Ims ekonominę krizę už ragų?

Ims ekonominę krizę už ragų?

Egidijus Haroldas PETRUITIS

Egidijus Haroldas PETRUITIS

E. H. PETRUITIS

Pasaulinės ekonominės krizės įtaką Lietuvai dar labiau sustiprins praeitos vyriausybės neveiklumas, piktybiškas blogėjančos padėties neigimas ir melavimas, kad jokios krizės nėra. Prarasta daug brangaus laiko krizei įveikti.

Permainų koalicijos taktika kitokia. Nors ji ir sutirština spalvas, aiškindama, kaip dabar blogai, bet nesnaudžia ir skuba kurti krizės įveikimo planą. Pirmas drąsus žingsnis žengtas ir labai norėtųsi, kad tuo komisijos darbas nesibaigtų. Labai norėtųsi, kad naujoji vyriausybė krizės įveikimą suprastų ne tik pinigų į biudžetą surinkimą ir paties biudžeto subalansavimą. Apart valstybinių institucijų ir šalies biudžeto, Lietuvoje dar gyvena žmonės, o jie savo balsus atidavė ir valdžią išrinko ne tam, kad valdžia savo problemas spręstų jų sąskaita.

Permainų koalicijos parengtoje taupymo programoje labai gera ta dalis, kur kalbama apie efektyvų lėšų panaudojimą. Iš tiesų atsisakius visų nebūtinų išlaidų galima būtų nemažai sutaupyti. Tegu visos visuomeninės organizacijos atsiskaityto, kur jos panaudojo iki šiol valstybės dosniai joms žarstytus pinigus. Būtina bent laikinai pristabdyti visas programas, nesusijusias su ekonomikos vystymu. Tikslinga būtų mažinti nereikalingų etatų skaičų, arba bent jau nekurti naujų. Kažkaip keistai atrodo krizės fone tos pačos koalicijos noras steigti dar vieną ministeriją.

Apsieisime ir be jos.

Ar drastiškas mokesčių sistemos pertvarkymas krizės metu duos daugiau naudos ar žalos, parodys laikas. Noras panaikinti biudžeto deficitą yra sveikintinas dalykas, bet surinkti biudžetą didinant mokesčius atsiranda rizika sumažinti vartojimą, o tai jau nebūtų gerai, nes prasidėtų grandininė reakcija – mažėjant vartojimui, mažėtų verslo pajamos, verslininkai būtų priversti taupyti, mažinti verslo apimtis, o dėl to mažėtų įplaukos į biudžetą.

Taigi, nors laiko galvojimui ir nėra, reikia kelis kartus pasverti kiekvieną sprendimą. Mokesčių reformomis bus nepatenkinti daugelis šalies gyventojų, kuriuos tos reformos tiesiogiai palies. Taigi patartina daryti tik tas bloginančias žmonių finansine padėtį reformas, kurios yra neišvengiamos, prieš tai išaiškinus jų neišvengiamumą ir pagrįstumą.

Verslo skatinimo srityje permainų koalicija bent jau kol kas tikrai nepersistengė. Smulkiam verslui skatinti numatytą mokesčių dalinio atidėjimo pirmus trejis metus programa krizės laikotarpiu vargu ar sudomins ką nors imtis rizikos, tuo tarpu daugelį dabar veikiančų smulkių įmonių reikia gelbėti nuo gręsiančių bankrotų. Būtent čia reikėtų pritaikyti laikiną mokesčų atidėjimą ir padėti smulkiam verslui išgyventi.

Žinoma, pradžioje turi būti sukurtas mechanizmas, neleidžiantis piktnaudžiauti tomis lengvatomis. Na ir, žinoma, maksimaliai centralizuojant viešuosius pirkimus, bus galutinai iš tų pirkimų išstumtas smulkusis verslas. To nederėtu daryti. Na, o sprendimas panaikinti laisvadienių kompensacijas už šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais, yra nors ir nepopuliarus, bet logiškas.

Pinigų srautų subalansavimo srityje irgi yra vienas labai svarbus punktas – mažinti ir visai panaikinti valdžios sektoriaus įsiskolinimus privačiam sektoriui. Tai būtų labai savalaikis ir daug naudos nešantis sprendimas, nes daugeliu atveju skolų karuselė tarp smulkaus verslo įmonių ir prasideda nuo valdiško sektoriaus ir stambaus verslo įmonių neatsiskaitymo už prekes, paslaugas ir darbą smulkiems verslininkams.

Prispaudus uodegas monopolistams ir nebeleidžiant jiems nepagrįstai kelti kainų, parėmus verslą, užsiimantį gamyba ir eksportuojantį savo produkciją į užsienį, tuo pačiu naikinant visas mokesčų lengvatas importuotojams, būtų atgaivinta vidaus rinka, savaime padidėtų mokesčių įplaukos į biudžetą. Gal tada būtų galima atsisakyti ir drastiškų mokesčų sistemos reformų.

Įvedus tvarką valstybiniame sektoriuje, privertus valdininkus dirbti už jiems mokamą atlyginimą, paskelbus negailestingą karą korupcijai savivaldybėse, apskrityse, vyriausybėje, seime ir prezidentūroje, panaikinus valdiškų lėšų švaistymą ir plovimą per visokias fiktyvias visuomenines organizacijas, ko gero, pavyktų žymiai sumažinti, o gal ir visai panaikinti biudžeto deficitą be jokių ekstremalių taupymo priemonių.

Galutinius sprendimus ir atsakomybę už juos teks prisiimti naujai išrinktajam seimui ir vyriausybei. Labai norisi tikėti, kad jie dirbs Lietuvos valstybės ir jos piliečių labui, o ne bandys tenkinti savo asmeninius interesus ir ambicijas. Telieka palinkėti naujajai valdžiai sėkmės rasti išeitį iš šitos sudėtingos situacijos, nes nuo to priklausys kaip mes gyvensime toliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *