Naujoji valdžia – dūdų orkestras

Naujoji valdžia – dūdų orkestras

Rolandas PAKSAS

Rolandas PAKSAS

Partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas PAKSAS mano, kad naujosios Vyriausybės siūlomos priemonės krizei įveikti gali padaryti daug žalos, ir siūlo daugiau dėmesio skirti verslo apsaugai ir jo skatinimui.

Politikas taip pat prognozuoja, kad centro – dešiniųjų Vyriausybė neišsilaikys po prezidento rinkimų, o Arūno VALINSKO Tautos prisikėlimo partiją vadina valstybininkų projektu.

– Kaip vertinate naujosios Vyriausybės pristatytą antikrizinį planą?
   – Baisu, kai kasryt atsikėlęs girdi būsimą Premjerą kalbant apie krizę ir paniką. Rinkimai jau seniai pasibaigę ir nė vienas save gerbiantis politikas negali taip šnekėti.
   Naujojoje koalicijoje yra patyrusių politikų, bet ne patyrusių buhalterių. Siekiama tik suvesti skaičius, kad biudžeto deficitas būtų artimas nuliui. Tokio darbo rezultatas būtų paminklas ant Lietuvos su užrašu: “Jie pasiekė nulinį biudžeto deficitą, bet palaidojo valstybę”.
   Tai man primena sceną iš filmo “Titanikas” – laivas jau pakrypęs, vanduo jį semia, o dūdų orkestras stovi gražiai aprengtas ir ramiai groja seną muziką. Taip atrodo vadinamoji permainų koalicija.
   Nematau proveržio, kad įlietume kraujo į ekonomiką. Vakarų Europoje ieškoma būdų, kaip mesti pinigų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Krizės sąlygomis biudžeto deficitas gali būti iki Mastrichto kriterijų leidžiamų 3 proc. BVP, bet svarbiausia neleisti įmonėms bankrutuoti. Bankai dabar nebeduoda kreditų, todėl turi įsikišti valdžia su garantiniu ar stabilizavimo fondu.
   Per didžiąją recesiją Amerikoje Ruzveltas skyrė pinigų viešiesiems darbams, kelių tiesimui. Mūsų atveju idealu būtų imti šildyti namus, darželius, mokyklas, ligonines. Taip sukurtume darbo vietas ir taupytume energiją.
   Nepriimtini siūlymai patentininkams užkrauti mokesčius. Apmokestinus šiuos žmones, kurie patys maitina savo šeimas, jie ateis į darbo biržas.
   – Ar “Titaniko” orkestro nepriminė senoji Vyriausybė, kuri ilgai neigė krizės pavojų?
   – Sutinku, kad buvusi Vyriausybė pridengė savo nemokšiškumą pasaulinės krizės pasekmėmis. Jeigu ji būtų sureagavusi anksčiau, šiandien situacija būtų geresnė. Paprastas pavyzdys – VST, kurie buvo nupirkti už pusę milijardo, o jau po keleto metų kaip įnašas į LEO LT buvo įdėti 2,9 mlrd. litų. Atsiėmę šiuos pinigus, turėtume pustrečio milijardo ir nereikėtų nieko “pjaustyti”. Tai senosios Vyriausybės nuopelnas, bet problema, kad naujoji Vyriausybė nė kiek neužsimena, kad sunkmečio našta kartu su šalies žmonėmis privalo dalintis ir monopolistai.
   – Kaip vertinate naujosios Vyriausybės perspektyvas išsilaikyti valdžioje?
   – Paskutinius porą metų netyla kalbos apie valstybininkų klaną. Aš tuos žmones vadinu chebrokratais, kurie užvaldė beveik visą valstybę. Manau, kad Tautos prisikėlimo partija yra valstybininkų projektas. Dabar valstybininkai jau turi Seimo Pirmininko postą, ir jis greičiausiai bus keičiamas į Prezidento postą. Paskutinis akcentas – Petro Vaitiekūno atėjimas dirbti Seimo Pirmininko patarėju.
   Po Prezidento rinkimų konservatoriai atrodys visiškai kitaip – jau už trijų mėnesių Lietuvoje situacija bus labai prasta ir jiems bus per sunku išlaikyti egzaminą. Todėl per Prezidento rinkimus artimų ryšių su valstybininkais turintys socialdemokratai vėl ims valdžią. Liepos pabaigoje turėtų būti suformuota nauja Vyriausybė, kuri bus visiškai kitokia.
   – Jūsų pavaduotojas partijoje Valentinas Mazuronis buvo užsiminęs apie galimybę jungtis su Darbo partija. Kiek tai realu?
   – Dar prieš dvejus – trejus metus buvo daug įvairių kalbų tiek su Darbo partija, tiek su tautininkais, kurie perėjo pas konservatorius. Bet kai tik pradedama kalbėti apie konkrečius dalykus – programą, postus, sąrašus – atsiranda takoskyra, kurios kolegos neperžengia. Kalbėti apie susijungimą – smagu, bet visi nori būti pirmi. Bet sąrašai nėra guminiai.
   Mes tvirti ir vieni – esame trečioji frakcija Seime, tretieji pagal mandatus savivaldybėse. Žinoma, Seimo rinkimuose rezultatų tikėjomės kitokių. Jau žinau atsakymą, kodėl mums nepasisekė taip, kaip norėjome. Bet jį pasakysiu vėliau.
    – Kokie Jūsų partijos tikslai Prezidento rinkimuose? Ne kartą deklaravote, kad pats ketinsite siekti šio posto, bet tai draudžia įstatymai, o jie, greičiausiai, nebus pakeisti…
   – Be abejo, net jeigu šiandien Strasbūro teismas priims teigiamą sprendimą, kuo aš įsitikinęs, ši Seimo dauguma nepultų skubėti taisyti įstatymų, todėl kalbėti apie mano kandidatavimą šiuose Prezidento rinkimuose nėra galimybių. Mūsų partija kels kandidatą. Kas jis bus – apsispręsime partijos kongrese vasario 8 dieną. Svarstome įvairias galimybes – ar tai bus žmogus iš partijos vadovybės, ar kitas kandidatas, galintis laimėti rinkimus.
   – Kaip vertinate Lietuvos užsienio politiką, ką darytumėte kitaip?
   – Išlaikyčiau balansą. Lietuva nėra didelė valstybė, o geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra. Šiandien to balanso nėra, mes per daug nukrypę į Amerikos pusę. Dėl to turime prastus santykius su kaimynais. Tai atsiliepia mūsų ekonomikai ir verslui, pykstamės jau net su Europos Sąjunga. Jokiu būdu nepasisakau prieš Ameriką, bet manau, kad sveikas balansas – būtinas. Turėdami ilgą bendrą sieną tarp valstybių, vieninteliai blokuojame ES susitarimą su Rusija – tai rodo, kad kažkas negerai. Juk užsienio politikos prioritetas – geros kaimynystės politika.
   – Manote, kad turėtume labiau palaikyti didžiųjų ES valstybių poziciją?
   – ES turi kalbėti choru. Vokietija, Italija, Prancūzija ieško kontaktų su Rusija, o mes to nedarome.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *