Politikos aktualijos

Šeštadienio ese

Jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų!..

Juozas IVANAUSKAS

Tą Kovo 11-tosios vakarą Vilniuje, Katedros aikštėje vykusio šventinio koncerto metu daugiatūkstantinė minia sutiko jį garsiai skanduodama: „Vytautai, Vytautai, ačiū, ačiū!..“. Netrukus prožektorių spinduliais apšviestoje scenoje pasirodęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis atitarė tiems dėkotojams – „Ačiū tautai!“ ir perskaitė Nepriklausomybės atkūrimo aktą: „Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.“

Kreipdamasis į patriotiškai nusiteikusių tautiečių minią ponas Vytautas Landsbergis palinkėjo suverenios šalies jaunuomenei išmokti atskirti grūdus nuo pelų ir būti atsakingiems už Lietuvos ateitį:  „Jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų, turite imti į savo rankas Lietuvos ateitį. Tegul jūsų rankos nori dirbti ir moka, tegul jūsų galvos moka galvoti ir atsirinkti grūdus nuo pelų, tegul jūsų jaunos širdys būna karštos ir tegul jose liepsnoja meilė Lietuvos. Tada viskas bus gerai.“

Nepriekaištinga didžiojo „patriarcho“ retorika, tą šventinį vakarą atlikusi dūmų uždangos vaidmenį, akimirksniu iššaukė Marijono Mikutavičiaus apdainuotų Lietuvos „mylėtojų“ būryje sunkiai benusakomą EUFORIJĄ, visa apimančiu  patosu prilygstančią nebent Mao Dzeduno pasekėjų – maoistų Kultūrinei revoliucijai, kai 1966 metų birželį Mao užleido chunveibinus griauti ir naikinti „keturias atgyvenas” -  „pasenusias” idėjas, seną kultūrą, senas tradicijas ir senus papročius!..

„Jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų!..” – ties šia fraze, ko gero, vertėtų stabtelėti, idant išsiaiškintume – kas ten kam Lietuvoje iš tikrųjų lipa ne tik ant kulnų, bet ir ant galvų?

Nejau tie aukšti valdžios ponai, ministrai, parlamentarai, nemato, kad ne kas nors kitas, o būtent jie patys, jų vykdoma pragaištinga, amorali politika, štai jau dvidešimt metų lipa ant kulnų ir išvaro tuos dvidešimtmečius, trisdešimtmečius, keturiasdešimtmečius, šimtus tūkstančius bedarbių iš Lietuvos? Argi ne jie, privilegijuotieji, sąrašiniai ponai politikai, metų metais priskretę prie valdžios lovio, prasukę ne tik sau, savo šeimoms, bet ir giminėms, draugams bei artimųjų ratui neblogą  biznelį iš buvimo politikoje, ištikimai tarnaujantys monopolinėms – oligarchinėms struktūroms, lipa ant kulnų ir ant galvų visai Tautai, paprastiems žmonėms, lenkiamiems prie žemės nepakeliama, sunkiai prognozuojama vis naujų mokesčių našta, apgailėtinais uždarbiais ar bedarbio pašalpomis?!..

O mūsų jaunimas, studentija? Ar jie nėra skriaudžiami nepabaigiamomis švietimo ir mokslo „reformomis“?.. Kurie turi darbą ir bent šiek tiek padoresnes gyvenimo sąlygas, tie lieka čia. Matyt, dar ne visi emigravo, kai kuriems pavyko adaptuotis prie čionykščių žaidimo taisyklių. Tiems, kurie per daug nesigilina į tamsius politikos užkaborius, matyt, kur kas lengviau   susigyventi su ta neteisybe ir melu, kuriuo persunktos oligarchinės valdžios institucijos, kontroliuojančios padėtį valstybėje.

Galų gale, Lietuva sudaro ne vien tik jaunimas. Šalies valdymas – suverenas priklauso visai Tautai, kaip parašyta mūsų Konstitucijoje. Bet argi valdantiesiems tai rūpi? Taip vadinamos parlamentinės partijos arba klanai, uzurpavę politinę sistemą, ir toliau mulkina rinkėjus jiems brukamais partiniais sąrašais, slaptais susitarimais, korupciniai sandėriais – „aš tau, tu man“ grobstantys mūsų  valstybę.

Vyraujant tokioms nepavydėtinoms tendencijoms mūsų valstybės gyvenime, perimti jauniems, doriems žmonėms Lietuvos ateitį į savo rankas, kaip agituoja vienas iš šios supuvusios oligarchinės struktūros architektų ponas Vytautas Landsbergis, natūraliu, taikiu būdu kažin ar apskritai įmanoma. Bet kodėl gi, progai pasitaikius, nepamaloninus naivaus, mažai patyrusio, lojalaus jaunimėlio, skanduojančio „Vytautai, ačiū!..“, niekuo neįpareigojančiomis skambiomis frazėmis apie jaunas karštas širdis ir meilę Lietuvai?..

Senam politikos vilkui nerūpi, ką vėliau pagalvos tie dvidešimtmečiai, galbūt, be aukštojo išsilavinimo, be gyvenimiškos patirties ir be darbo, matydami kaip parduodamas, dovanojamas „saviems“, išvagiamas Lietuvos turtas, kaip “persikeliama” žemė… „O  kaip galima “persikelti” žemę?“ – nustebs kažkuris iš jų. Tai reiškia užgrobti svetimą žemės sklypą, kažkam kitam anksčiau priklausiusį, bet nesugrąžintą. Ir tai pas mus vadinama žemės „grąžinimu“…

Godumas pražudė, moraliai sužlugdė poziciją ir opoziciją, valdančiuosius konservatorius, socialdemokratus, liberalus, darbiečius, tvarkiečius, liberalcentristus, jau nekalbant apie save vadinančiais krikščionimis – demokratais. Pastarieji bent paimtų į rankas Bibliją ir persiskaitytų 10 Dievo įsakymų.

Jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų, būkite budrūs, bandydami atsijoti pelus nuo grūdų, atskirti tiesą nuo melo!.. Pasirodo, ne visi lietuvaičiai užmerkia akis ir pasiduoda tokiai Tėvynės „mylėtojų“ euforijai, kuri iš Katedros aikštės Kovo 11-tą buvo transliuojama visam pasauliui. Sunkiai besuskaičiuojamame emigrantų sraute, pasklidusiame margame pasaulyje, atsiranda vis daugiau žmonių, ne tik suvokiančių realią padėtį, bet ir drįstančių išsakyti savo kritišką požiūrį į situaciją Lietuvoje, į tą išpuvusį politinį „elitą“, kuris visiškai nustekeno tariamai laisvą ir nepriklausomą valstybę.

„TEISYBĖS GABALĖLIS“ – taip vadinasi vaizdo muzikinis dainos klipas, patalpintas tinklapyje www.emigrants.lt. Neseniai Airijoje susikūrusios grupės „Emigrants“ Repo stiliaus dainos atlikėjas Anree kampuotomis, laužytomis frazėmis pravėręs langą į sarkastiškai groteskišką nūdienos realybę šioje nedidukėje Pabaltijo valstybėje, žadinama pilietiškumo-maišto dvasia nušluostė nosis apsiseilėjusiems Marijono Mikutavičiaus Lietuvos „mylėtojams“, o tiesos sakymu bei jaunuomenės pilietinio sąmoningumo ugdymu akivaizdžiai pranoko netgi plačiai išreklamuotą Andriaus Mamontovo klipą „Geltona. Žalia. Raudona“!..

Emigrantų, pastaraisiais metais priverstų išvykti iš politinių-oligarchinių klanų uzurpuotos Lietuvos, uždarbiaujančių svečioje šalyje ir ieškančių išeities „Teisybės gabalėlio“ klipas prasideda angliškai stiproku akcentu knygą skaitančio vaikino ir mergaitės vaizdu: „Broli, kodėl mes negyvename Lietuvoje?..“ – smalsauja maža mergaitė. Į šį klausimą dainoje sudėtais žodžiais Repo stiliumi atsako  atlikėjas Anree. Vos 19 eurų kainavusio klipo pabaigoje nuskamba pistoleto šūvis ir frazė: „Protingi žmonės valdžiai nereikalingi!..“, – šiuos žodžius, kaip galima spėti, ištaria prie Seimo surengto mitingo dalyvis, ekrane pasirodžius 2009 m. sausio 16-ąją įsiplieskusių riaušių fragmentams…

Jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų, ketinantys perimti Lietuvos ateitį į savo rankas, pabuskite pagaliau iš Tėvynės sąjungos „mylėtojų“- demagogų  sukeltos euforijos, jūsų įsivaizduojamam „patriarchui“ giedant „Bunda jau Baltija“, ir išdrįskite pažvelgti į mus supančią rūsčią realybę emigranto daliai pasmerkto žmogaus akimis!..

Emigrants feat Anree – Teisybės Gabalėlis

Man nusibodo neteisybė teismo rūmų kambary prie lango,
Nusibodo skaičiuot gyvas aukas po jūsų tankais.
Premjer Ministras Andrius TV programoj vaipos klounais,
Jam juk nusispjauti, ar tu bedarbis, ar tu emigrantas.

Nevok, mūsų vyriausybė nemėgsta konkurencijos,
Kas antras baigia namą statyt pabaigoj savo kadencijos.
Kai Linas poilsiauja, kol liaudis skęsta skolose,
Studentas perka bilietą ne į Kiprą, bet į Airiją.
Gyvenimas apsivertė, politikoj degradacija,
Atleiskite žmonės, bet auga emigracija.

Amerikai laižysit subinę, Europai nešite aukas,
Kas pagalvos apie bedarbį – kas?

Pardavę naftą Lenkijai, sužlugdę miestą Visaginą,
Perkat savo prekę iš savo pačių kaimynų.
Mes savo Vilnių pasiruošę pedikam paduot į valdžią

Nori kitaip? Nuuuoooriu. Pirk Nomedos laidą.

Kiekviename iš mūsų yra tėvas ir vaikas,
Kiekviename iš mūsų yra gobšumas ir saikas,
Kiekvienoj sieloje yra šviesos spindulys,
Kiekvienoj širdyje Drąsius Kedys.
Kiekvienoje kulkoje yra teisybės gabalėlis,
Kiekvienoje šeimoje mažasis pasaulėlis,
Kiekvieno akyse yra Dievo atspindys,
Kiekvienas iš mūsų yra teisėjas,
Kiekvienas iš mūsų yra vagis.

Kas pasidarė su mūsų šalies televizija,
Kur jūsų misija prarado savo viziją?

Kasdien žinių programos varo mane į depresiją,

Laidų vedėjai plauna smegenys ir nieko nepakeisi jau.

Nijolė savo sielą pardavė Playboy iškrypėliams,
Pupytes seka Britney Spears, nors žino, kad tai klystkelis.
Yva, čia sijonas ar tik liejasi man vaizdas?
Parduodat kūną – pigią prekę – štai kaip auga mūsų žvaigždės!..
„Panelės“ žurnalas ieško sau sensacijos,
Ką gi darys Ruslanas, nusipirkęs Maximoj bananą?
Multiplikacija mokina vaiką, kaip jam tapti Digimonu,
Ir jau trečiokas žino, kokį pirštą mokytojai parodyt.

Gal nori tu gražaus ir prabangaus automobilio?
Paklauskime Astutės  patarimo, kaip tai padaryti.
Pas mus tik Maxima ir one.lt kovoja dėl lankytojų,
Magistras gauna tiek, kiek Airijoj valytojas.

Kiekviename iš mūsų yra tėvas ir vaikas,
Kiekviename iš mūsų yra gobšumas ir saikas,
Kiekvienoj sieloje yra šviesos spindulys,
Kiekvienoj širdyje Drąsius Kedys.
Kiekvienoje kulkoje yra teisybės gabalėlis,
Kiekvienoje šeimoje mažasis pasaulėlis,
Kiekvieno akyse yra Dievo atspindys,
Kiekvienas iš mūsų yra teisėjas,
Kiekvienas iš mūsų yra vagis.

Sukurkime mes Realybės Šou Seimo komandai,
Kad gautų minimum, galbūt, be mokesčių iš karto.
Parodykime, kaip važinėti mūsų miesto troleibusais,
Kokios benzo, duonos kainos, Tėvynės kaina, kokia mūsų!..

Suleiskime Algiui vakciną tiek, kiek jos vėlavo,
Už Roko kraują tegul moka iki galo.
Šunų žudikai gauna tik metus, politikai nei vieno,
Čia teisingumas gatvėje ir neišvengsit Kedžio teismo.

Seniai jau Violeta ir Jonas dega pragare,
Kas gi bus tas lašas, kuris pakels Tave?
Kol Gedas superka diplomus, Aušrinė šlovina abortus,
Kada gi pagaliau tas tavo STOP ženklas bus?!..

Aš su tavim, kur akmenys ieškojo teisingumo,

Many nerasi tu daugiau gailestingumo.
Šalis suklupo jau seniai ir ją dar spardo Seimo vyrai,
Žinotų kuo mes virsim, tie, kurie už laisvę mirė.

Kiekviename iš mūsų yra tėvas ir vaikas,
Kiekviename iš mūsų yra gobšumas ir saikas,
Kiekvienoj sieloje yra šviesos spindulys,
Kiekvienoj širdyje Drąsius Kedys.
Kiekvienoje kulkoje yra teisybės gabalėlis,
Kiekvienoje šeimoje mažasis pasaulėlis,
Kiekvieno akyse yra Dievo atspindys,
Kiekvienas iš mūsų yra teisėjas,
Kiekvienas iš mūsų yra vagis.

P.S.

O jūs, dvidešimtmečiai, ir tie, kurie lipa jums ant kulnų, ar padėkosite prabudusių tautiečių vardu „Tiesos gabalėlio“ autoriams?..

Šaunuoliai!!! Tikri patriotai. Jie kuria dainas ir taip išreiškia savo nuomonę. O ką tu padarei Tėvynės labui, įžvalgusis kritike?.. Repas, ne repas, profesionalai ar ne, politiniai provokatoriai ar neapykantos kurstytojai… JIE EMIGRANTAI!.. Manau, tikri kovotojai. Ir tapo jie emigrantais tikrai ne iš gero gyvenimo Lietuvoje. Jie kovojo dėl išlikimo, todėl ir tapo emigrantais. Tačiau jiems ne tas pats, kas vyksta jų gimtinėje!.. Jie siunčia mums visiems žinią: “Lietuviai, stokime i kovą už laisvos nuo melo, demokratiškos Lietuvos šviesesnį rytojų!..”. Daina – jų kovos ginklas. O koks Tavo?.. Pakilkit vyrai Lietuvos ir tapkit tikrais vyrais, pilni drąsos, nebijantys kovos, sąžiningi, teisingi ne tik sau, bet ir savo Tėvynei!..

Pagarba šio klipo autoriams! Aš džiaugiuosi, kad dar yra jaunų žmonių, kurie blaiviai mąsto, aukoja savo laiką ir įdeda visą dušią, kad žinutė per muzikinį klipą pasiektų Lietuvos žmones. Su mūsų Tėvyne vyksta negeri dalykai ir tylėti ilgiau nebegalime!.. Šio klipo biudžetas tik 19€, bet jo reali vertė neįkainuojama!.. O kaip norėtųsi vėl uždainuoti, Baltijos kelyje susikibus rankomis – „Bunda jau Baltija, bunda jau Lietuva!..“