Kietas nusileidimas

  KIETAS NUSILEIDIMAS

Juozas IVANAUSKAS

Juozas IVANAUSKAS

      Blėstant rudens idilijos atšvaitams paskutiniuose gelsvuose medžių lapuose, gailiai virpančiuose ant apnuogintų šakų bei tyliai sklandančiuose žemyn, lengvam vėjeliui pūstelėjus, nepastebimai įžengėme į nykoką metų laiką, kai tuštuma ir neviltis ima belstis širdin, sužadindama artėjančių vėlinių nuojautą. Dienų pilkumai užgulant pečius, vienišų romantikų akys bergždžiai ieško kiek ryškesnės, saulėtos properšos apniūkusioje padangėje ir tik naktimis paslaptingai išplaukianti mėnulio pilnatis savo mistiniu žavesiu kompensuoja tą sunkiai benusakomą netekties jausmą.
       Toks dabar laikas, kai gamtovaizdžio nykuma jautresnių sielų piliečiams iššaukia neapibrėžtą vidinį nerimą, kurį įveikti padeda užsimiršimas nesibaigiančiuose darbuose, pareigose bei pomėgiuose, arba diskusijos bendraminčių ratelyje, aptariant pastarųjų dienų politinius  įvykius, Seimo rinkimus, kurie mūsų visuomenėje sukelia nemenkas aistras, apmaudą, o kai kam galbūt ir nusiminimą.
      Vos pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, Artūro PAULAUSKO ir Kazimieros PRUNSKIENĖS vadovaujamoms  politinėms partijoms – „socialliberalams“ ir „valstiečiams liaudininkams“ – lėmusiam gan  „kietą nusileidimą“, žymių politologų, analitikų bei politikų bendromis pastangomis karštligiškai dėliojami ir aptariami įvairūs valdančiosios koalicijos naujos kadencijos Seime variantai, atmetus bet kokias principines, idėjines nuostatas, deramasi dėl šiltesnės vietos prie valdžios lovio, na ir žinoma, plačiai diskutuojamas sensacingas „šoumeno“ Arūno VALINSKO neseniai suburtos Tautos prisikėlimo partijos skrydis į valdžios olimpą.
      Nors parlamentaras Remigijus AČAS, tebetikintis galutine „tvarkiečių“ pergale, dėl tokio netikėto rinkėjų balsų pasiskirstymo „Laisvo laikraščio“ interviu guodžiasi, kad „mūsų tautoje yra žmonių, kurie pasižymi ribotu mąstymu. Turime tai pripažinti, tačiau negalime jų smerkti. Reikia gerbti Lietuvos žmonių pasirinkimą, jeigu jie įsivaizduoja, kad „juokdariai“ gali išgelbėti šalį!..“, tačiau politologas Kęstutis GIRNIUS alfa.lt portale jau rašo nekrologą partijai „Tvarka ir teisingumas“:
      „Per anksti kalbėti apie partijos „Tvarka ir teisingumas” galą, bet apie galo pradžią kalbėti jau laikas. Partijos vadovas Rolandas PAKSAS bravūriškai teigė, kad partija laimės 50 mandatų, nors vargu ar pats tuo tikėjo. Surinktas balsų skaičius – 12,69 proc. – turėjo smarkiai nuvilti. Itin skaudūs Vilniaus rezultatai.

      Pernai per savivaldybių rinkimus „tvarkiečiai“ gavo beveik 24 proc. balsų, šįmet tik 12 proc., tad rėmėjų skaičius beveik perpus sumažėjo. Perspektyvos negali džiuginti. Paaiškėjo, kad tvarkos sergėtojai yra tiek pat korumpuoti, kiek jų oponentai. Partija neturi iškilių politikų, kurie savo darbais galėtų pritraukti rinkėjus, o pats Rolandas PAKSAS pasmerktas likti politinėje dykumoje be pareigų, vadinasi, ir be tribūnos. Praėjo tik ketveri metai po „Piloto“ nušalinimo. Dar po ketverių net ir uoliausi šalininkai supras, kad balsas už „tvarkiečius“ tolygus biuletenio gadinimui. Tokiu atveju geriau sėdėti namie ir išvis nebalsuoti”.
      Žinoma, galima nesutikti su tokiomis pesimistinėmis politikos apžvalgininko Kęstučio GIRNIAUS prognozėmis partijos „Tvarka ir teisingumas“ atžvilgiu, ginčytis su juo ir atkakliai įrodinėti, kaip tai daro Paryžiaus ir Londono teisės doktorantas Stanislovas TOMAS, kad „Prezidento Rolando PAKSO apkaltos tęsinys – Strasbūro teisme“,bet kažin ar verta. Tik laikas išspręs šį rebusą. O kokios pagrindinės išvados ir svarbiausios valstybės valdymo problemos ryškėja jau dabar?
       Vienos ar kitos parlamentinės partijos „kietas nusileidimas“, kaip ir „šoumeno“ Arūno VALINSKO ekscentriški pasažai, įsijaučiant į įtakingo politiko vaidmenį „valstybininkų“ klano pilnai kontroliuojamoje „2K“ politinės sistemos kontekste, iš esmės nieko nekeičia, o ir negali pakeisti  toje iš tiesų kritiškoje politinėje, ekonominėje-finansinėje terpėje, kurion smenga be perstojo engiama valstybė, apžergta itin korumpuotų, moraliai degradavusių valdžios aparato klerkų. 

    
        Šiomis dienomis Lietuvoje viešinti eurokomisarė Dalia GRYBAUSKAITĖ „Verslo žinių“ konferencijoje, nevyniodama žodžių į vatą, dar kartą patvirtino kirkilinės vadžios absoliutų fiasko. Vertindama dėsningai blogėjančią ekonominę-finansinę situaciją mūsų šalyje, pasaulį krečiančios finansinės krizės kontekste, europarlamentarė konstatuoja, kad „Lietuva leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai“.
      Tuo tarpu premjero Gedimino KIRKILO vadovaujamas ministrų kabinetas, uoliai prastūmęs Seime „Leo LT“ aferą ir aplaidžiu valdymu skatindamas infliaciją, toliau imituoja „visaliaudinę gerovę“ bei „valstybės rūpestį žmonėmis“, atsainiai paneigdamas, ignoruodamas argumentuotą eurokomisarės Dalios GRYBAUSKAITĖS kritiką ir Europos Komisijos teikiamus pasiūlymus.
      Jau gerokai anksčiau užsiminusi apie kirkilinės valdžios „puotą maro metu“, neatsakingai švaistomą šalies iždą, besaikį, nepamatuotą skolinimąsi, biudžeto deficitą, artėjantį prie 3 proc. ribos, viena populiariausių Lietuvos politikių iš dalies pripažįsta ir savo kaltę, kadangi nesugebėjo ženkliau įtakoti vykstančių procesų šalyje:
         „Mes patys nesugebėjome „prispausti“ politikų, leidome jiems neigti ir meluoti. Prognozės, kad Lietuva leisis lengvai, nepasitvirtina. Todėl dabar teks atsakyti visiems. Sustabdyti kritinę kreivę reikės labai daug pastangų… Dabartinė Vyriausybė įeis į istoriją kaip sugebėjusi nuslėpti nuo Lietuvos piliečių tiesą apie realią ekonominę situaciją. Bet kuri valstybė turi žinoti tiesą. Lietuvos valdžia tiesą neigė, slėpė faktus, filtravo informaciją“. 
      Pritardamas eurokomisarės Dalios GRYBAUSKAITĖS niūrioms prognozėms ir aštriai Vyriausybės kritikai, kitas itin populiarus visuomenės veikėjas – ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas NAUSĖDA, vienas iš galimų pretendentų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą 2009 metais įvyksiančiuose rinkimuose, mano, kad nuslėpti nuo Europos Sąjungos kritišką Lietuvos ekonominę padėtį, praktiškai, neįmanoma. Pasak Gitano NAUSĖDOS, ES jau dabar rimtai nuogąstauja, kad Lietuva praranda situacijos kontrolę:
       „Matydami tendencijas, kaip klostosi ekonominė situacija, jie daro neguodžiančią išvadą: Lietuva artėja, jei ne prie finansinės krizės, tai prie didelių nemalonumų. Skirtingai negu mūsų valdžia, kuri iki paskutinės minutės, kol dar galima ką nors pakeisti, mėgina gražinti situaciją. Kai jau situacija pasirodo visu savo gražumu, tada jie pripažįsta, kad atsitiko taip ir taip. Bet supraskime, kad šitoks visuomenės apgaudinėjimas, dirbtinis situacijos gražinimas lemia klaidingus verslo ir visuomenės sprendimus. Žmonės, galvodami, kad viskas gerai, priiminėja vienokius sprendimus. Visa tai atsigręžia prieš pačią valdžią, nes, kai yra blogai visuomenei, yra blogai ir valstybei“.
      Pragaištingai ilgai užsitęsęs premjero Gedimino KIRKILO „psichoterapijos seansas“, sustiprinamas jo pypkutės skleidžiamų dūmų uždanga, regis, nugramzdino patiklius, politika mažai besidominčius tautiečius į savotišką transo būseną. Paskutines savaites beskaičiuojanti mažumos Vyriausybė, bandydama išvengti visuotinės panikos rinkimų į Seimą metu, iki šiol ramina lietuvaičius žiniasklaidos kanalais pateikiamu retušuotu tikrovės vaizdeliu bei Gedimino KIRKILO postringavimais apie jo Vyriausybės nuveiktus „gerus darbus“, kritišku momentu „prisiėmus atsakomybę“ valdyti Lietuvą. Ir nors tokie optimistiški buvusio sovietinio „aparatčiko“ postringavimai neturi nieko bendro su grėsmingai blogėjančia  ekonomine – finansine situacija mūsų valstybėje, tačiau ponas Gediminas KIRKILAS neslepia, kad yra pasirengęs surūkyti taikos pypkę su galimais koalicijos partneriais naujos kadencijos Seime formuojant naująją Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir vėl „prisiimti atsakomybę“. 
       Ką gi?.. Matyt, tas kietas nusileidimas, kurį prognozuoja gerbiama eurokomisarė Dalia GRYBAUSKAITĖ, visai netolimoje ateityje plačiai atvers duris korupcinio-oligarchinio „Maxima“ tinklo apraizgytos valstybės bankrotui. Tačiau net šiuo atveju, darbštūs ir nuolankūs tautiečiai, mokantys prisitaikyti prie valdžių kaitos,  nuo seno linkę daugiau pasikliauti savimi, nei ponais valdžioje, nepraranda vilties ir tiki: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą!..  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *