje valdžios užgrobimo taktikoje yra tai, kad užsiimantys destrukcija ir provokacijomis politikai, patys muša ir patys rėkia – gelbėkit!.. Net ir padarę rimtus nusikaltimus, jie dedasi „sistemos“ aukomis, patys būdami neatsiejami tos „sistemos“ dalimi. Tarkim, nuteistasis liberalcentristų lyderis, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras ZUOKAS, net ir priverstas pripažinti padaręs nusikaltimą, bando užsidirbti politinių dividendų, gudriai juokauja, išsisukinėja, pridurdamas, jog yra teistas „už gerus darbus“ ir čia pat apkaltina teismų sistemą, kuri jam išdrįso pakišti koją: „Lietuvoje šiandien yra labai daug žmonių, kurie yra lygiai taip pat nukentėję neteisingai, kurie nepatenkinti esama teisine tvarka, teismų sistema, tyrimais, ir jie supranta ką aš jaučiu,“ – neseniai LNK žinių laidoje postringavo šis mistifikatorius, regis, mėgindamas įsijausti į visai nekaltai nuteistojo rolę.

  
       Matyt, net neverta klausti, ar gali „nuteistas už gerus darbus“ Artūras ZUOKAS – „Abonentas“ suprasti, ką jaučia tariamų „valstybininkų“ ir asmeniškai jo paties (kaip buvusio Vilniaus mero) pastangomis pasmerktas, išjuoktas, teisėsaugos itin griežtai apkaltintas, nuteistas, nušalintas, o vėliau Aukščiausiojo Teismo išteisintas ir iki šiol politiškai suspenduotas Prezidentas Rolandas PAKSAS?..
      Nei Artūras ZUOKAS, nei į jį panašūs veikėjai (o jų nesuskaičiuojama daugybė tebeviešpatauja politiniame lauke!..) tikriausiai niekada to nesupras!..

      P.S. Vietoje epilogo:
      „Be to, tarnybinė garbė reikalauja, kad tam tikrą postą užimantis žmogus dėl savo kolegų ir tų, kurie ateis į tą vietą po jo, stengtųsi išlaikyti gerą tos vietos vardą: tvarkingai eitų pareigas ir nepaliktų nenubausto nei vieno, kuris puola tiek tas pareigas, tiek jį patį kaip jų atlikėją, tai yra, paneigtų priekaištus, neva jis blogai dirba ar pačios pareigos esančios niekam nereikalingos; remdamasis baudžiamaisiais įstatymais turi įrodyti, kad visi puolimai buvo nepelnyti.“     

           Arthur SCHOPENHAUER. GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *