Politikos aktualijos

Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos konferencija

2010 m. vasario 20 d. Kauno rajono savivaldybės didžiojoje  salėje įvyko partijos Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos (TTJL) II-ji respublikinė konferencija. Konferencijoje dalyvavo TTJL skyrių atstovai iš visos Lietuvos.

Konferencijoje dalyvavo ir delegatus sveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valentinas Mazuronis, Rimas Antanas Ručys, Andrius Mazuronis, Petras Gražulis  ir kiti garbingi svečiai.

Buvo perskaitytas Europos Parlamento nario, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, Prezidento Rolando PAKSO sveikinimo žodis TT Jaunimo lygos konferencijos Kaune dalyviams.

Konferencijos dalyviai patvirtino naują TTJL įstatų redakciją, išsirinko TTJL Pirmininką, naują valdybą ir Jaunimo lygos drausmės komisiją.

Pateikiame Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos Kauno skyriaus  pirmininkės pavaduotojo Povilo RĖKLAIČIO pasisakymą:

Tu mūsų brangi motina tėvyne – Lietuva,

Per amžių amžius siekei patirti tikrą laisvės skonį,

Degei Tu noru mums ištiesti savo ranką,

Ir degė noru Tau padėti mūsų broliai, sesės.

—O Lietuva – Tu mūsų brangi motina tėvyne,

—Gavai ir Tu, ir mes, ir mūsų broliai, sėsės laisvę,

—Tačiau ar mums skanus toks laisvės skonis,

—Kuris lig šiolei viešpatauja mūsų žemėj – Lietuvos.

Tu mūsų brangi motina tėvyne – Lietuva,

Matei daug vargo, priespaudos, kančios,

Kovojai Tu, kovojo tavo sūnūs, tavo dukros,

Kad gyventume visi kartu, visi laisvai ir oriai.

—O Lietuva – Tu mūsų brangi motina tėvyne,

—Mes, tavo broliai, tavo sesės norim laisvės išsvajotos -

—Mes norim su tavim gyventi ir kurti šeimą,

—Tik prašom mes tavęs – tvarkos ir teisingumo!

Broliai lietuviai, sesės lietuvės,

Šias savo sukurtas eiles aš Jums perskaičiau ne šiaip sau. Tai patriotinės eilės akcentuojančios Lietuvos laisvės svarbą mūsų visų gyvenimams. Jei nebūtume laisvi, šiandien čia mūsų nebūtų. Tačiau noriu, kad paklaustumėte savęs, savo artimųjų, bičiulių ir pažįstamų – ar užtenka tokios laisvės, kokią turime dabar. Ar gali laisvė būti be tvarkos, be teisingumo?

Žinote, kiekvieno Jūsų akys šiandien man atrodo tokios žaižaruojančios, lyg norėtumėte Lietuvoje realios tvarkos, realaus teisingumo. O ko daugiau doram žmogau reikia, jei ne tvarkos ir teisingumo? Kaip žinote, politinė ir ekonominė situacija Lietuvoje labai prasta. Nesu pesimistas, visuomet tikiu geriausiu, tačiau kaip kada tuo labai suabejoju kalbėdamas apie Lietuvos politiką, nes manau, jog su tokia vykdoma valstybės vidaus ir užsienio politika iš Lietuvos tuoj nieko nebeliks. Greitu metu visa Lietuva bus ubagų ir vergų kraštas, bet kas blogiausia – mes prarasime brangiausią savo turtą – Lietuvą, lietuvių kalbą ir vienas kitą.

Lietuva iki ausų yra prasiskolinusi, todėl prasiskolinę ir mes. Ankstesnių ir dabartinės valdžios vykdoma politika netik nesugeba pažaboti skolinimosi poreikio, bet ir žlugdo kiekvieną valstybės gyventoją, griauna demokratijos ir teisingumo pamatus. Valdžia netik nepamatuotai kelia mokesčių normas kiekvienam iš mūsų, bet ir karpo motinystės, nedarbo išmokas, vis labiau mažinami atlyginimai paprastiems darbo žmonėms, kurie imant pasaulio kontekstu yra vieni iš žemiausių. Lietuvos mokyklose kėsinamasi į „nemokamus pietus“, Lietuvos žmonės, iš kurių dauguma jaunų ir iniciatyvių, netekę darbo priversti duonos kąsnio ieškoti užsienyje, svarstoma išparduoti likusį Lietuvos turtą – miškus, žemes, valstybinius pastatus…

Laisvės kaina brangi, nes laisvė matuojama žmonių gyvybių sąskaita.

Lietuvos laisvės siekis per amžių amžius neužgeso, tačiau ar tokią laisvę Lietuvos žmonės įsivaizdavo po 1991 m. sausio 13 d. įvykių ir, kuri 20 metų karaliauja Lietuvoje: skurdas, žmonių menkinimas, melas, sąžinės ir teisingumo nebūvimas, lietuvių emigravimas iš savo tėvynės. Seniau žmonės buvo tremiami prievarta į pasaulio gilumą, toli toli nuo savo tėvynės, o dabar patys Lietuvos piliečiai sau pasiskelbia nuosprendį, nes nemato gyvenimo perspektyvos čia, mūsų Lietuvoje!

Džonas Steinbekas, JAV rašytojas, Nobelio premijos laureatas yra pasakęs, jog „Valdžia nieko negadina. Gadina baimė… baimė prarasti valdžią“. Taip, tai tikra tiesa, nes juk siaurai ir neprotingai mąstantis individas pamatęs valdžios teikiamą galią, galbūt ir materialines gėrybes, visomis įmanomomis priemonėmis sieks išsaugoti valdžią, net parduodamas savo sielą velniui. Visi mes esame mirtingi, tačiau noriu akcentuoti tai, kad mes su mirtimi tikrai nenusinešime materialinių gėrybių. Geriau mirti auštai pakelta galva, negu visą gyvenimą būti materialistu, t. y. dvasiškai suluošintu žmogumi.

Prieš beveik 20 metų Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, visa Lietuva tvirtai ir vieningai pasakė, jog nori laisvės ir nepriklausomybės. Už šias, vienas iš pagrindinių ir svarbiausių žmogaus vertybių Lietuva turėjo paaukoti 14 savo brolių ir seserų, kurie, esu įsitikinęs, tikrai norėjo ne tokios Lietuvos laisvės. Tada buvo viena graži ir svarbiausia vieninga idėja – laisva ir nepriklausoma valstybė – Lietuva.

Tas pats „Baltijos kelias“, ta pati sausio 13-toji parodė, kad mūsų tėvai, seneliai, broliai, sėsės pasitikėjo vienas kitu, dievinome tuos pačius Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarus, kurie teikė visiems Lietuvos žmonėms vilčių išvysti šviesesnę ateitį, šviesesnę Lietuvą. Tikėjome jais, nes juk jiems pirmiems patikėjome valstybės vairą ketveriems metams. Žinoma, pirmieji nepriklausomos valstybės – Lietuvos metai buvo sunkūs, tačiau ar galėjo būti tokie sunkūs, kad per beveik 20 metų mūsų „laisvės šaukliai“ nieko nepadarė, o priešingai – jie Lietuvą taip smarkiai nukankino, kaip joks išorės priešas būtų to nesugebėjęs padaryti. Nėra nieko šlykščiau, kaip priešais tampa savi dėl kažkokio sudilusio skatiko.

Per pirmus aštuonis nepriklausomybės metus mūsų valstybės „laisvės šaukliai“ sugebėjo išsiplėsti visoje Lietuvoje savo partinį elektoratą, kuris beveik 20 metų išsirenka savus, pasinaudodamas Lietuvos žmonių vangiu balsavimu. Gerbiamieji, kur matyta, jog apie 30% – 40% procentų rinkėjų užtenka įvykti rinkimams?! Tuo labiau, kaip mes galime vertinti paskutinius Europos parlamento rinkimus, kuriuose Lietuvos žmonių, turinčių rinkimų teisę dalyvavo tik apie 21 procentą?!

Daugelis Lietuvos parlamentarų Seime sėdi nuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, tačiau ką jie padarė Lietuvai, aš negalėčiau atsakyti. Na, gal tik tai, jog dauguma ten esančių buvo vieni iš iniciatorių, pasirašiusį minėtą aktą. Bet vėlgi, juos savo vienybe, drąsa ir pasiaukojimu palaikė visi Lietuvos žmonės, todėl jie turi būti dėkingi tam paprastam Lietuvos žmogui, privalo jam dirbti ir tarnauti.

Gal dabartiniams Seimo nariams yra garbė būti valdžioje, tačiau kaip ta garbė gaunama, kaip ji suprantama? Artūras Šopenhaueris, vienas svarbiausių XIX a. filosofų yra pasakęs „Garbė – tai mūsų išorinė sąžinė, o sąžinė – tai mūsų vidinė garbė“. Taigi, garbės sąvoką aš galėčiau apibūdinti kaip sąžinės reikalą, pasireiškiantį išmintingumu ir nesavanaudiškumu. Garbė valstybiniu mastu gali būti pasiekta tik tada, kaip tavo rezultatus įvertina visa Tauta.

Negana to, mūsų valstybėje nėra žodžio laisvės, mūsų pokalbius gali nevaržomai pasiklausyti Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnai, teisiamos Lietuvos motinos, Lietuvos teisėsauga užstoja mūsų vaikų prievartautojus! Dauguma Lietuvos visuomenės narių visiškai sumateriališkėjusi, jai vienintelė vertybė – pinigas. Esu įsitikinęs, jog tokias šių dienų žmogaus vertybines nuostatas suformavo žmonių pasąmonėje tik mūsų valdžia. Tikiu, jog Jūs, esate žmonės, kuriems moralė, atsakomybė, teisingumas ir žmogaus teisės yra vienos iš kertinių žmogaus vertybių, formuojančių kiekvieną Jūsų gyvenimo žingsnį ir laisvą, nuo niekieno nepriklausomą sprendimą.

Žinote, visada sakiau ir sakysiu, jog nesvarbu žmogus, kokioje politinėje partijoje, svarbu, jog jis būtų žmogus, siekiantis savo valstybės klestėjimo, taikos, teisingumo ir visuomenės darnos. Tokie žmonės yra, mano nuomone, perliukai, kuriuos reikia siekti maksimaliai įtraukti į valstybės valdymą, ne tik per politines partijas, bet ir per įvairias visuomenines organizacijas ar bendruomenes. Būtent tada visi žmogaus gebėjimai maksimaliai išnaudojami, ir jis realizuojamas, ir visuomenei bei valstybei teikia naudą.

Tikiu, jog dauguma Lietuvos žmonių yra idėjiniai žmonės, tikri savo valstybės patriotai, kurie nemoka taikstytis su savivaliavimu, korupcija, melu, veidmainyste, tačiau daugumą jų reikia prikelti iš gilaus žiemos miego. Taip pat tikiu, jog Jūs bičiuliai, esate tie „perliukai“, tie idėjiniai žmonės, mūsų valstybės patriotai, kuriuos reikia visokeriopai branginti ir užauginti dorais, sąžiningais ir kuriančiais Lietuvą žmonėmis.

Šiandien kiekvienas doras, siekiantis gerovės Lietuvoje žmogus, o ypatingai jaunimo atstovas, privalo pats savęs paklausti – ar nori gyventi Lietuvoje, kurioje meilės, moralės, teisingumo, atsakomybės ir pareigos vertybės yra deklaruojamos tik popieriuje, kaip yra dabartinėje Lietuvoje, ar jis nori gyventi civilizuotoje, demokratiškoje valstybėje, kurioje žmogiškosios vertybės yra gerbiamos ir branginamos, o ypatingai – branginama meilė savo šeimai ir valstybei. Juk visos žmogaus gyvenimo vertybinės nuostatos tik ir formuojasi būtent nuo jo šeimos ir jo valstybės.

Jaunime, mes, būdami jauni ir veržlūs, matydami vis niūresnį Lietuvos veidą privalome būti patriotiškai ir pilietiškai nusiteikę, privalome reikalauti buvusių ir esančių valdžių teisinės  atsakomybės, mes, būdami nauja karta, privalome patys dalyvauti savo valstybės valdyme, privalome dirbti savo tėvynei Lietuvai ir žmonių gerovei, privalome pažaboti korupciją, melą, veidmainystę.

Ar mes pasirengę tokioms blogybėms pasiduoti ir, galbūt, patys tas blogybes daryti, ar mes išdidžiai pakelta galva, turintys bendražmogiškąsias vertybes ir aukštą moralę, pareigą savo tėvynei – Lietuvai, kovosime iki paskutinio kraujo lašo už tai, jog nebūtų pakirstos tautos pažangos šaknys, jog būtų sustabdytas šalyje plintantis blogis ir emigracija. Tai veiksniai, kurie išnaikins mūsų tautiškumą ir valstybę iš geografinės plotmės, jei nedelsiant kiekvienas nesiimsime mums pavestos pilietinės pareigos.

Gerbiamieji, mes turime jau šiandien, kartu, patriotiškai nusiteikę kurti savo tėvynės – Lietuvos ateities strategiją, padėsiančių mūsų valstybei išbristi iš klastos, apgaulės, politinės degradacijos ir visiško nužmogiškėjimo. Tai mums pavyks įgyvendinti tik tada, jei būsime kartu po dideliu skėčiu. Tikiu, jog tas skėtis yra Tvarkos ir teisingumo jaunimo lyga, jungianti jaunus, o svarbiausia gabius ir iniciatyvius žmones, pasiryžusius ginti savo tėvynę Lietuvą bei savo brolius ir seses.

Tikiu, jog tik būdami kartu mes sugebėsime pasakyti „Gana!“ – nepaliaujamam melui, skurdinimui, veidmainystei, korupcijai. Tikiu, jog visi Jūsų sprendimai Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos veikloje bus priimti laisvu Jūsų pačių apsisprendimu, objektyvumu ir nešališkumu. Mes turime būti kitokie, turime parodyti degradavusiai Lietuvos valdžiai, jog dar yra Lietuvoje jaunų, o svarbiausia – dorų, mąstančių ir savo pilietinę pareigą atliekančių žmonių, kurie nesitaikstys su jokiu blogiu. Linkiu Mums didelės sėkmės šiame tikrai sunkiame darbe. Tepadeda mums Dievas!