Prašau žmonių leisti man laikyti antrą valstybinį egzaminą

Jau tradicija tapusi vaikų labdaros šventė „Į mokyklą“, kurią kasmet Gariūnų verslo parke organizuoja LSVPA, pirmąjį saulėtą rugsėjo šeštadienį sukvietė per du šimtus socialiai pažeidžiamų vaikų net iš devynių organizacijų.

      Tarp jų galima buvo sutikti ir daugiavaikes šeimas ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno.

      Nešina neįgaliesiems skirtomis dovanėlėmis, šventėje dalyvavo ir Seimo narė, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatė Lazdynų rinkimų apygardoje Ona VALIUKEVIČIŪTĖ.

Ona VALIUKEVIČIŪTĖ

 – Nuo pat pirmųjų dienų Lietuvos Respublikos Seime Jūs priklausote Šeimos ir vaiko komisijai, gal todėl jaučiate pareigą dalyvauti tokiuose labdaros renginiuose?
      – Dar nebūdama Seimo nare, daug metų bendravau su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, su neįgaliųjų organizacijom – jaučiu pilietinę pareigą su jais bendrauti būtent kaip žmogus. Jau daugiau kaip penkiolika metų bendrauju su aklaisiais, su Lietuvos paraplegikais. Spalio mėn. 7 dieną bus minimas Lietuvos neįgalių organizacijų dvidešimtmetis – padedu jiems rengti scenarijų, jeigu pavyks, netgi žadu su „Trimito“ orkestru ir padainuoti. Kaip įmanydama stengsiuosi jiems padėti, kad tik šventė būtų graži. Džiaugiuosi, kad retkarčiais galiu paremti ir kaip menininkė, kaip dainininkė – nebūtinai finansiškai, bet asmeniniais ar savo globojamų kolektyvų koncertais. Visada stengiuosi dalyvauti jų ir jiems rengiamose šventėse – bendravimas su socialiai pažeidžiamais žmonėmis man suteikia daug dvasinio peno. Dirbdama Prezidento Rolando PAKSO patarėja, globojau Kauno daugiavaikes šeimas – palaikau su jomis ryšį ir iki šių dienų.
      – Būdama Šeimos ir vaiko komisijos nare, visą kadenciją kviesdavau moksleivius į ekskursijas Seime – čia jie galėdavo susipažinti su Seimo darbu, jo struktūra, parlamentarizmo raida Lietuvoje, dabartinio Seimo pastatais ir kt. Taip pat Seimo galerijoje surengiau dvi neįgaliųjų parodas (tautodailės ir fotografijos). Lietuvos moksleiviai, jų tėveliai ir mokytojai kviečiami apsilankyti Seime ir visą rugsėjį – tereikia tik pasiskambinti ir susitarti.
– Jūsų iniciatyva šios kadencijos Seimas yra priėmęs keletą labai vertingų įstatymų pataisų.
      – Mano įstatymo pataisos yra susietos su šeimos stiprinimu, vaiko auginimo socialinėm lengvatom, taip pat apsauga nuo smurto šeimoje. Seimas ir Vyriausybė pritarė mano pateiktoms įstatymų pataisoms, kurios suteikė galimybę auginti vaiką namuose iki dviejų metų ir gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, taip pat suteikė galimybę gauti tėvystės atostogas ne tik santuokoje gyvenančiam vaiko tėvui, bet ir tam, kuris yra pripažinęs tėvystę. Kalbant apie priemones kovai su smurtu šeimoje, išskirčiau mano pateiktas Civilinio kodekso pataisas, kurios praplėtė teismo diskreciją, atskiriant smurtaujantį sutuoktinį nuo šeimos. Galėčiau paminėti ir kitus įstatymų projektus, kuriems pritarė Seimas ir kuriais siekta uždrausti nelegalių paslaugų, o ypač prostitucijos reklamą visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat Tėvo diena, kaip ir Motinos, paskelbta šventine diena.
      Gal dar stabtelėkime prie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuris, pasibaigus pavasario sesijai, Seimo pirmininko buvo pripažintas vienu svarbiausiu įstatymu šioje Seimo kadencijoje.
       Pamenu, praėjusių metų gruodį prie Seimo vyko dideli piketai, kuriuose dalyvavo mamos. Nepabūgusios šalčių, jos piketavo su savo kūdikiais, kuriuos tiesiog atsivežė vežimėliuose ir taip stengėsi palaikyti mano teikiamo įstatymo pataisą, kad tėvystės – motinystės atostogos būtų pratęstos iki dviejų metų. Iki to laiko motinystės atostogomis buvo naudojamasi tik iki metų ir mokama 80 procentų vidutinio atlyginimo.      Mano pateikta pataisa, kurią apgyniau, leido namuose auginti vaikus iki dviejų metų, metus mokant 100 procentų, o kitus – 85 procentus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ televizijos ekrane skelbėsi, kad tai vos ne jos nuopelnas, tačiau, jeigu atvirai, būtent ją labiausiai ir teko įtikinėti, būtent ji atkakliausiai ir priešinosi šiai pataisai.      Vitalijos BLINKEVIČIŪTĖS siūlymu atostogos turėjo būti pratęstos iki pusantrų metų. Jos manymu, užtenka vaikutį kiek paauginti ir jį tiesiog dar šaukšto nenulaikantį numesti į darželį, kurių, kaip žinote, trūksta ir užsirašyti reikia dar vaikui negimus. Gerai, kad Seime yra nemažai moterų ir man pavyko joms taip pat ir daugumai vyrų įrodyti, kad pusantrų metų vaikeliui mamos buvimas šalia dar pusmetį, jo vystymosi raidai yra labai svarbus. Taigi, Vitalijos BLINKEVIČIŪTĖS „prisipažinimas“ visuomenei, kad tai yra „kartu“ pasiektas įstatymas yra nesąžiningas.
      
      – Jūs paminėjote, kad reikėjo kovoti, reikėjo apginti šį įstatymą. Kodėl?
      – Todėl, kad į opoziciją paprastai nekreipiama dėmesio. O jeigu ir pavyksta priimti gerą opozicijos teiktą įstatymą, tai „laurus nuskina“ valdančioji dauguma. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Taip, reikėjo smarkiai kovoti – ypač Seimo narės socialdemokratės bandė kalbėti už šalia Seimo piketuojančias ir šąlančias mamas, net nepasiklausus jų. O tų mamų buvo gerokai per 200. Beje, ir visuose Lietuvos miestuose vyko šio įstatymo palaikymo akcijos: mamos susirašinėjo www.supermama.lt tinklapyje, pačios organizavo akcijas, pastoviai skambindavo man, tardavosi. Įstatymo priėmimas ilgai buvo atidėliojamas, bet, kaip žinote, pagaliau priimtas ir įsigaliojo nuo 2008 m. sausio mėn. 1 dienos.

      Kai rezultatas jau buvo aiškus, mamos įteikė man baltų rožių puokštę, taip pat pasikvietė TV3 pagalbą, kuri kažkodėl tendencingai nepaakcentavo, kad tai mano darbas, kad šio įstatymo pataisos teikėja ir apgynusi šį įstatymą yra Ona VALIUKEVIČIŪTĖ. Tiesa, buvo pasiūlymų motinystės įstatymą pratęsti iki trijų metų, bet aš manau, ir visos mamos tada tam pritarė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę padėtį, realiausias laikotarpis buvo bent jau iki dviejų metų.
      – Greitai sukaks metai, kai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas įsigaliojo – kokie atsiliepimai, ar jis pasiteisino praktikoje? Beje, šis įstatymas liečia ir Jūsų šeimą – esate mama, močiutė…
      – Taip, esu du kartus močiutė. Turiu jau trečiokę Augustę ir dar mažą pusantrų metukų anūkėlę, kurią dukra augina namuose. Ji kartu su kitomis mamomis džiaugiasi, kad gali pasinaudoti šiuo Ligos ir motinystės įstatymu. Artimiausiu metu mano mažosios anūkėlės laukia sunki operacija, bet tikiu, kad viskas bus gerai. Turo po Lietuvą metu susitikinėju su mamomis, močiutėmis, kurios į susitikimus ateina su mažais vaikučiais. Jeigu pasikalbėjus išaiškėja, kad vaikai auginami namuose, tuomet aš išdrįstu paklausti, ar jie žino, kas yra šio įstatymo „kaltininkė“. Dažniausiai žino tie, kurie skaito „Laisvą laikraštį“. O tie, kurie sužino, kad tai yra mano, Seimo narės darbo rezultatas, labai džiaugsmingai reaguoja – net apkabina, pabučiuoja, sulaukiu iš jų daug dėkingumo. Po įstatymo priėmimo gavau laišką iš užsienio, kuriame moteris padėkojo ir pasakė: „Dabar galiu grįžti į Lietuvą ir gimdyti vaiką“.
      – Daug dėmesio skiriate svetimoms šeimoms, vaikams – ar pakanka laiko ir dėmesio savai šeimai? Abu su vyru esate menininkai…
      – Taip, mano vyras yra kompozitorius Giedrius BALUTIS. Su juo jau trisdešimt metų esame kartu ir dalinamės sėkmėm bei nesėkmėm. Prieš septynerius metus kartu įkūrėme vaikų muzikavimo studiją, kuriai jis tebevadovauja ir šiandien. Džiaugiuosi, kad bendraujame su jaunąja karta, kad esame bendraminčiai. Aš esu šios studijos globėja, kartu vykstu į festivalius. Galiu drąsiai teigti, kad nedainuojančių vaikų nėra – tai mano didelis atradimas. Jei trejų – ketverių metų vaikutis, atrodo, neturintis nei klausos, nei balso jau po trijų mėnesių uždainuoja – tai tik kantrybės ir darbo rezultatas.
      Daugelis žmonių manęs klausia, kodėl aš nedainuoja – nerengiu koncertų, mano dainos neskamba per  radiją ar televiziją. Atsakau paprastai – mano kūrybinis darbas šiuo metu atidėtas į šoną, nes vienu metu gerai atlikti du darbus yra sunku. Nors pirmumą teikiu Seimo nario darbui, negaliu nedalyvauti tokiame koncerte kaip Miko Vaitkevičiaus „In memorium“. Taip pat Algimantas RAUDONIKIS su „Trimito“ orkestru greitai švęs savo gražų jubiliejų – ten irgi žadu dalyvauti.
      – Jūs kandidatuojate antrai kadencijai. Ar jaučiatės reikalinga kaip politikė – partijai, žmonėms?
      – Taip. Gaunu daug laiškų, skambučių, tebėra įkurtas ir mano Seimo narės biuras gimtojoje Šakių rinkimų apygardoje. Ten taip pat teko ir tenka daug padėti žmonės. Jaučiu, kad esu reikalinga ir partijai. Vien tai, kad esu partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų sąrašo dešimtuke, suteikia man pasitikėjimo savimi ir jėgų ateičiai. Vilniuje taip pat turiu įsteigusi Seimo nario biurą adresu Gerosios Vilties g. 7A (vaikų darželio – lopšelio „Viltenė“ patalpose), kur žmonės gali apsilankyti, išsakyti savo problemas, pateikti pasiūlymus – kartu stengsimės ieškoti išeičių ir sprendimo būdų. Man skambinti galima tel.: 869842264, 866238999.
      – Ar turite naujų idėjų, planų?
      – Šios vasaros ir rudens susitikimai su žmonėmis dar labiau paryškino problemas, susietas su šeima, su vaikais. Mano pirmas klausimas, kurį po rugsėjo mėn. 10 dienos kelsiu Šeimos ir vaiko komisijoje – tai įstatymo pataisos toms šeimoms, kurios gauna pašalpas – „garbingi“ tėveliai jau kitą dieną tuos pinigus prageria, o jų vaikai ir toliau sėdi alkani. Bandysiu šį klausimą spręsti įstatymo keliu. Kaip tai daryti? Tai kompleksinis klausimas. Pirmiausia, reikėtų sustiprinti socialinių darbuotojų dėmesį, apibrėžti jų darbą, teikti pašalpas maisto produktais ar pasiekti, kad  šeima bent jau ne iš karto gautų visus pinigus. Ir nemanau, kad tai bus žmogaus teisių pažeidimas. Aš kalbu apie asocialias šeimas. Kitas dalykas – jau užaugo socialinių pašalpų karta, kuriai reikia padėti. Ji nemoka tvarkyti biudžeto, tvarkyti savo gyvenimo. Kai kalbama apie šeimas ir vaikus, Seime dažniausiai nelieka partinių principų – šiais klausimais dažniausiai sutariame.
      – Besibaigianti Seimo nario kadencija Jums, sakyčiau, buvo sėkminga, produktyvi. Kas yra Jūsų sėkmės pagrindas?
      – Mano sėkmės pagrindas, galbūt, yra tai, kad visur – ir politikoj, ir menininkės kelyje, ir gyvenime sutikau ir sutinku gerus žmones. Piktų žmonių esu sutikusi daug mažiau.
      – Kartu su Prezidentu Rolandu Paksu Jūs aktyviai dalyvaujate priešrinkiminės kampanijos veikloje – turai po Lietuvą, susitikimai su žmonėmis. Ką Jums tai duoda?
      – Labai daug. Jau aštuoneri metai esu šalia garsaus politiko Rolando PAKSO. Žmonės įprato mane matyti – priėję dėkoja, kad nesu išdavikė, kad, siaučiant politiniams skersvėjams, neišdaviau Prezidento, jo idėjų, tuo pačiu neišdaviau ir žmonių. Jie apkabina, padėkoja, palinki…

      Tai sukelia man naujų minčių ir pasitikėjimo savimi. Žmonės išsako savo bėdas, pataria. Tai svarbu ne tik man, bet ir visai mano komandai, parengiant naują programą. Ją pateiksime eidami į rinkimus. Ši programa žmonėms suteiks daug vilčių ir tikiu, kad šį kartą žmonės nenusivils. Pastarieji ketveri metai Seime – tai tarytum dar vienas universitetas, kurį baigiau. Dar vienas politinis universitetas, kai šalia turėjau patyrusį vadovą – politiką Prezidentą Rolandą PAKSĄ. Dabar prašau žmonių leisti man laikyti antrą valstybinį egzaminą.
      Turuose po Lietuvą kartu su komanda jau aplankėme 35 miestus ir rajonus, susitikome kone su 30-čia tūkstančių žmonių. Į susitikimus žmonės ateidavo kupini vilčių ir palaikymo mūsų komandai. Žmonės džiaugėsi, kad Prezidentas Rolandas PAKSAS nenuleido rankų, nesuglaudė sparnų ir toliau siekia savo tikslų.
      – Jūs kandidatuojate Vilniaus Lazdynų rinkimų apygardoje. Ar šioje teritorijoje jaučiatės sava?
      – Visoje Lietuvoje jaučiuosi sava. Su Lietuva susietas visas mano kūrybinis gyvenimas, nepaisant to, kad su „Trimitu“ ir kitais meno kolektyvais esu apvažiavusi nemažai pasaulio. Lietuvoje esu mylima ir gerbiama. To linkėčiau ir savo kolegoms, kad po trisdešimties bendravimo su žiūrovais metų iki šiolei būtų išlikęs toks ryšys ir santykis. Susitikimuose visi manęs prašo padainuoti, bet tas absurdiškas įstatymas, kurį priėmė konservatoriai kartu su socdemais, neleidžia man to daryti.

      Trisdešimt metų dainavau, žmones džiuginau, o dabar dainavimą prilygina papirkinėjimui. Manau, menas yra didelė jėga ir didelė įtaiga – dėl to, matyt, ir uždraudė Onai VALIUKEVIČIŪTEI dainuoti. Taip mano ir mano rinkėjai…

      Ką gi, padainuosim po rinkimų. O Lazdynų apygarda man artima, nes beveik trisdešimt metų gyvenau Karoliniškėse, o Lazdynuose gyvena visi mano bičiuliai ir draugai. Lazdynai ir Karoliniškės gretimi mikrorajonai, todėl ir problemos beveik tos pačios. Kartu su lazdyniečiais dalyvavau piketuose dėl atliekų deginimo gamyklos statymo.

      Savivaldybėje sudaryta tarptautinė komisija, kuri turi nuspręsti ar galima statyti tą gamyklą Lazdynuose, ar čia yra tik pono Artūro ZUOKO ir „Rubikono“ planų tęstinumas. Kol kas viskas sustabdyta. Dabartinis Seimo narys Gintaras STEPONAVIČIUS spaudoje pasigyrė, kad Lazdynuose jo iniciatyva purškiami dezodorantai, sumažinantys atliekų skleidžiamą blogą kvapą, bet tai ne Gintaro STEPONAVIČIAUS, o Vilniaus savivaldybės vienas iš  sprendimo variantų, t.y. laikina pagalba Lazdynų mikrorajono gyventojams.
      – Daug metų Jus kaip dainininkę lydėjo žavios akimirkos scenoje. Ar Seimo nario darbe  įžvelgiate žavesio?
      – Seimo nario darbas yra tarytum scena, tačiau čia joks grimas ar dekoracijos nepaslėps tavo tikrojo veido. Čia mažiau aplodismentų, mažiau susižavėjusių žmonių – tai politinė scena, kur turi prisiimti atsakomybę už visų padarytas nuodėmes arba pasidžiaugti gerais darbais. Kolektyvinė atsakomybė uždeda didelę naštą. Nepelnyti kaltinimai, įžeidinėjimai ypač pirmaisiais metais mane labai skaudino. Kartais net politologai bando Seimo narius paversti kažkokiais atpirkimo ožiais, atseit, jie dėl visko kalti…

      Bet Seimą renka tauta ir reikėtų, vis dėlto, skaitytis su tautos nuomone. Tačiau susidorojimas su Prezidentu Rolandu PAKSU parodė, kad nepaisoma rinkėjų nuomonės, todėl susitikimuose žmonės ir sako: „Ką jūs padarysite, jeigu net mūsų išrinktą Prezidentą jie nuvertė…“. Žmonių nuogąstavimai yra dideli. Jeigu vėl į Seimą bus išrinkta partijos Tvarka ir teisingumas tik 15-20 žmonių – negalėsime perlaužti to stuburo. Dabar Seime esame tik 12 – tai tikroji Seimo opozicija, galinti „kaišioti pagalius į ratus“ ir pasipriešinti baisiems susitarimams, kurie nuskurdino, nualino visą Lietuvą ir apraizgė ją korupcijos pinklėmis.
      – Moteris politikė mūsų visuomenėje dar neįprastas reiškinys. Kaip į tai žiūri kolegos Seimo nariai – vyrai? Ar Jūsų asmenyje jie mato lygiavertę partnerę?
      – Reikėtų jų pačių paklausti (juokiasi). Šiuo metu Seime yra 33 moterys, o Tvarkos ir teisingumo frakcijoje esu vienintelė. Negaliu sakyti, kad kolegos negerbtų ar nepaisytų mano nuomonės, kurią aš visada turiu. Moteris turi būti ne tik politikė, bet ir derybininkė. Manau, kad man tai sekasi.
      – Sprendžiant svarbius klausimus, ar tenka kartais pasitelkti kokią nors moterišką gudrybę?
      – Ne, tuo nesinaudoju. Mano kaip menininkės asmenybė ir praeitis kalba už mane. Ir Seime turiu daug savo gerbėjų – jie gyvena Lietuvoje ir žino kas yra Ona VALIUKEVIČIŪTĖ. Niekada nekaitaliojau nei odos, nei partijos, nei šeimos. Seniai esu viešas asmuo. Teikiant projektus, jaučiu šiltą palaikymą. Taip, moteriškumas yra savotiškas pliusas, bet moteriai reikia daugiau pastangų, norint įrodyti, kad esi lygiavertė.
      
      – Dėkoju už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *