Demokratinio pasaulio vertybių išbandymas

Alvydas MEDALINSKAS

Alvydas MEDALINSKAS

      Praėjusią savaitę Europos Sąjunga (ES) apsisprendė sudaryti tarptautinę komisiją, siekiant išsiaiškinti karo Pietų Osetijoje ir likusioje Gruzijoje priežastis bei kaltininkus, neleistinų karinių priemonių naudojimą, paragino Rusiją ir Gruziją bendradarbiauti su Tarptautiniu Teismu, siekiant išsiaiškinti taikių gyventojų žūties aplinkybes. Apie tokios tarptautinės nešališkos komisijos sudarymo būtinybę, remiantis Balkanų tarptautinės komisijos pavyzdžiu, rašėme prieš keletą savaičių ,,Respublikoje‘‘.

      Tai sveikintinas sprendimas, leisiantis nustatyti objektyvią tiesą, nes jeigu principingai vadovautumėmės tarptautine teise ir demokratinėmis vertybėmis, mums turėtų būti ne vis vien visų taikių gyventojų žūties aplinkybės. Išsiaiškintii ne tik gruzinų, bet ir osetinų taikių gyventojų žūties priežastis yra ne mažiau svarbu nei apsaugoti Gruziją nuo Rusijos agresijos.
      Šią savaitę ES pirmininkaujančios Prancūzijos preezidento Nicola SARKOZY vizitas į Maskvą turi dar kartą apginti ES deklaruojamas vertybes. Ne tik žmogaus teises, bet ir valstybės suverenitetą. O taip pat užtikrinti kitas kaimynines Rusijai valstybes, visų pirma Ukrainą, bet ir Baltijos šalis, kad Rusijos agresija nepasikartos. Šios tautos tik tada jausis ramiai, jei Rusija nedelsiant pasitrauks iš užimtos Gruzijos teritorijos. Labai svarbu paspartinti Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos priėmimą į ES.
      Praėjusią savaitę ES paragino Rusiją pasitraukti iš Gruzijos ir pareikalavo, kad Rusijos prezidentas įvykdytų susitarimą, kurį pasirašė su Prancūzijos prezidentu, veikusio visų ES valstybių vardu. Tačiau ES nepriėmė Lietuvos ir kitų valstybių siūlymo pritaikyti Rusijai sankcijas už karinę agresiją. Tai sukėlė kalbas, kad ES negali būti griežta Rusijai, nes yra priklausoma nuo energetinių išteklių.
      Iš tikrųjų šio konflikto metu ES elgėsi mažiau ryžtingai nei JAV ar jos partneriai iš Rytų Europos, tarp kurių ypač išsiskyrė Lietuva. Tas atsargumas buvo nulemtas ne tik ES narių suvokimu apie energetinę priklausomybę nuo Rusijos, bet ir interesų stoka Gruzijoje. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės šį atsargumą pamiršo, nes pajuto, kad Gruzijoje nesustabdyta Rusija gali atsigręžti rūstybe ir prieš jas pačias. Šią nuotaiką nuolat palaikė ir Gruzijos prezidentas Michailas SAAKAŠVILIS, nors jo pačio vaidmuo sukeliant konfliktą Pietų Osetijoje dar nėra aiškus.

      Aiškus tik Rusijos premjero Vladimiro PUTINO vaidmuo karinėje agresijoje prieš Gruziją, kai, galimas dalykas, Michailo  SAAKAŠVILIO veiksmai suteikė puikų pretekstą Rusijai įvykdyti gerai suplanuotą operaciją. 
      JAV politika Gruzijoje nulemta streteginių interesų, bet norisi tikėti, kad ir demokratinės vertybės svarbios. Gruzija tapo strategine valstybe, kai per ją buvo nutiestas vienintelis Rusiją apeinantis naftotiekis iš Kaspijos baseino. Jeigu pasitvirtintų informacija, kad Gruzijos vyriausybė dar 1998 metais atidavė teises JAV kompanijoms į išžvalgytus naftos klodus Juodosios jūros akvatorijoje prie Abchazijos, tada JAV interesai ir Abchazijoje taptų dar labiau suprantami.

      Atrodo, kad naftos rasta ir Adžarijoje. Vakarų spauda išsiaiškino, kad pietiniai Gruzijos kariniai aerodromai turėjo būti panaudoti karui prieš Iraną. Iš šių aerodromų ruošėsi kilti ir Izraelio kariniai lėktuvai.
      JAV ir Izraelis šioje Kaukazo valstybėje turėjo daugiau strateginių interesų nei ES valstybės, todėl vieningą ES poziciją praėjusią savaitę Gruzijos atžvilgiu galime vertinti tik kaip labai teigiamą ženklą, kad ES sugeba ginti ir vertybes, ne tik interesus.
      Dabar šias vertybes gina ir Lietuva. Po įvykdytos Rusijos karinės agresijos pagrindiniu mūsų interesu tampa ne tik solidarumas su gruzinų tauta ir Gruzijos nepriklausomybės gynimas. Labai svarbu pasiekti, kad Rusija vadovautųsi tarptautinės teisės normomis, kad jos agresyvius veiksmus pasmerktų tarptautinė bendruomenė, kad Rusija žinotų apie neigiamas tokios agresijos pasekmes jai pačiai, bet vargu, ar galime tvirtinti taip, kaip teigia Gruzijos vadovas, kad po Gruzijos eilė neišvengiamai ateis Lietuvai.

      Skirtingai nei Gruzija, Lietuva yra ES ir NATO narė ir Rusijai reikėtų labai daug ką paaukoti, jeigu ji panorėtų karinius veiksmus vykdyti ES ir NATO valstybės teritorijoje.
      Vis dėlto, nemažiau svarbu, kad ir demokratinio Vakarų pasaulio valstybės pagalvotų, kokias pasekmes gali sukelti jų noras įsiveržti į kitas valstybes, pakeisti neįtinkančių režimų vadovus, išspręsti energetinės politikos klausimus, apginti savo šalies piliečius užsienyje. Šie pavyzdžiai gali tapti pretekstu ir nedemokratinėms valstybėms spręsti santykius ginklo kalba su kaimynais.

     Straipsnis išspausdintas dienraštyje ,,Respublika‘‘ 2008 m. rugsėjo 09 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *