Naktis po rinkimų

Naktis po rinkimų
  Adolfas STRAKŠYS

Adolfas STRAKŠYS

  
       Naktis po rinkimų prabėgo prie televizoriaus. Iki tol, kol nuo aštuntos valandos vakaro dviejų  kanalų telestudijose politikai nuobodžiai aptarinėjo rinkimų rezultatus.
       Gal ne rezultatus – gal tik spėliones, katros partijos laimės rinkimus, nes buvo tokia apklausa, ir du televizijos kanalai tuos apklausų rezultatus iš neturėjimo kas veikti aptarinėjo. 
       Prisiminta devyniasdešimt antrųjų priešlaikiniai rinkimai, kuriuos buvo pasiryžęs laimėti Vytauto LANDSBERGIO blokas – su tokiu tikslu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis iš nesupratimo, ką toliau daryti, ir paleido Aukščiausiąją Tarybą. Tada rinkimų dieną sociologai irgi klausinėjo rinkėjų, už kokią partiją jie balsavo, ir, profesoriaus džiaugsmui, visi atsakinėjo, kad už dešiniukus, nors balsavo už Algirdo BRAZAUSKO bloką.
       Prisiminęs aną rinkėjų apklausą, Vytautas LANDSBERGIS bando ironizuoti:
       – Komunistai bijojo prisipažinti, kad balsavo už savus…
       Priminsiu: už Algirdą BRAZAUSKĄ, beje, tada balsavo ne tiktai komunistai – už Brazauską balsavo visa Lietuva. Oficialių komunistų, kiek prisimenu, paskutiniaisiais tarybų valdžios metais Lietuvoje buvo berods 219 tūkstančių, šitiek balsų juk neužteko, kad į Seimą patektų 76 kairiųjų kandidatai.
       Tauta tuose rinkimuose balsavo ne tiek už Algirdą BRAZAUSKĄ, kiek prieš Vytautą LANDSBERGĮ – jo tvarkomas Lietuvos ūkis smarkiai ritosi pakalnėn. Vytautui LANDSBERGIUI nieko kito nebeliko, kaip pasiguosti – girdi, Tauta apsiriko.
       Paskui bus ne vienas kartas, kai šis politikas mes:
       – Tauta vėl apsiriko…
       Šį vakarą Vytautas LANDSBERGIS to nesako – sociologai pranašauja dešiniųjų jėgų pergalę rinkimuose. Ir palyginti neblogą – vien per sąrašus į Seimą turėtų  ateiti 21,02 proc. dešiniųjų politikų, konkrečiai – Andriaus KUBILIAUS vadovaujamų konservatorių, krikdemų ir tautininkų, kurie prieš rinkimus susitelkė po viena vėliava.
       Taigi negalime sakyti, jog tai konservatorių pergalė.
       Tai tyliai susivienijusių dešiniųjų jėgų pergalė. Jos ir gavo daugiausia balsų.
       Vadinasi, turėtume laukti ir liberaliųjų partijų vienijimosi?
       Ir dar kitų, kurios vadinamos liftinėmis.
       Tokių valstybei nereikia.
       Sakau – valstybinių, nes beveik visos mūsų partijos sėdi valstybės kišenėje ir šeriasi iš jos sterblės. Taigi jos valstybinės kaip buvo liūdnai pagarsėjusi Lenino kompartija.

  ***

       Sociologai pranašauja – į Seimą nepateks Kazimiros PRUNSKIENĖS valstiečiai liaudininkai, Artūro PAULAUSKO socliberalai ir Algimanto Matulevičiaus pilietininkai.

     Apie Algirdo PALECKIO frontininkus net neužsimena – jie politinėje arenoje tarsi neegzistuoja, o jei ir egzistuoja, tai tik tiek, kad atkirto nuo socialdemokratų kairįjį jų sparną, todėl dabartiniai socialdemokratai visiškai sudešinėjo – taigi turime dešiniuosius socialdemokratus – gal vienintelę šitokią socialdemokratiją pasaulyje, ir tai yra labai paranku Andriaus KUBILIAUS kovingai nusiteikusiems pulkams.

       Politologai postringauja:

       – Nebus šiame Seime rimtos politinės sistemos – bus politinis turgus arba jomarkas, žodžiu, prekyvietė, bet ne Seimas.

       Jie yra teisūs.

       O kad nebūtų teisūs, partijos turi jungtis – panašiai kaip Rusijoje.

  ***

       Andrius KUBILIUS su savo dvidešimt dviem procentais – ne gvardijos pulkininkas ar majoras – gal tiktai kapitonas. Toks kapitonas šios kadencijos Seime buvo Viktoras USPASKICHAS, todėl nei Seimo pirmininku, nei premjeru netapo – tik Ūkio ministru, o paskui emigrantu, o visą valdžią Seime nuo pirmų dienų į savo rankas suėmė Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, o jam iš mūšio lauko pasitraukus – jį bandė atstoti Andriaus KUBILIAUS ir Gedimino KIRKILO duetas, kurį Tauta praminė 2K. 

       Beje, pokario metais prekyboje buvo cigaretės Dukat, kurios įtiko tik  pradedantiems rūkoriams – žemaičių vyrai jų nerūkė.

       Iš to legendinio dukat politinį biznelį padarė Andrius KUBILIUS – Gediminas KIRKILAS tik susikūprinęs linkčiojo jam – nelyginant koks elgeta ar suktas dvaro juokdarys.

       Gal daugiau kaip dvaro juokdarys, kuris nieko neturi prarasti, nes viską yra praradęs, todėl nieko nuosavo neturi. Net valdžios – ją įgavo surengęs suokalbį prieš savo partijos bičiulį, kaip toje partijoje yra įprasta vadinti bendramintį, kurį gali išduoti ar parduoti kokiai nors kitos partijos komandai ir už tai  suokalbininkui nieko neduoti, netgi kokio nors nereikšmingo posto…

       Ir likimo ironija arba absurdas – tas, kurį Gediminas KIRKILAS pardavė arba suokalbininkų būrelyje išsimainė į save, turiu galvoje Zigmantą BALČYTĮ, savo rinkimų apygardoje ar ne trečią kartą išeina į Seimo narius be antro rinkimų turo, o nabagėlis Gediminas KIRKILAS per visus nepriklausomybės metus taip ir neišdrįsęs išsikelti savo apšepusią politinę figūrą kokioje nors rinkimų apygardoje, net ir sąraše nureitinguotas iš pirmos į trečią vietą, o girdėjau, buvo net susikalbėjimas jį išreitinguoti iš Seimo ir vienas mano pašnekovas dėl tokio bičiulių nebičiuliško elgesio net apsiašarojo…

       Gal ir būtų teisinga eliminuoti – šito ta politinė šmėkla nusipelnė. .  

       Andriaus KUBILIAUS iš pirmos vietos niekas nepajudino.

       Taigi katras katrą išrūkė, rūkydami Dukat, ir be žodžių aišku.

       Gal tai sudedamoji socialdemokratų kovinės strategijos dalis – būti laikinai išrūkytam, kad paskui galėtum išrūkyti iš politinio gyvenimo priešininkus? Dar gerokai prieš Seimo rinkimus sutinku Gedimino KIRKILO padėjėją ar patarėją Vytautą JUŠKŲ ir, žinoma, keliais žodžiais persimetame apie rinkimus.

       – Dabar valdžią atiduosime jums, o po metų ją vėl atsiimsime, – pažada man Vytautas JUŠKUS.

       Aš jokios valdžios neimu, nes jokiai partijai nepriklausau – esu tik Seimo nario Dailio BARAKAUSKO padėjėjas, o Dailis BARAKAUSKAS, kaip žinia, yra Rolando PAKSO partijos narys ir galiu patvirtinti – ištikimas ir padorus Rolando PAKSO draugas ir net bičiulis – tik ne toks bičiulis kaip socialdemokratas Gediminas KIRKILAS socialdemokratui Zigmantui BALČYČIUI.

          Sociologai Rolando PAKSO partijai žada ne daugiau kaip 13,94 proc. rinkėjų balsų, taigi beveik keturiolika procentų – su tokia kariuomene valdžią paimti į savo rankas sugeba tik socialdemokratai…

       Rolando PAKSO, suprantu, tokia pranašystė netenkina. Rytą jis, prabalsavęs už savo partiją, kalbėjo, kad „Tvarka ir teisingumas“ parlamente turės mažiausiai penkiasdešimt Seimo narių, kad į kiekvieną ministro postą partija jau turi po keturis kandidatus, o juk reikalingas tik vienas.

       Taigi valdžios perėmimui visiškai pasiruošta.

       Žinoma, būtų geriau, jei tų Seimo narių būtų septyniasdešimt. Tada būtų galima lengviau įgyvendinti daugelį sumanymų, kurie pažadėti rinkėjams. Vienas tokių – mokytojų algas padidinti iki Seimo nario atlyginimo. Tuo pačiu, žinoma, ir pakelti mokytojo autoritetą visuomenėje, tik, žinoma, ne iki Seimo nario autoriteto…

       Tam sumanymui pirmas bandė politinę kiaulę pakišti socialdemokratas Algirdas SYSAS, pasiūlęs sutvarkyti Seimo narių atlyginimus – panaikinti visokias neapmokestintas priemokas ir Seimo nariui mokėti dešimties tūkstančių litų algą. 

       Mokėti tokią algą mokytojui valstybė jau neišgalėtų…

       Bet sociologai pateikia visai kitokius skaičius, kurie rodo, kad  Tauta nusprendė kitaip – ji didžiumą atiduoda Andriui KUBILIUI, bet ne Rolando PAKSO partijai – ji gauna mažiau mandatų, nei žadėta.

       Tik vienuolika.   
         Kodėl?

       Negaliu į tą klausimą atsakyti.

       Gal todėl, kad, siautėjant finansinei krizei ir infliacijai, po respubliką skraidyta malūnsparniu, kaip ir prieš anuos nelaimingus Prezidento rinkimus – taigi nieko naujo, bet prabangu ir paradiška.

       Gal kad kandidatų sąrašo pirmajame dešimtuke įrašytas Evaldas LEMENTAUSKAS, įtariamas kyšdavyste, kad jis toks skandalistas ne vienintelis partijoje – kartu su konservatoriais savivaldybių skandaluose dažnai maišėsi ir Rolando PAKSO partijos žmonės.

       Partijos, kuri žada kardinalias permainas valstybės gyvenime, gretose neturėtų būti toleruotini tokie žmonės. Dailis BARAKAUSKAS buvo įsitikinęs, kad toji pavardė sąrašo pirmajame dešimtuke atbaidys ne vieną tūkstantį balsų, taigi atims iš frakcijos Seime mažiausiai keturis ar penkis narius.

       Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad jis buvo teisus – vien Vilniuje partija neteko beveik dvidešimties tūkstančių balsų.

       Visus sostinėje iškeltus kandidatus į Seimo narius nurungė kitos partijos. Tas pats atsitiko ir Kaune. Negirdėtas dalykas – Fabijoniškių seniūnas, įtrauktas į kandidatų sąrašus, taigi neiškeltas nuo partijos kokioje nors rinkimų apygardoje, paskutinėmis agitacijos dienomis klijavo savo snukutį ant partijos bičiulių portretų, tarsi norėdamas išeliminuoti juos iš kandidatų.

       Gal ne jis – gal jo aktyvas tai darė…

       Gal iš durnumo, o gal…

       – Nežinau, ką daryti, – piktinosi kandidatė į Seimo nares Ona VALIUKEVIČIŪTĖ, – atsistebėti negaliu – vietoj manęs kabo ponas Leonas… 

         Suprantama, kai šitaip elgiasi konkuruojančių partijų kandidatai, bet kai savas  pjauna savus?

       Ar jau neplinta Gedimino KIRKILO sindromas  – rengti sąmokslus prieš saviškius ir paskui šaukti – „Mūsiškius muša“?

        Partija, suprantu, – ne atsitiktinių prašalaičių būrys, o sąmoningų ir drausmingų piliečių, ištikimų vienai ideologijai, sambūris. Buvo įdomus sumanymas – kandidatai į Seimo narius apklausia rinkėjus pačiais svarbiausiais mūsų visuomeninio gyvenimo klausimais, tie atsakymai pasitarnauja sudarant partijos rinkimų programą, o partijos pirmininkas prieš rinkimus išsiuntinėja dalyvavusiems apklausoje piliečiams padėkas, pakviesdamas visus dalyvauti rinkimuose.

       Užpildęs vieną anketą, aš gaunu du atsakymas, o vienas kauniškis man paskambina, kad kartu su žmona gavęs po tris padėkas. Spaudoje buvo rašyta, kad viena tokia padėka buvo nusiųsta ir seniai mirusiam žmogui… 

       Taigi ir tarp partijos atrinktų kandidatų į Seimo narius buvo nedorų žmonių, kurie perrašinėjo anketas, nuduodami, kad jie aktyviai dalyvavo apklausoje, ir už tai buvo nepelnytai giriami.

       Kaip tokie partijos nariai elgsis Seime?

       Tad gal ir geriau, kad jie nepateko į parlamentą?

       Partija ėjo į rinkimus su šūkiu, kad sudrausmins Seimo turistus – taip vadinamus politikus, kurie eina iš partijos į partiją, išduodami rinkėjų interesus.

       O kaip vertinti tuos kandidatus, kurie prieš rinkimus perėjo iš vienos partijos sąrašų į kitos partijos sąrašus ir net gavo apygardas?

       Tokių perėjūnų neišvengė ir Rolando PAKSO partija..

       Laimė, kad rinkėjai apsižiūrėjo ir tokių kandidatų į Seimą nepraleido… 

  ***

       Su politiniu triukšmeliu į politinę areną įsiveržė Algirdo PALECKIO „Frontas“. Sociologai jam pranašavo 3,26 proc. rinkėjų balsų. Taigi frontininkai, sociologų manymu, vadinasi, dar nebus parlamentinė partija, bet ji atrėš nuo socialdemokratų riebų kąsnį, kurį, žinoma, pasiims Andrius Kubilius. Ne partijos pirmininkas Algirdas Paleckis, bet būtent Andrius KUBILIUS, nes socialdemokratams kaip tik tiek ir pritrūks, kad jie pavytų Andrių KUBILIŲ, todėl jiems iš toli gali tekti vėpsoti savo konkurentams į kritę.

       Šitaip, beje, ir atsitiko.

       Aš nesuprantu, kas būtų nutikę socialdemokratų partijoje, jei joje  būtų įsikūrusi kairioji Algirdo PALECKIO frakcija. Na, dešinieji būtų paniurnėję, paburbuliavę, kad Lietuvos socialdemokratai kairėja, ir tuo viskas būtų pasibaigę.

       Kairėjimas ar dešinėjimas – kiekvienos partijos asmeninis reikalas. Žinoma, visai kas kita, jei kairiųjų frakcija bandytų atsirasti Andriaus KUBILIAUS krikščionių demokratų partijoje. O kad kairioji frakcija atsiranda socialdemokratų partijoje, yra visai normalu.

       Žinoma, jei ši partija nelaiko savęs dešiniąja.

       O kokia ji iš tikrųjų – ir per mikroskopą neįžiūrėsi. Taip jau atsitiko Lietuvoje, kad nė viena partija nenori vadintis nei kairiąja, nei dešiniąja – vienos vadinasi centro kairiosios, kitos – to paties centro dešiniosios, o tame centre – tuščia vieta…

       Taigi tuščios vietos kairiosios ar dešiniosios partijos, kurios neturi savo ideologijos. 

       Centras, kaip kažkada filosofavo Rimantas SMETONA, yra stovėjimo vieta, bet  ne partinė pozicija.

       Partinė pozicija yra atsakymas į klausimą, su kuo tu, Lietuvos pilieti, – su kairiaisiais ar dešiniaisiais?

       Kas nei su tais, nei su anais, taigi yra su nieku, tas yra niekas, arba centristas.

       Tai tarp kitko – rinkimų naktį snūdai užėjus.

       Tad grįžkime kelis žingsnelius atgal.

       Ir po devyniasdešimt antrųjų metų Seimo rinkimų, kuriuos triuškinančiai laimėjo Algirdo BRAZAUSKO komanda, Aloyzo SAKALO socialdemokratų partijoje irgi buvo atsiradęs noras steigti kairiųjų frakciją, tačiau Vytenis Andriukaitis prieš tą sumanymą kilo piestu, šaukdamas: „Pasižiūrėkite, iš kur jie atėję, tie kairieji?“

       Beje, tam kairiųjų sparnui irgi vadovavo PALECKIS, taigi Algirdo PALECKIO tėvas socialdemokratas Vincas Justas PALECKIS.

       Tarp tų atskalūnų buvau atsidūręs ir aš, bet, reformai nepavykus, pasitraukiau ne tik iš frakcijos, bet ir iš partijos, ir daugiau su jokia partija nebesusidedu, o Vytenis ANDRIUKAITIS Kazimiero ANTANAVIČIAUS ir Aloyzo Sakalo socialdemokratus netrukus nulaviravo į Algirdo BRAZAUSKO buvusių komunistų būrį – taigi ten, iš kur mes į socialdemokratus buvome atėję…

       Tai irgi tarp kita ko – prisiminus Algirdo PALECKIO frontininkus, kurie, Andriaus KUBILIAUS džiaugsmui, per šiuos rinkimus sudavė skaudų politinį smūgį dešiniesiems Lietuvos socialdemokratams, nors dar ilgai politinė Lietuvos ašis suksis kaip tik apie juos, socialdemokratus, tik jie, gaila, yra partija be lyderio – ir, keista, jo dar neieško… 

       Negi Gediminas KIRKILAS – lyderis?

       Jis – juodųjų technologijų berniukas, kuriam visai nesvarbu Lietuva ir lietuvis, jis įsivaizduoja bekopiąs į aukščiausius kalnus, nors tūpčioja toje pačioje politinėje pelkėje, linkčiodamas į kairę ir dešinę ar į abi puses iš karto, jam yra vieni niekai meluoti tautai, nesakyti jai teisybės, nesikalbėti su ja, net ir per referendumą, paskelbdamas jį netikru, o tik patariamuoju, taigi laikydamas save aukščiau Tautos, kuri mūsų Konstitucijoje parašyta iš didžiosios raidės, o faktiškai yra šuns vietoje, todėl ji bėga iš savo Tėvynės ir ten, užsieniuose, kuria šeimas ir gyvena savo gyvenimus, gimdydama užsieniečiams  vyrams užsienietiškus vaikus… 

  ***

       Šiemet nepaprastai smarkiai apkarpyta rinkimų propaganda. Savo apygardinių kandidatų žmonės dažniausiai nepažįsta.

     Savo pašto dėžutėje randu spalvotą abrozdėlį – berods, Vilniaus miesto mero patarėjo snukelį, taigi turėčiau balsuoti už jį, o nueinu balsuoti ir matau visai kitą mums paskirtą tos partijos kandidato snukelį – jau moterišką.

     Taigi anas, pasirodo, visai ne mūsų kandidatas, jis balotiruojasi visai kitoje rinkimų apygardoje, o mūsuose tiktai meškerioja  reitingo balus… 

       Taigi renkame nepažįstamus ir nežinomus žmones. Anksčiau ant kiekvieno stulpo rasdavai prikaltą savo apygardos kandidatą, dabar jie sukalami vienoje vietoje – tad specialiai turi eiti ieškoti savo kandidato ir surandi ji apšepusioje  lentoje, labai panašioje į aną, tarybų valdžios sugalvotą lentą, pavadintą „Jų ieško milicija“.

        Dabar panašioje lentoje turi ieškoti kandidatų į Seimo narius. Gali pateisinti tą rinkimų komisijos ar paties Seimo sugalvotą dalyką tik tuo, kad tarp kandidatų į šalies parlamentą nemažai teistų arba belaukiančių teismo – viename laikraštyje skaičiau tokios teisiamos kandidatės į šalies valdytojas patyčias iš teisėjo, kuris negali paskelbti frontininkų kandidatei į Seimo nares teismo nuosprendžio – mat ją jau saugo Jo Didenybė ar Ekscelencija Imunitetas…

       Negi Seimas jau tapo teisiamųjų ar nuteistųjų priegloba ar užuovėja?

       Netgi Arūno VALINSKO Tautos prisikėlimo partijoje tokių susipykusių su įstatymų kodeksais esama.

      Taip ir kels jie mūsų Tėvynę iš nusikaltimų liūno? 

       Taigi renkame veidus, bet ne protus. Protų bijome. Seimas šiuos metus yra paskelbęs skaitymo metais, bet pabandyk, politike, padovanoti rinkėjui knygą – gausi per nagus ar per galvą. Kažkoks absurdas. Milijonai litų sukiojasi rinkimų mašinerijoje, o kariaujama su knyga. Ji prilyginama konservų dėžutei ar kavos pakeliui. Net ir tokia, kurioje išdėstomos politiko mintys apie valstybę.

       Dėl tokios tvarkos kandidatai kaltina rinkimų organizatorių ir cerberį Zenoną VAIGAUSKĄ. Bet juk ne jis tokį rinkimų įstatymą priėmė – tokį rinkimų įstatymą priėmė Seimas, kuris jau nežino, ką daro, todėl atleisk jam viešpatie, o atleisti nėr kada, nes jis jau nepakaltinamas – skursta proto ir išminties tuštybėje paskutines dienas, o į jo šiltą vietą jau skuba lygiai toks pat Seimas…

      Teisininkė Aldona MEILUTYTĖ, ilgus metus gyvenusi Amerikoje, o dabar grįžusi į Lietuvą, nustebusi, kad šitiek teistų piliečių veržiasi į Lietuvos Seimą, ir Tauta juos ten įleidžia. Jos galva, teistiems Seime ne vieta. Ypač tokiais laikais, kai Lietuva pūte pūna nuo korupcijos. Ji klausia: „Ar toks teistųjų Seimas gali rimtai kovoti su nusikaltimais ir kitokiomis blogybėmis, kurios Lietuvoje tarpte tarpsta Lietuvoje?“

      Baikime!

       Bet juk nėra įstaigos, turi galėtų tvarkyti Seimą – Seimas turi susitvarkyti pats.

       Bet ar to jis nori?

       Ar tam jis pajėgus?

       Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus KŪRIS naktį po rinkimų aršiai kritikuoja Rolandą PAKSĄ už tai, kad jis partijos rinkimų programoje bando siūlyti pertvarką Seime ir valstybės valdyme – kur matyta, negalima, yra gerai kaip yra.

       O jei matai, kad iš tikrųjų nėra gerai, kad reikia tartis su Tauta, ką daryti?

       Ne, negalima tartis.

       Bus negerai, jei partija tarsis su Tauta. 

       Sakyčiau dėl pačių Seimo rinkimų. Dabar tas pats veržiasi į Seimą pro dvejas duris – ir per apygardą, ir per partijos sąrašus. Taigi vienas dievas dvejuose asmenyse. Neišrinks Tauta  – išrinks partija.

       Kam tai?

       Tai anų laikų reliktas, kai Lietuvą valdė Vytautas LANDSBERGIS. Tokią jis matė demokratiją – saviškių demokratija…

  ***

       Dar įdomus momentas: Kazimira PRUNSKIENĖ pakviesta į nacionalinę televiziją ir ją tardyte tardo žurnalistė Rita MILIŪTĖ, ir valstiečių liaudininkų vadė aiškinasi, kodėl ji pralaimi rinkimus ir jos partija nepateks į Seimą, o ekrane – Vyriausiosios rinkimų komisijos lentelė, kurioje parašyta, kad už valstiečius liaudininkus Lietuva jau atidavė 6,63 proc. balsų. 

       O partija turi peržengti tik penkių procentų barjerą.

       Taigi propaganda sau, gyvenimas – sau.

       Bet rytą paaiškėja, kad ir valstiečiai liaudininkai, ir Algimanto MATULEVIČIAUS pilietiniai demokratai, ir dar būrelis pretendentų  palikti už Seimo durų.

       Kodėl miniu tiktai dvi rinkėjų atmestas partijas?

       Tik dėl to, kad jų vadovai yra pretendentai į respublikos prezidentus, sykį jau kovoję dėl šio posto.

       Kam likimas bus palankus kitų metų gegužę?

       Galime spėlioti, galime kreiptis į žiniuones ir burtininkes, tačiau bus taip, kaip bus, ir nulems ne tas, kursai kandidatuoja, o tas, kursai skaičiuoja balsus, o jei skaičiuos ne taip, kaip reikia, atsitiks taip, kaip atsitiko Rolandui PAKSUI ir Amerikos ambasadoriui Lietuvoje – abu neteko savo postų…

       Manau, ne šiaip sau Lietuvoje vyko patariamasis referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Ir manau, kad ne šiaip sau šitai istorijai iš politinių, jau naftalinu pasmirdusių lombardų ištrauktas Aleksandras Algirdas ABIŠALA.

     Grubiai tarus, tai Amerikos žmogus. Po devyniasdešimt antrųjų Seimo rinkimų pirmojo turo jis visai ne kukurūzų pirkti Algirdo Mykolo BRAZAUSKO valdomos Lietuvos paršams skrido į Ameriką – skrido atsiklausti, ką turi daryti nepriklausomos Lietuvos valdžia su grįžtančiais į valdžią buvusiais komunistais. Buvo paaiškinta, kad tai, kas įvyko Lietuvoje, yra demokratiški procesai, su kuriais reikia skaitytis, ir Aleksandro Algirdo ABIŠALOS vyriausybė grąžino savo įgaliojimus laikinai einančiam prezidento pareigas Algirdui Mykolui BRAZAUSKUI…

        Aleksandras Algirdas ABIŠALA pasitraukė į politikos nuošalę ir atsirado viešumoje, kai į Mažeikius pradėjo važinėti amerikoniškieji Willjamso emisarai, ir jis kažkieno buvo paprašytas juos konsultuoti.

       Buvęs premjeras pardavinėjo Lietuvą?

       Ponas Aleksandras Algirdas ABIŠALA konsultavo amerikonus kaip tikras amerikonas, ir su „Mažeikių nafta“ įvyko tai, kas įvyko – buvo sudarytas toks privatizavimo sandoris, iš kurio juokiasi visi prekybos žinovai.

       Tie, kurie davė mums Valdą ADAMKŲ, turi gerą atmintį – jie gerų darbų neužmiršta. Aleksandras Algirdas ABIŠALA staiga atsiranda vyriausiojo derybininko vietoje, Valdas ADAMKUS jam suteikia ambasadoriaus rangą, ponas Aleksandras Algirdas supažindinamas su Europos Sąjungos vadovais, sėdi su jais Briuselyje prie vieno stalo, nuduodama, kad derybos vyksta vangiai, jas, be abejo, apsunkina tai, kad neįvyko patariamasis referendumas, bet pokalbiai vyksta, Aleksandras Algirdas kalbasi kaip lygus su lygiais, išmintingai linkčioja, dar išmintingiau tyli, vadinasi, mąsto, taigi piršlybos vyksta sėkmingai, ir vieną dieną gali įvykti tai, kas ir turi įvykti – Europos Komisija nusileis, nes faktiškai ji neturi kur dėtis, ir Tauta bus nuteikta, kad tai yra Aleksandro Algirdo nuopelnas.

       Tokiam šauniam derybininkui tada žalia gatvė į Prezidentus.

       Gali būti ir taip, kad su Vakarais dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo gali susitarti jau kandidatas į šalies prezidentus Aleksandras Algirdas ABIŠALA.

       Juk prezidentų rinkimų scenarijus, manau, rašomas ne Lietuvoje – ir ne Gediminas KIRKILAS su Česlovu JURŠĖNU jį rašo.

       Tai, žinoma, tik mano ir kai kurių mano bičiulių ikirinkiminiai pamąstymai, kuriais laikau būtinu pasidalinti su skaitytojais, kad jie pagalvotų, kas yra kas ir kas nėra kas, kad tie, kurie per šiuos rinkimus bandė iš vienvamzdžio šautuvo pataikyti į du taikinius, buvo pasmerkti pralaimėti…

       Tuos mano pamąstymus sutvirtino Valdo ADAMKAUS žodžiai apie tai, kad Dalia GRYBAUSKAITĖ būtų labai gera premjerė.

       Kas geras, o kas blogas, parodys laikas, o dabar Lietuvoje juoda naktis prieš antrąjį rinkimų turą.

       Bet po nakties visada stoja diena.

       Kokia ji bus mano Tėvynei?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *