Valstybė serga, kas nustatys diagnozę ir pradės ją gydyti?

Valstybė serga, kas nustatys diagnozę ir pradės ją gydyti? 

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Egidijus Haroldas PETRUITIS

 To, kas šiandien vyksta Lietuvoje, kitaip kaip sunkia valstybės liga nepavadinsi. Nors kai kurie politikai labai stengiasi žmones gąsdinti išorinėmis grėsmėmis, tikroji grėsmė yra valstybės viduje.

Šiandien Lietuvoje yra keturiasdešimt viena partija. Didžiosios dalies jų mes net nežinome, ką jau kalbėti apie kokias nors ideologijas. Bet kitaip ir būti negali, juk visos partijos “pagimdytos” dviejų motininių partijų: socialdemokratų ir konservatorių, kurios savo ruožtu “gimė” iš komunistų partijos, kuri, atkuriant nepriklausomybę, kaip ameba be skausmo pasidalino į dvi dalis, taip sakant, vardan demokratijos.

Kadangi, šių dviejų partijų nariai pajutę, kad Maskva jų jau nebekontroliuoja ir bausti negali, pasijuto visagaliais, kone dievais, nustojo rūpintis valstybės reikalais ir pradėjo vienas su kitu rungtis ir įrodinėti vienas kitam kuris iš jų dieviškesnis. Tai sudarė labai geras sąlygas atsirasti kitoms partijoms. Tam procesui įsibėgėti padėjo šių dviejų olimpų dievukų, nespėjusių nuo dieviško stalo nugvelbti didesnio kąsnio, apsisprendimas kurti savo olimpukus.

Visi nepritariantys valstybės niokojimui be gailesčio buvo stumiami lauk, dergiami ir naikinami. Asmeninės ambicijos pakilo aukščiau valstybinių interesų. Nebaudžiamumo užkratas žaibiškai išplito po visas valdiškas institucijas, o dvigubi standartai saugo tą liūną nuo dorų protingų žmonių, kurie galėtų valstybę gražinti tautai.

Žmonės tai mato, supranta ir šiuo metu yra labai nusivylę visomis partijomis, seimu, vyriausybe ir pačia valstybe. Nemanau, kad nors vienas lietuvis norėtų mūsų valstybės žlugimo, bet juk nei viena valstybė negali egzistuoti be valdžios. Gaunasi užburtas ratas ir mūsų abejingumas tikrai nepadės iš to rato išsivaduoti.

Šiandien gydyti valstybę galima dviem būdais:

Pirmasis, kuris man labiau patiktų, o manau, ir visiems kitiems, partijos pagaliau turi išmokti susitarti ne kaip prasukti eilinę afera, o dėl klausimų, svarbių valstybės išlikimui. Lietuvos valdžia turi atstovauti tautos interesus, o ne Amerikos, Rusijos ar bet kurios kitos užsienio valstybės interesus. Nereikia mėtytis tuščiais pažadais kaip bus gerinamas žmonių gyvenimas, o realiai susirūpinti šalies ekonomika.

Prispausti uodegas monopolistams, kurie nepagrįstai kelia kainas ir lobsta iš to, žmonių ir kitų firmų sąskaita.

Paremti gamintojus, transportininkus, statybininkus, o ne teikti mokesčių lengvatas prekybininkams, parduodantiems importinę produkciją.

Panaikinti dvigubus standartus teisėsaugoje ir politikoje, kai kažkas padaromas didžiausiu nusikaltėliu už tai, kad „galvojo” ar „norėjo” duoti kyšį, o tikrieji kyšininkai, prasukę milijonines ar net milijardines aferas toliau dalyvauja valstybės valdyme ir ieško naujos progos prasukti dar didesnes aferas.

Atskirti įstatymus kuriančią ir vykdomąją valdžias. Kaip gali Seimo narys būti ir vyriausybės nariu? Toks pareigų supainiojimas tik skatina korupciją. Darbų bei problemų daug ir naujieji Seimo nariai turėtų ne mėgautis valdžios teikiamais privalumais, peštis tarpusavyje, spręsti asmenines problemas ar sudarinėti išskirtines sąlygas „saviems”, o rimtai susirūpinti valstybės sveikata.

Kitaip valstybė gali būti pradėta gydyti antruoju būdu, tai yra liaudies medicinos metodais. Nors lietuvių kantrybė neišsemiama, bet piktnaudžiauti tuo neverta, nes jei ji truks ir žmonės išeis i gatves, nušluos visas valdžias ir valstybę reikės pradėti kurti iš naujo.

Įvedę tvarką valstybėje ir atstatę aštuoniolika metų paminamą teisingumą, išvengtumėme bereikalingų nuostolių ir pagaliau gyventumėme savo valstybėje, kuria visi galėtumėme didžiuotis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *