Vytauto POCIŪNO žūtis: neatsakyti klausimai

     
      Alvydas MEDALINSKAS

Alvydas MEDALINSKAS

     
       Praėjusią savaitę visuomenė paminėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto POCIŪNO žūties metines. Praėjo du metai, tačiau iki šiol nėra jokio aiškumo, kokiomis aplinkybėmis žuvo minėtas pareigūnas ir kas tai nulėmė. Valdžios ir prokuratūros veiksmai yra labai prieštaringi, o visuomenė netiki oficialiomis žūties versijomis.

       Skubiai atlikusi tyrimą, Generalinė prokuratūra iš pradžių skelbė, kad šis karininkas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo. Patvirtinant šį teiginį viename šalies dienraštyje buvo aprašytos žeminančios žūties aplinkybės. Kai teismas nelaimingo atsitikimo versiją atmetė, tyrimas užstrigo.

       Aukščiausios valdžios elgesys nemažiau keistas nei prokuratūros. Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo po mirties Vytautą POCIŪNĄ aukštu valstybės apdovanojimu, koks suteikiamas tik padariusiems žygdarbį valstybei ir piliečiams. Kyla klausimas: ką apie Vytauto  POCIŪNO žūtį žinojo Prezidentūra, jeigu suteikė tokį aukštą valstybės apdovanojimą žmogui, kurį Generalinė prokuratūra paskelbė žuvus nelaimingo atsitikimo dėka. Tačiau Prezidentūra iki šiol nepaaiškino savo sprendimo motyvų.

       Vyriausybės vadovas Gediminas KIRKILAS, reaguodamas į žmonių pasipiktinimą prokuratūros išvadomis, suformavo komisiją Vytauto  POCIŪNO žūties aplinkybėms tirti, į ją įtraukdamas ir politikus bei visuomenės veikėjus. Bet ši komisija užsiėmė ne tiek bylos tyrimu ar visuomenine kontrole, kiek prisidėjo prie proceso vilkinimo, todėl ėmė byrėti.

       Komisijos vadovas Vytautas ALIŠAUSKAS, žmogus be diplomatinio darbo patirties, Prezidento dekretu po premjero teikimo buvo paskirtas ambasadoriumi Vatikane. Premjerui Gediminui  KIRKILUI nerūpėjo, kad ši komisija atlieka tik figos lapelio vaidmenį prokuratūros tyrime. Tik dabar ir prezidentas panoro sužinoti, kodėl stringa ši mįslinga byla.

       Prieš keletą mėnesių Valdas ADAMKUS sukritikavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas dėl Valstybinio saugumo departamento veiklos, atskleidusias taip vadinamo valstybininkų klano veiklą Lietuvoje. Šis klanas galėjo nulemti ir Vytauto  POCIŪNO likimą. Išvados nurodė į žmogų, galintį būti jungiamąja grandimi tarp prezidento Valdo  ADAMKAUS ir premjero Gedimino KIRKILO. Tai žiniasklaidoje įvardinamas vadinamųjų valstybininkų vadovu Albinas JANUŠKA, premjero Gedimino  KIRKILO patarėjas, prieš tai panašias pareigas ėjęs pas Prezidentą Valdą ADAMKŲ.

       Jo įtakoje esančių pareigūnų Valstybės saugumo departamente bei Užsienio reikalų ministerijoje dėka Vytautas  POCIŪNAS, kaip parodė Seimo komiteto tyrimas, buvo išsiųstas iš aukštų pareigų departamente į konsulatą Gardine. Pirmu smuiku, organizuojant šią pareigūno tremtį griežė du KGB rezervo karininkai: tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas VALIONIS ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas POCIUS. Albinas JANUŠKA, kaip sužinojo Seimo komitetas, yra susijęs su kompanijos ,,Gazprom’’ tarpininkais Lietuvoje.

       Šis tyrimas turėjo sukelti didžiulius pokyčius Lietuvos valdžioje, bet tai neįvyko. Tiesa, po skandalo nuo pareigų buvo nušalintas Arvydas POCIUS, bet Antanas  VALIONIS galėjo sugrįžti į ambasadoriaus darbą. Kėdes išsaugojo kiti Valstybinio saugumo departamento vadovai, įvardinti, kaip įtakingi taip vadinamo valstybininkų klano nariai. Albinas  JANUŠKA ir toliau lieka premjero Gedimino  KIRKILO patarėju, o Vytauto POCIŪNO byla vilkinama. Visa tai kažin, ar būtų galima be aukščiausiųjų valdžios vyrų palaiminimo.

       Per ateinančias 365 dienas Lietuvoje įvyks ir parlamento, ir prezidento rinkimai. Po jų gali paaiškėti daug slepiamų detalių apie mūsų valstybės aukščiausiųjų pareigūnų veiklą, kodėl buvo dangstomi, ginami ir stumiami karjeros laiptais į viršų asmenys, turėję ryšių su KGB bei rusų energetinėmis kompanijomis. Bet tam turi būti pakankamai politinės valios tarp naujai atėjusiųjų į Seimą. Reikia nuimti objektyvias ir subjektyvias kliūtis teisingam šių lyg du susisiekiantys indai bylų tyrimui.

       Generalinė prokuratūra turėtų visų pirma atsakyti į klausimą, ar galėjo Vytautas POCIŪNAS be niekieno pagalbos ,,iškristi’’ pro devinto aukšto langą viešbutyje, pro kurį prasisprausti sugebėtų nebent vaikas, o tada jau siekti išsiaiškinti, kas suteikė tą ,,pagalbą’’ stambiam, augalotam karininkui. Kas buvo vykdytojai, o kas užsakovai? Kam galėjo kliudyti Vytautas  POCIŪNAS, savo draugams prabilęs, kad netylės apie tai, ką žino?

       Prezidentūra turėtų atsakyti už kokius nuopelnus ji apdovanojo Vytautą POCIŪNĄ. Kad šis žmogus buvo vertas Lietuvos apdovanojimo, tai faktas, bet tikrai juk ne už neatsargų iškritimą pro langą Gardine. O premjeras Gediminas KIRKILAS paaiškinti, kodėl Albinas  JANUŠKA nepaisant Seimo komiteto išvadų, vis dar yra jo patarėjas. Kas trukdo šį pareigūną atleisti iš pareigų?

       Politinėms jėgoms, kurios po rinkimų į Seimą gali ateiti į valdžią Lietuvoje svarbu padaryti viską, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados nebūtų užmirštos. Tyrimas turėtų vykti toliau.  Į visuomenei ir politikams kylančius klausimus privalo atsakyti visi šiandieninės valdžios pareigūnai nuo pačių aukščiausiųjų iki žemiausiųjų, kur juos benublokštų per artimiausius metus likimas: į pensiją, gerai apmokamas pareigas versle, Lietuvos ambasadas užsienyje ar kitur.

        Vytauto POCIŪNO bylos ištyrimas yra testas valstybei, jos valdžiai ir piliečiams, ar Lietuvoje įmanomas teisingumas. Ypač jeigu kaltės dėmė bent jau dėl aplinkybių pastūmėjusių šį žmogų į žūtį gali kristi ant labai aukštų valstybės pareigūnų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *