Tauta turėtų prisiimti atsakomybę ir pagaliau suvokti, kad Seimo rinkimai – tai nėra ėjimas į teatrą, bet atsakomybė už savo pačių ir valstybės likimą!..

Tauta turėtų prisiimti atsakomybę ir pagaliau suvokti, kad Seimo rinkimai – tai nėra ėjimas į teatrą, bet atsakomybė už savo pačių ir valstybės likimą!..

Juozas IVANAUSKAS

Juozas IVANAUSKAS

      Liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys, besišliejantis prie partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime, ekonomikos mokslų daktaras Julius VESELKA teigia, kad gyvenime ir politikoje labiausiai nemėgsta melo, veidmainystės, nuolankumo, parsidavimo, pasipūtimo.
       Kilęs iš Ukmergės rajono, Siesikų miestelio, iki šiol nepraranda ryšio su gimtine. Kandidatas į Seimo narius Julius VESELKA balotiruojasi Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje, mielai vyksta į susitikimus su rinkėjais, yra populiarus liaudyje ir turi realias galimybes, pasibaigus rinkimų į Seimą antrajam turui, prisiekti jau ketvirtai kadencijai Lietuvos Respublikos Seime.
      Neieškantis žodžio kišenėje principingas politikas drąsiai išreiškia savo nuomonę Seimo tribūnoje, noriai bendradarbiauja su žiniasklaida. Julius VESELKA yra įsitikinęs, kad siekiant esminių permainų valstybės valdyme, į politiką turėtų ateiti žmonės, nesusieti korupciniais ryšiais su oligarchinėmis struktūromis. O tam yra būtina laisva ir nepriklausoma spauda, kurios misija – informuoti, politiškai šviesti tautą, ugdyti pilietinės visuomenės sąmoningumą.

Julius VESELKA

FOTO autoriaus: Parlamentaras Julius VESELKA apie Arūną VALINSKĄ ir jo partiją: „Atsiranda kažkoks naujagimis valdžioje – Arūnas VALINSKAS, kuris iš karto jau žino, kas geri, kas blogi, su kuo jis jungsis į koaliciją, su kuo ne. Tokie žmonės, kurie geriau nei Jėzus Kristus žino, kas yra geras, o kas blogas, man kelia įtarimą. Antra vertus, toje Tautos prisikėlimo partijoje, tikiuosi, yra kultūros žmonių, ir jeigu jie sugebės įsiklausyti į proto argumentus, o ne tik į jų vado Arūno VALINSKO lazdelės mostelėjimą, tai jie, ko gero, galės pasitarnauti valstybei. Manau, kad meno žmogus nėra toks valdomas, kaip paprasti, eiliniai piliečiai, bet jį labai pavojinga prileisti prie valdžios.“
 

      – Paaiškėjus pirmojo rinkimų turo rezultatams, turėtų keistis ir kai kurių politinių partijų perspektyva bei veiklos gairės. Tarytum pakibusios ore Valstiečių liaudininkų ir Naujoji sąjunga – menka paguoda „tvarkiečiams“. Ar tokių tikėjotės rezultatų, kalbant apie partiją Tvarka ir teisingumas? Ar tai nuvylė, ar pateisino jūsų lūkesčius?
      – Ne, nenuvylė. Realiai vertindamas situaciją, aš galvojau, kad „tvarkiečiai“ po rinkimų turės ne daugiau 20-ties Seimo narių.
      – Tačiau visi mes žinome, kad partijos lyderis prezidentas Rolandas PAKSAS tikėjosi laimėti apie 50 vietų Seime?
      – Vadai daug ką šneka, tačiau realiai stebint ir vertinant politinę situaciją Lietuvoje, man buvo aišku, kad tai tik svajonės. Netgi susiginčijau su vienu kolega parlamentaru, kad iš tikrųjų partija Tvarka ir teisingumas turės tik apie 20 mandatų. Manau, kad taip ir turėtų būti po antrojo rinkimų turo.
      – Kodėl gi jūs dar prieš pirmąjį rinkimų turą taip nužeminote tą kartelę, išsklaidydamas partijos Tvarka ir teisingumas viltis bei lūkesčius turėti daugumą Seime?
      – Kodėl nužeminau? Visgi, mano nuomone, jie padarė klaidą rinkimuose, kadangi, stebint iš šalies, tokių pasiūlymų, kurie būtų tiesiogiai susiję su eilinių žmonių gyvenimu, pas „tvarkiečius“ nebuvo. Kaip nebūtų keista, bet ekonomikos klausimais (o šioje srityje aš, palyginti, neblogai gaudausi) partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas į diskusijas manęs nei karto nepasikvietė.
      Tai labai keista, kad apie tai, ką buvo galima paaiškinti žmonėms, kas jiems itin svarbu gyvenime, jie net neklausė manęs, o kalbėjo tik apie gražias idėjas, filosofinius dalykus, didžiąją politiką ir taip toliau. Tokie dalykai paprastam žmogui nelabai suprantami, nelabai įdomūs ir jam visai nesvarbu, kaip ten viskas bus. Todėl aš ir manau, kad „tvarkiečiai“ rinkimų kampanijos į Seimą metu padarė tam tikrų klaidų. 
     – Jūsų manymu, ar tik rinkimų kampanijos taktinės klaidos nulėmė, palyginti, kuklius „tvarkiečių“ rezultatus po pirmojo rinkimų turo? O galbūt yra dar ir kitos nesėkmės priežastys?
     – Man sunku kalbėti apie kitas priežastis, bet vis dėlto norėčiau pasakyti, kad labai negerai, kai visa partija orientuojasi į tai, kaip gelbėti vieną lyderį. Juk Lietuvos žmonėms reikia, kad partija spręstų valstybės reikalus, o čia viskas, pagrinde, orientuota tik į vieną lyderį – Rolandą PAKSĄ, kurį štai  nuskriaudė ir dabar mes turime atstatyti teisingumą Rolando PAKSO atžvilgiu.

      Taip, tai yra svarbu, bet negalima vien tik į tai orientuotis!
       Nepaisant visokių kvailiojimų, mūsų rinkėjas jau moka šiek tiek vertinti politikų kalbose konkretumą, dalykiškumą, atskirdamas tai nuo kažkokių iliuzijų, atskiro asmens ar grupuotės interesų, ir panašiai. Manau, būtent tai ir nebuvo ideologiškai pakankamai aiškiai išryškinta partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminės kampanijos metu.
      Ir antra priežastis, jūs sutikite, kad kuo vėliau partija formuojasi, tuo daugiau joje atsiranda žmonių ne pačios aukščiausios kokybės. Į tokias naujas partijas buriasi žmonės, kuriems kitur labai sunku prasimušti. O tie, kurie jau pabuvo valdžioje ir turi pinigų, jiems jau lengviau tai daryti, jie turi išsikovoję savo nišą visuomenėje. Todėl visai natūralu ir logiška, kad naujoms partijoms daug sunkiau yra kopti į valdžią.
      –  Tai negi jūs manote, kad partija Tvarka ir teisingumas – nauja partija?
      – Na, kaip čia pasakius? Tai jie liberalai demokratai, tai Tvarka ir teisingumas, – štai toks bėgiojimas, ieškojimas…

      Ko aš pasigendu pas „tvarkiečius“, tai stabilios politikos.

      Ji gali būti gera ar negera politika, bet paprastas žmogus turėtų atpažinti: štai aš jį žinau, jis yra toks ir toks.
      – Kodėl jūs vis sakote „pas juos“ arba „jie“, taigi argi jūs pats nesate tas, kuris pas juos ir su jais?
      – Deja, deja!.. Aš tik su jais, kadangi pas juos pakankamai daug žmoniškumo, mano įsitikinimu.

      Aš nesu tos partijos narys, o be to esu kairiųjų pažiūrų. Man kapitalas yra tik priedas, kad tautai galėčiau daryti gerą. O jiems kapitalas, kaip ir daugumai politikų, kurie privedė prie pasaulinės krizės, kapitalas pats savaime yra vertybė. Šiuo atžvilgiu mūsų politiniai įsitikinimai ir vertybės iš esmės skiriasi.
      Pavyzdžiui, aš pasisakau už progresinio mokesčio sistemą. Net teikiau tokį pasiūlymą, tačiau partija Tvarka ir teisingumas neremia progresinės mokesčių sistemos.

      Ekonominės krizės sąlygomis tai yra vienintelis būdas sutelkti savo elektoratą. Tarkim, uždirbantys iki 1200 litų, turėtų mokėti tik 10 proc.

      Tada tokių žmonių perkamasis pajėgumas padidėtų ir rinka pasipildytų naujomis pajamomis. Deja, „tvarkiečiai“ pasisako prieš progresinius mokesčius.
      Aš pasisakau už didelio turto mokesčių įvedimą, o „tvarkiečiai“ pasisako prieš. Žodžiu, ekonomikos srityje daug kur kertasi mūsų požiūris.
      – Tai negi jūs šliejatės prie „tvarkiečių“, net ir nesutampant jūsų požiūriui į ekonominį šalies valdymo modelį,  tik dėl, taip vadinamo, „žmogiškojo faktoriaus“?
      – Tas žmogiškasis faktorius reiškia, kad jie nėra tokie pasipūtę, kaip konservatoriai arba socialdemokratai, kurie įsivaizduoja, kad be jų valstybė negali egzistuoti. Jie turbūt mano, kad Lietuvos valstybė – tai socdemai ir konservatoriai.

      Partijoje Tvarka ir teisingumas to nėra, jie gana žmogiškai į tai žiūri, su jai nesunku bendrauti, diskutuoti. Ir aš esu įsitinęs, jeigu mes ilgiau bendradarbiausime, tai padarysiu „tvarkiečius“ normaliais kairiaisiais žmonėmis!..
      – Bet pripažinkite, nevyniodamas žodžių į vatą, kad pagrindinis partijos Tvarka ir teisingumas tikslas šiuose rinkimuose buvo laimėti daugumą Seime, apie 50 mandatų, formuoti Vyriausybę ir žinoma – ruoštis Prezidento rinkimams, iškeliant kandidatu partijos lyderį Rolandą PAKSĄ. Kaip dabar jums atrodo tokie rožiniai „tvarkiečių“ planai?
      – Manau, kad tokie jų planai subliukšta, tačiau čia yra vienas svarbus dalykas. Jeigu Europos žmogaus teisių teismas pripažins, kad Rolandas PAKSAS, kaip pilietis, neteisėtai yra apribotas, nepagrįstai suvaržant jo teisę dalyvauti rinkimuose, tada jis galės balotiruotis į prezidentus. Tačiau šis tikslas bus pasiektas ne per Lietuvos parlamentą, o per Strasbūro Žmogaus teisių teismą, jeigu tik jis priims palankų Rolandui PAKSUI sprendimą.
      – Tačiau net ir palankus Strasbūro Žmogaus teisių teismo verdiktas, regis, neįsigalios Lietuvoje, neturint palaikymo Seime bei kitose institucijose. Kaip tokiu atveju?
      – Tokiu atveju aš manau ką?.. Manau, teks šitą dalyką iškęsti. Paprasčiausiai, teks praryti šitą piliulę.
      – Ar jums neatrodo, kad tokie pirmojo rinkimų turo rezultatai gali ženkliai įtakoti, o gal tik pakoreguoti partijos Tvarka ir teisingumas kai kurias programines nuostatas? Kaip dabar jaučiasi „tvarkiečiai“?
      – Be abejo, pas juos šiuo metu yra juntami kažkokie nusivylimo simptomai, bet aš norėčiau pabrėžti, kad „tvarkiečiams“ iš tikrųjų reikėtų naujų programinių – politinių principų, kurie nebūtų orientuoti vien į tai, kaip gelbėti Rolandą PAKSĄ.

      Jiems būtina turėti labai aiškią platformą, kaip savarankiškai Lietuvos politinės struktūros jėgai. Dabar ten viskas yra orientuota vien į Rolando PAKSO gelbėjimą, bet visi žino, kad tokių prezidentų galima surasti kiek nori. Juk negalima teigti, jeigu Rolando PAKSO nebus, tai viskas Lietuvoje bus blogai ir viskas sugrius. Ir jeigu „tvarkiečiai“ nori įsitvirtinti mūsų politinėje struktūroje, tai jiems iš tikrųjų reikėtų suformuoti programą valstybei ir žmonėms, o Rolando PAKSO asmenybė – čia jau visai kitas dalykas. Kai partija turės programą, priimtiną žmonėms ir valstybei, natūraliai gali atsirasti ir žmogus – asmenybė, galintis pretenduoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
      – Žodžiu, jūs manote, kad, visų pirma, partijai turėtų rūpėti strateginiai valstybės valdymo uždaviniai?
      – Taip, visų pirma, žmonių ir valstybės reikalai, o asmenybė tik po to! Deja, pas „tvarkiečius“ viskas buvo atvirkščiai – pirma asmenybė, o tik po to valstybė ir žmonės.

      – Kaip galėtumėte paaiškinti „šoumeno“ Arūno VALINSKO fenomeną, daug kam netikėtą jo šuolį į valdžios olimpą?
      – Galiu tik tiek pasakyti, nors neturiu įrodymų, kaip ir dauguma šalies gyventojų, kad Ūkio ministerija pastaruoju metu tapo oligarchų interesų realizavimo įrankiu. Tai ypač pastebima paskutiniais metais per įstatymų leidimą.

      Todėl man natūraliai kyla klausimas: ar tik Arūnas VALINSKAS nėra oligarchų įrankis? Kas blogiausia, kad oligarchai Lietuvoje jau perima ekonomines struktūras, o rinkomis sąlygomis tai reiškia, kad oligarchai perima ir politines struktūras. Todėl susidaro labai pavojinga situacija Lietuvoje: šiuo metu oligarchai ateina ne tik į ekonomiką, bet jau ima ir politinę valdžią. O tai yra labai pavojinga tendencija!..
      – Galima būtų pagrįstai daryti prielaidą, kad „šoumenas“ Arūnas VALINSKAS sublizgėjo oligarchinės aferos „Leo LT“ ištakose ir yra jų produktas, tačiau po Seimo rinkimų, ko gero, jis taps tuo kertiniu akmeniu, kuris sujungs valdančiąją koaliciją. Kaip tada viskas pasisuks mūsų vidaus ir užsienio politikoje? 
      – Kaip pasisuks? Viskas yra labai logiška. Tauta pasitikėjo Arūnu VALINSKU, tai dabar konservatoriai, Arūnas VALINSKAS ir kelios liberalų frakcijos, matyt, formuos Lietuvos Respublikos Vyriausybę kokiai pusantrų metų.
      – Tačiau ir dabartinis premjeras Gediminas KIRKILAS neslepia, kad yra pasirengęs dar kartą „imtis atsakomybės“?
      – Matote, socialdemokratai yra per daug patyrusi partija ir gerai žino, kas mūsų laukia per artimiausius pusantrų metų. Manau, jie tikrai mokės palaukti…
      Prisiminkime, 1990 metus, kai atrodė, kad komunistai jau sutriuškinti amžiams. Bet jie taip sugebėjo prisitaikyti ir išlaukti tinkamos progos, jog, galų gale, būtent socialdemokratai valdė ilgiausiai. Jie, praktiškai, valdė Lietuvą nuo 2000 metų ir nei viena politinė jėga, kuri buvo prieš komunistus, nebuvo ilgai valdžioje. Todėl man atrodo, kad dabar socdemai pabandys išlaukti tinkamos progos.
       Žinoma, aš labai norėčiau, kad būtent Arūnas VALINSKAS, konservatoriai ir socdemai dabar formuotų naują Vyriausybę!..
      – Sakote, valdė komunistai, tačiau ar jums neatrodo, kad iš tikrųjų Lietuvą valdė ir tebevaldo projektas „2K“ (Kirkilas – Kubilius), su nedidelėmis išlygomis?
      – O ką padarysi? Aš gi pabrėžiau, kad oligarchai veržiasi į valdžią. Ir todėl dabar reikėtų, kad Vyriausybę formuotų Arūnas VALINSKAS plius „2K“. Tik tada tauta aiškiai pamatys tikrąsias pasekmes ir rezultatą tokio valdymo. Ir tai išryškės per pirmuosius pusantrų jų valdymo metų.
      – Bet gi eurokomisarė Dalia GRYBAUSKAITĖ jau dabar garsiai kalba apie „kietą nusileidimą“ Lietuvos ekonomikoje. Kokio dar dugno ir pasekmių reikėtų tikėtis, suformavus naują Vyriausybę drauge su „šoumenais“, kad tauta susivoktų?
      – Šiuo atžvilgiu, kaip sakoma, vienam vaikui užtenka žodžiu paaiškinti, kaip reikia elgtis, o kitam, deja, reikia ir diržo!..
       Jeigu tauta suteikė „artistams“ vos ne daugiausia mandatų, tai tauta kartu su naujai išrinkta valdžia turėtų atsakyti ir už situaciją mūsų valstybėje. Iš tokios koalicijos – Arūnas VALINSKAS plius „2K“ aš nieko gero nesitikiu, bet tauta turėtų prisiimti atsakomybę ir pagaliau suvokti, kad Seimo rinkimai – tai nėra ėjimas į teatrą, bet atsakomybė už savo pačių ir valstybės likimą! O jeigu tauta ir toliau žaidžia tokius žaidimėlius, tai ji turi už tai ir atsakyti. 
      – Užsiminėte, kad oligarchai kėsinasi ne tik į mūsų ekonomiką, bet ir politinį šalies valdymą. Oligarchų inicijuota aferą „Leo LT“ jau žeriasi sau šimtus milijonų litų, išsimokėdama dividendus už VST, įkeistus Lietuvos bankui. Kaip galima būtų pažaboti šitą oligarchinį tvarinį „Leo LT“?
      – Atvirai pasakysiu, jeigu ir toliau mes diegsime bei toleruosime tokią lietuvišką „demokratiją“, tai pažaboti „LeoLT“ ir išvengti oligarchų įtakos mums tikrai nepavyks. Į valdžią turėtų ateiti žmonės, nebijantys rizikuoti ir nesurišti korupciniais saitais. Tik tokie žmonės galėtų įveikti oligarchinio valstybės užvaldymo pavojų. O taip, kaip dabar vyksta politiniai žaidimai, mes niekaip nepažabosime oligarchijos.
      Pavyzdžiui, imkime Arūno VALINSKO partiją. Ką Lietuvos žmonės rinko? Jie rinko televizorių vaizdelius. Na, žiūrėjo liaudis ir matė, kaip gražiai užpakalius jie kraipė ir visa kita. Bet su šitokia publika Seime įveikti oligarchijos mums tikrai nepavyks.
        Atsiranda kažkoks naujagimis valdžioje – Arūnas VALINSKAS, kuris iš karto jau žino, kas geri, kas blogi, su kuo jis jungsis į koaliciją, su kuo ne. Tokie žmonės, kurie geriau nei Jėzus Kristus žino, kas yra geras, o kas blogas, man kelia įtarimą. Antra vertus, toje Tautos prisikėlimo partijoje, tikiuosi, yra kultūros žmonių, ir jeigu jie sugebės įsiklausyti į proto argumentus, o ne tik į jų vado Arūno Valinsko lazdelės mostelėjimą, tai jie, ko gero, galės pasitarnauti valstybei. Manau, kad meno žmogus nėra toks valdomas, kaip paprasti, eiliniai piliečiai, bet jį labai pavojinga prileisti prie valdžios.
      – Kalbant apie oligarchų įtaką valstybės valdymui, tenka pastebėti ir neabejotiną objektyvios žiniasklaidos svarbą. Pavyzdžiui, nacionalinis radijas ir televizija.

      Ar nemanote, kad toks ekscentriškas girto LRT vadovo „nuotykis“ rinkimų naktį elektros skydinėje, mums aiškiai parodo, koks stiprus ir nepajudinamas klanas įtakoja nacionalinį transliuotoją, jeigu po šio incidento Audrius SIAURUSEVIČIUS atsiperka papeikimu ir išlieka savo poste?
      – Šitokia kokia šiandien yra LRT, ją reikia likviduoti (privatizuoti) su visa taryba! Mano galva, netgi komercinės televizijos yra daug objektyvesnės. Žinoma, ir ten yra visko, bet TV3 ir LNK yra daug objektyvesnės, negu ta „brėžnevinė“ Lietuvos televizija.
        Juolab, jeigu LRT generalinis direktorius taip iššaukiančiai elgiasi, tai kaip gi jam galima leisti ir toliau vadovauti pagrindiniam žiniasklaidos kanalui, nacionaliniam transliuotojui? Aš nieko prieš, kad Audrius SIAURUSEVIČIUS išgėrė, bet jis yra LRT vadovas, žmogus, kuriam nedera girtam užsidaryti elektros skydinėje ir stumdytis su fotografais.
      – Apžvelgiant pastarojo laikotarpio įvykius, ar galėtumėte pasakyti, kas gi iš tiesų valdo Lietuvą?
      – Lietuvą, kaip ir visame demokratiniame pasaulyje, valdo pinigai. Pinigus turi oligarchai, tai logiškai seka, kad mus valdo oligarchai. Tačiau demokratinėje visuomenėje yra gerai tai, kad tautai (jeigu tauta yra išmintinga) suteikiama galimybė išrinkti į valdžią tokius žmones, kurie bandytų pažaboti oligarchus. O jeigu tauta žaidžia „kišeninį žaidimą“, liaudiškai tariant, kiaušus iš vienos pusės, perkeldama į kitą, ir jeigu toliau taip tęsis, o tauta gan abejingai balsuos už bet ką, tai Lietuvos valstybės likimas yra ganėtinai liūdnas.
      – Pasibaigus Seimo rinkimams, po jų seks kiti – Prezidento, Europos parlamento. Ar jūs tikitės artimiausiu metu kažkokio esminio lūžio valstybės valdyme?
      – Ne, nesitikiu! Manau, kad Lietuvos Prezidentu bus išrinktas tų pačių oligarchų deleguotas atstovas…
      – O kaip dėl tos šviesos tunelio gale, nejau jums, kaip parlamentarui, ji visai nesišviečia? 

         – Viltis kvailių motina! O be to politika tai nėra vien tik darbas Seime, bet ir bendravimas su rinkėjais, su visuomene.
       Tarkim, „Laisvas laikraštis“ ne vien tik  man labai padeda. Ir aš manau, kad labai svarbu, kad tokie leidiniai, kaip jūsų „Laisvas laikraštis“, politiškai auklėtų, ugdytų žmogų. Nes mes, sakykim, padaryti perversmą valstybėje tikrai negalime, tačiau žiniasklaida, atliekanti savo misiją – ne tik informuoti, bet ir politiškai auklėti žmogų, gali įtakoti procesus valstybėje.

      Tik su politiškai išprususio žmogaus pagalba mes galime išspręsti rimtas problemas valstybėje! Nei amerikonai, nei rusai, nei vokiečiai, nei oligarchai mums nepadės. Patys žmonės turėtų imtis iniciatyvos bei atsakomybės už savo šalį. Todėl čia labai svarbus visos žiniasklaidos, o ypač mažosios, regioninės žiniasklaidos vaidmuo, ugdant pilietinę visuomenę.
      – Žodžiu, jūs pasitikite „Laisvu laikraščiu“?
      – Ne tik „Laisvu laikraščiu“, bet ir kitais mažesniais laikraščiais, regionine žiniasklaida, o stambiais laikraščiais, priklausomais nuo oligarchų, visiškai nepasitikiu! Svarbu, kad gyvuotų laisva spauda, kuri politiškai auklėja piliečius. Tik su piliečių pagalba mes galime pažaboti oligarchiją, įveikti iškylančias rimtas problemas valstybėje. Vieni mes nieko negalime, nei prezidentas, nei Seimo nariai, nei Vyriausybė. Ideologinė kova visame pasaulyje tęsiasi nuolat ir žiniasklaida turėtų atlikti visuomenės informavimo bei politinio ugdymo misiją.
      Pavyzdžiui, Julių VESELKĄ daug kas apšaukia kvaileliu ar dar kitaip, tačiau Ukmergėje mane palaiko apie šeši tūkstančiai rinkėjų ir jie patys gerai žino, kas aš esu ir kam atstovauju. Tokiu būdu pats matau, kad mūsų tauta politiškai tampa vis daugiau išprususi ir aktyvesnė.

      O su tokia išsilavinusia tauta, su apsišvietusia  pilietine visuomene, mes įveiksime ne tik oligarchus, bet galų gale išvysime ir tą šviesą tunelio gale!..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *