Visos viltys – į naująjį seimą

Ekonominė krizė, visos viltys į naująjį Seimą

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Šiandien jau daugelis Lietuvos žmonių savo kailiu jaučia pasaulinės ekonominės krizės padarinius. Senoji vyriausybė ilgą laiką tikinusi, kad jokios krizės nėra, dar ir dabar viską norėtų matyti pro rožinius akinius. Tuo tarpu naujai išrinkto Seimo valdančiąją koaliciją formuojančių partijų atstovų pasisakymuose padėtis piešiama ryškiai juoda spalva, kad paskui būtų galima pasakyti, mes daug dirbome ir sugebėjome šalį iš krizės išvesti, žiūrėkite kokie mes šaunuoliai, arba, jei nepavyks, pridengti savo nekompetencija ir neveiklumą, nes buvo beviltiška situacija ir nieko nepavyko padaryti.

Pateikiamos įvairios strategijos iš ko kiek atimti, kam pridėti, kam diržus labiau veržti ir kieno sąskaita taupyti. Nors ir žadama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, kokios geros ar blogos programos bebūtų tie mažiausias pajamas gaunantys labiausiai ir nukentės. Valstybė pinigų neuždirba, ji juos tik perskirsto, o pinigėlius uždirba verslas. Visi mokesčių lengvatų naikinimai, taupymo programos didžiausia našta užgrius verslininkus, o šie, savo ruožtu, tą naštą perkels ant vartotojų pečių. Betgi vartotojai ir esame mes visi. Na, ir suprantama, tą naštą pakelti sunkiausiai bus neturtingiausiam gyventojų sluoksniui.

Šiandien daugybė įmonių turi finansinių sunkumų, kai kurios jau ir ant bankroto ribos atsidūrė. Blogiausia padėtis statybų ir transporto sektoriuose, bet nei senoji valdžia tuo rūpinosi, nei naujai išrinkti apie kokią nors pagalbą  šneka. O juk kiekvienos nedidelės įmonės bankrotas tai pradžia kitos įmonės bankrotui, kuriai bankrutavusi įmone buvo skolinga. Be to tai vis ilgėjanti išmestų į gatvę žmonių eilė, kuriems irgi reikės valstybės pagalbos. Ar ne paprasčiau šiandien padėti sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusioms nedidelėms verslo įmonėms. Daugeliui jų, kad išgyventi šiandien užtektų tik paskolos arba mokesčių mokėjimo atidėjimo, o joms bankrutavus, jau rytoj valstybei reikės rūpintis atleistais darbuotojais ir mokėti jiems pašalpas.

Bet paradoksas, kai vieni suka galvas kaip išgyventi, kiti skaičiuoja milijoninius pelnus. Ir būtent čia turėtų įsikišti valstybė. Iš vienos pusės prispausti uodegas monopolistams,  neleisti jiems nepagrįstai kelti kainų ir apiplėšinėti vartotojų bei kitų rinkos dalyvių, iš kitos stebėti ir reguliuoti mažų įmonėlių kūrimąsi. Konkurencija tarp smulkaus verslo įmonių, jei jų kažkurioje srityje prikuriama per daug, vyksta be galo mažinant kainas ir baigiasi visų tų įmonių bankrotu. Per daug didelė konkurencija taip pat pavojinga kaip ir visiškas konkurencijos nebuvimas. Aštuoniolika metų valdininkų korupcijos, “savų” protegavimo, išskirtinių sąlygų jiems sudarymas iškreipė rinką. Tie “savi” dabar jau sukaupė didžiulius pinigus savo rankose ir naudoja juos politikų ir valdininkų papirkinėjimui. Jiems leidžiama viskas, jie lepinami mokesčių lengvatomis, tuo tarpu visiems kitiems rinkos dalyviams galioja drakoniškos sąlygos, vieną dieną pavėlavus sumokėti mokesčius uždarinėjamos sąskaitos, tuo dar labiau juos žlugdant.

Naujai išrinktos valdžios laukia tikrai sunkus darbas. Reikės prispausti monopolistus, padėti iš krizės išsikapstyti smulkiam ir vidutiniam verslui, peržiūrėti skandalingus privatizacijos sandorius ir jei jie įvykdyti neskaidriai, pažeidžiant įstatymus, juos anuliuoti.

Be to, reikės suvaldyti korumpuotų valdininkų armiją, priversti juos dirbti valstybei ir rūpintis jos interesais, o ne dairytis kaip kokį verslininką nureketuoti. Reikės valstybės valdyme ir ekonomikoje padaryti esminę pertvarką, o ne tik kosmetinį postų perstumdymą.

Valdžios paramos labiausiai reikia ne ekonominiams monstrams, kurie dideliais kiekiais pumpuoja pinigus iš Lietuvos, o gamybininkams, transportininkams, daugumai smulkių verslininkų.

Ar pasiruošę tie politikai, kuriems Lietuvos žmonės išreiškė didžiausią pasitikėjimą rinkimuose, pateisinti tų žmonių viltis? Ar pasiruošę jie atsisakyti didelių kyšių vardan eilinių Lietuvos žmonių gerovės? Ar rūpinsis valstybės pinigais taip, kaip savo asmeniniais?

Visus sunkumus galima įveikti, tam tereikia noro ir ryžto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *