Politikos aktualijos

Apie graffiti ant miesto sienų

Dauguma mano straipsnių politiniai, tačiau šį sykį padarysiu išimtį ir parašysiu straipsnį politiškai meniniu kontekstu. Puikiai žinome, jog menininkai, kaip ir jauni žmonės yra mažiausiai motyvuojami ir skatinami užsiimti jiems patinkančia veikla.

Prieš metus teko susipažinti su kauniečiu Gytautu BALKEVIČIUMI, menų magistru. Gytautas BALKEVIČIUS yra pakankamai spalvinga ir meniška asmenybė, aktyviai besidominti politiniais reiškiniais Lietuvoje, dalyvaujanti įvairiose politinėse akcijose.

Jis sugebėjo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete apsiginti magistrinį darbą „Prezidentas“, kuriame nutapyti šokiruojančiose scenose Lietuvos politikai.

Jo iniciatyva buvo ridenamos molinės valdžios atstovų „galvos“ prie Lietuvos Respublikos Seimo, taip pat prie Vilniaus santuokų rūmų buvo inscenizuotos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorės Rasos Juknevičienės “sutuoktuvės”.

Jaunasis menininkas nutapė gausybę paveikslų su politikais, tarp kurių matyti tiek apsirengę, tiek nuogi Arūnas VALINSKAS, Rokas ŽILINSKAS ir kt.

Prieš metus šis menininkas ypatingai pradėjo domėtis politiniais piešiniais ant sienų, kaip beveik prieš metus pradėjo kolegos kaltinti, kad neva nupiešė besibučiuojančius vyrus, kurie puikavosi Kaune ant daugelio pastatų sienų.

Tuometis Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas BUŠKEVIČIUS net buvo sukėlęs nemenką skandalą! Turbūt visiems Lietuvos žmonėms aišku, jog Gytauto Balkevičiaus kūrybos darbuose esantys personažai šokiruojančiose scenose atsidūrė dėl „gerų“ politikų darbų Lietuvos visuomenei ir valstybei, tuo labiau, kaip tokia vykdoma Tautos išrinktųjų politika žlugdo Lietuvos kultūrą ir meną!

Šis menininkas teigia, jog pirmoji politinį atspalvį turinti siena yra šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, kuri buvo apšlakstyta krauju ir kuri mena tragiškuosius sausio 13-os įvykius. Šios sienos fragmentas ir jame išlikę krauju apšlakstyti užrašai išsiskiria tuo, kad ši siena yra kaip savotiškas nepriklausomybės paminklas, mūsų ir Lietuvos sielos veidrodis, kurį kūrėme mes su vizija būti laisvais, laimingais ir tai darėme nepasisamdę nusipelniusių liaudies dailininkų, nacionalinių premijų laureatų, nes tai darėme mes patys, mūsų broliai ir sesės savo brangiausiu turtu – krauju ir gyvybe.

Šiuo metu mūsų miestų sienos dažniausiai išmarginamos graffiti piešiniais, tarp kurių dominuoja svastikos ir įvairūs įžeidžiantys užrašai. Dabar mūsų miestų sienos daug ką parodo apie mūsų išprusimą, toleranciją kito žmogaus atžvilgiu.

Šio jaunojo menininko manymu, Lietuvos graffiti kultūra galėtų keistis ir ant miestų sienų galėtų būti piešiami politikai, kiti visuomenės veikėjai, jie galėtų pasidaryti linksmesni, ne tokiais piktais veidais ar blogais užrašais pasipuošę. Tai galėtų sudominti jaunuosius politikus, jiems patiems galėtų būti nauja ir puiki savireklamos erdvė. Yra miestų valdžių numatyta pakankamai laisvų sienų plotų, kuriuose galima būtų formuoti naują miesto veidą, taip pat galima būtų susikurti naują politinį įvaizdį.

Jaunieji gatvių dailininkai nepažįsta verslininkų ar politikų, kurie galėtų paremti šią iniciatyvą. Jie galėtų kurti naujus herojus, mitus, piešti politikus ant miesto sienų, ieškoti naujų interpretavimo būdų. Jaunasis menininkas Gytautas BALKEVIČIUS bandė su keliais jaunaisiais Lietuvos Seimo nariais kalbėtis šia tema, bet atsimušdavo kaip į sieną. Nei vienas jaunasis politikas nesusidomėjo jo pasiūlymu, kadangi jie mano, jog tai gali pakenkti jų solidžiam įvaizdžiui! Miestų įvaizdį tikrai nėra sunku pakeisti, tik reikia šiek tiek naujoviškų idėjų, darbo, verslo atstovų ir politikų paramos.

Jaunąjį menininką kalbino Povilas RĖKLAITIS