Ar VSD pareigūnai gali siekti teisingumo?

 Ar VSD pareigūnai gali siekti teisingumo?

Alvydas MEDALINSKAS

Alvydas MEDALINSKAS

    
     Lietuvos piliečiai savo valstybėje pasigenda teisingumo. Todėl politinės jėgos, kurios savo programinėse nuostatose akcentuoja kovą su korupcija, teisingumo poreikį mūsų valstybėje, atspindi didelius savo šalies piliečių lūkesčius, bet prisiima ir didelę atsakomybę.
     Sakoma, kad teisingumą valstybėje galime įgyvendinti tik patys. Netoleruodami neteisingumo, kovodami už savo teises, nepalikdami bėdoje kitų. Bet, ar visiems piliečiams Lietuvoje leidžiama tai daryti? Kaip turi jaustis sąžiningi valstybės slaptųjų tarnybų pareigūnai, matantys valdžios savivalę, bet nieko negalintys pakeisti?
     Valstybės slaptosios tarnybos buvo sukurtos tam, kad saugi būtų valstybė ir jos piliečiai, o ne saugūs nuo teisėsaugos dėmesio institucijų vadovai, pareigūnai ar jų draugai. Ypač, jei atlieka veiksmus prieš įstatymą. Tačiau, kaip įspėti piliečius apie neteisingumą valstybėje, jei ši informacija yra po ženklu: ,,visiškai slaptai’’, ,,valstybės paslaptis’’.
     Su tokia dilema susidūrė buvęs VSD padalinio Alytuje vadovas Albertas SEREIKA, kai buvo paprašytas atvežti dokumentus šalies Prezidentui apie aukštų valstybės asmenų piktnaudžiavimą valdžia, politinę korupciją ,,Alytos’’ privatizavimo byloje. Panašus iššūkis iškilo VSD centrinės žinybos Vilniuje pareigūnams, kai juos pakvietė liudyti Seimo Nacionalinio saugumo komitete, tiriančiam Vytauto Pociūno bylą.
     Ir vienos, ir kitos bylos tyrimas Lietuvoje iki šiol užšaldytas, o VSD pareigūnai, išdrįsę aukščiausioms šalies valdžios institucijoms pateikti medžiagą apie aukščiausiojo lygio korupciją pašalinti iš tarnybos. Tai, kaip VSD ir kitų slaptųjų valstybės tarnybų pareigūnai Lietuvoje gali siekti teisingumo? Ar jiems tai yra neleidžiama? Tiek daug politikų ir žinybų Lietuvoje žodžiais kovoja su korupcija, bet leido susidoroti su VSD pareigūnais, prabilusiais apie valdžios savivalę.
     Albertas SEREIKA turėjo galimybę būti išgirstas, kai su Liberalų demokratų partijos pagalba pakliuvo į Seimą. Bet Seime prasidėjus ,,Alytos’’ bylos tyrimui, jis perėjo pas socialdemokratus, nesuinteresuotus bylos tyrimu.
     Po to, kai du aukšto rango VSD pareigūnai atliko pilietinę pareigą liudydami parlamentiniam komitetui tyrime dėl VSD veiklos, tyrimas nukrypo platesne vaga. Lietuva sužinojo apie  ,,valstybininkų klaną’’, grupę žinomų visuomenėje politikų, aukščiausiojo rango valstybės tarnautojų, teisėjų, politologų, politikos apžvalgininkų, ir už jų nugaros stovinčius verslininkus, rusiškų dujų tarpininkus Lietuvoje. Jų veiklą dangstė VSD vadovybė su generaliniu direktoriumi Arvydu POCIUMI.    
     Dalis informacijos, kurią žino buvę VSD pareigūnai tikrai gali turėti valstybės paslapties požymių, ypač operatyvinė dalis su slaptųjų agentų tapatybe. Bet informacija apie aukščiausiųjų valstybės asmenų korupciją neturėtų būti laikoma valstybės paslaptimi.
      Teisinėse demokratinėse valstybėse specialioms parlamentinėms tyrimo komisijoms ar atitinkamam komitetui suteikiami įgaliojimai gauti visą slaptą informaciją, o informaciją suteikę asmenys saugojami valstybės. Parlamente jie yra saugūs kalbėti apie neteisingumą valstybėje.
     Lietuvoje po VSD skandalo pareigūnai, atskleidę parlamentiniam komitetui turimą informaciją apie savo vadovybės veiklą buvo pašalinti iš pareigų, o iš VSD vadovybės pasikeitė tik generalinis direktorius. Naujasis VSD vadovas Povilas MALAKAUSKAS pasiliko ankstesnius pavaduotojus ir atsisakė suteikti parlamento nariams slaptas pažymas apie galimą aukštų pareigūnų korupciją ir ryšius su rusiškų dujų tarpininkais. Vėliau jis panoro susipažinti ir visa parlamentinio tyrimo medžiaga.
     Belieka tik spėlioti, ar norima pašalinti negeroves VSD darbe, kurias atskleidė VSD tyrimas ir po to, galbūt padaryti kadrinius pakeitimus VSD vadovybėje, ar priešingai išsiaiškinti, kas dar iš VSD pareigūnų galėjo teikti informaciją parlamentiniam komitetui apie ,,valstybininkų’’ veiklą, o po to imtis priemonių ir jų atžvilgiu.
     Seimas kol kas dar neapsisprendė perduoti tyrimo medžiagą VSD vadovybei. Bet jeigu tai padarytų, galėtume tik viltis, jog Povilas MALAKAUSKAS su parlamente liudijusiais pareigūnais pasielgs kitaip, nei pirmtakas.
     Tačiau teisinėje valstybėje tokie klausimai neturėtų remtis vien tik gera valia. Juos reikia aiškiai teisiškai reglamentuoti, įskaitant teisinę apsaugą valstybės pareigūnams ir kitiems piliečiams, liudijantiems parlamento komitetui. Ir žinoma, grąžinti į pareigas tuos, kurie jau nukentėjo bei nubausti tikrus kaltininkus. Dabar ar po Seimo rinkimų.
      Kitaip sunku tikėtis, kad atsiras daugiau valstybės pareigūnų, liudijančių apie aukščiausiojo rango politinę korupciją mūsų valstybėje, o tada visos kalbos apie kovą su korupciją ir teisingumo įgyvendinimą liktų tik gražiais žodžiais, bet neįgyvendintais darbais.
     Negali tęstis situacija, kai sąžiningi mūsų valstybės slaptųjų tarnybų pareigūnai tik fiksuoja aukšto masto politinės korupcijos faktus, bet nieko negali padaryti, matydami, kaip jie yra slepiami.  Ir juo labiau, negalima leisti, kad ir po šių Seimo rinkimų Lietuvos piliečių noras matyti teisingumą Lietuvoje būtų apviltas. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *