Politikos aktualijos

Politinio mailiaus gaudymas

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

Premjeras Andrius Kubilius pasiuntė savo padėjėjų brigadą į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Nusiųsta ne šiaip sau.  Premjerui parūpo, kokią medžiagą turi sukaupę šitos nusikaltėlių gaudymo tarnybos pareigūnai, tirdami taip vadinamą mailiaus bylą, prie kurios, atrodo, nagus bus prikišę ir neeiliniai žymūs konservatoriai…

O tas mailius nemenkas –  apie 23 milijonai litų europinių pinigų…

Taigi partijos vadovui Andriui Kubiliui yra dėl ko pasukti makaulę – akmuo į jo daržą įmestas didelis. Specialios padėjėjų brigados apsilankymas tarnybos centre turėjo būti signalas tarnybos vadovams, kad tas akmuo, konservatorių partijos pirmininko  pageidavimu, turi sumažėti iki minimumo – bet koks vadovas korumpuotoje visuomenėje, jei nori išlikti savo poste, turi net iš viršininko žioptelėjimo suprasti, kurlink reikia pasukti vairą, kad nebūtum pats išvairuotas…

O padėjėjų brigados atsiuntimas į tarnybą jau gana galingas signalas – netgi žaibo žybtelėjimas, kuris turi nušviesti tam tikrą kelio ruožą…

Bet šiandien ne Valdo Adamkaus laikai, kai giliau pasidomėjęs partijų finansiniais reikalais, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui Valentinui  Junokui buvo pasiūlyta apleisti tarnybą, nes toks jis mūsų valstybei buvo nereikalingas…

Į jo vietą buvo paskirtas konservatorius Povilas Malakauskas, mąstantis tiktai dešiniuoju smegenų pusrutuliu, ir šitaip mąstydamas jis nusikapstė iki Valstybės saugumo Generalinio direktoriaus kėdės, iš kurios buvo pavarytas pasikeitus Prezidentams…

Mano galva, susidorota buvo ne su Valentinu Junoku – vienu mostu buvo susidorota  su visa mūsų teisėsaugos sistema  – žinokite, paukšteliai, savo lizdelį ir nekiškite nosies į viršaičio bliūdą, o jei kišite, tai bus jums kaip Valentinui Junokui…

Taip į teisėsaugos sistemą buvo atvesti dvigubi standartai: vieni įstatymai buvo aukštiems ponams, kiti – paprastam žmogui, nors ir vieni, ir kiti įstatymai buvo parašyti tomis pačiomis lietuviškomis raidėmis, priimti tame pačiame Seime, tik skaitomi buvo zuikių kalba…

Šiandien laikai jau kitokie. Seimo opozicija išdrįso pasiūlyti sudaryti specialią komisiją, kuri ištirtų Andriaus Kubiliaus padėjėjų vojažo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą tikslus ir uždavinius. Andrius Kubilius, žinoma, it paklaikęs puolė opozicijai į akis – girdi, kaip drįstat, kokios čia gali būti komisijos, kad ir laikinos, koks čia gali būti tyrimas, kai nėra ko tirti ir taip toliau, ir taip toliau.

Bet kitą rytą ponas Andrius Kubilius atėjo į Seimą visai pakeitęs nuomonę. To pats jis padaryti negalėjo – ne tas charakteris. Matyt, kažkas per naktį jį paprotino – ponuli, ką darai, apsigalvok, o begalvodamas pakišk opozicijai degantį kadugį po šikna – komisija, girdi, sudaryti reikia, bet ji, toji komisija, turi tirti ne tik šitą politinio mailiaus bylą, bet ir sugrįžti atgalios ir pasižiūrėti, kaip specialiosioms tarnyboms spaudimus darė kitos valdžioje buvusios partijos.

Toji išmesta todėl, kad dabartinė opozicija, o tiksliau – socialdemokratai išsigandę, kad komisija neišknistų jųjų juodų darbelių, imtų ir atsisakytų idėjos.

Bet opozicija idėjos neatsisakė. Dabar lieka klausimas, į kurį neatsakyta. – iki kokių gelmių komisija leis savo geluonį, ieškodama korumpuoto politinio medaus?

Jei komisija dirbs sąžiningai ir dorai, o jokie politiniai šūdvabaliai neims zirzti jos nariams į ausį ir sąžinę, rudeniop vaizdelį turėtume išvysti ne tiktai įdomų, spalvingą, bet ir palyginti graudų. Jau vien tas faktas, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų savo kadencijos neišbuvo nė vienas Generalinis Prokuroras, be žodžių kalba apie tiesos ir teisingumo likimą mūsų krašte – kiekviena valdančioji dauguma, atsiradusi po rinkimų valdžioje, darėsi sau Generalinį prokurorą, o tai reiškė, kad kiekviena valdančioji dauguma darėsi savą tiesą ir teisingumą.

Ne išimtis ir dabartinė valdančioji dauguma. Jos išimtis gal ta, kad jau du mėnesiai nerandama teisininko, kursai sutiktų būti skiriamas Generalini Prokuroru ir, atrodo, dar ilgai šita vieta bus tuščia, nes nė vienas doras ir sąžiningas teisininkas, išmanantis savo darbą ir turintis nugarkaulį, nenori atsidurti durniaus ar vasalo vietoje…

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis šį pavasarį prabilo apie Seimo dešiniųjų politinių jėgų nuolatinį kišimąsi į rezonansinių bylų tyrimą, ir išvardijo tas bylas.

Tarp išvardintųjų buvo paminėta ir savanorio Juro Abromavičiaus nužudymo byla, kuri dūli prokuratūros stalčiuose jau keturiolikti metai.

Kodėl?

Mano galva, ir todėl, apie ką šiemet prašneko Gintaras Jasaitis.

Naujosios Sąjungos parengtoje ir išleistoje knygoje „Politinės žmogžudystės pėdsakais. Kas nužudė Jurą Abromavičių“ užtikau šitokį Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio raštą Generaliniam Prokurorui:

„Pone Generalini Prokurore,

Esu gavęs informacijos, kad kai kurie VSD pareigūnai prievartauja piliečius, reikalaudami duoti „parodymus“, neva Seimo pirmininkas ir Seimo narys Vytautas Landsbergis yra užsakęs Bražuolės tilto sprogdinimą ir Juro Abromavičiaus nužudymą. Vienas tokių atvejų turi konkrečių bruožų bei duomenų. Kauno apylinkėse gyvenantis pil. Dudėnas (atrodo, buvęs savanoris) buvo prievartaujamas VSD darbuotojo „Ramio“, kuris jam paliko savo telefono numerius 8 22 22 51 90 ir (mob.) 8 287 99 824. Prašau Jūsų tirti šios veiklos faktus ir inicijuoti baudžiamąją bylą“.

Šitą raštą Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė 2000 spalio 17 dieną, o Generalinė prokuratūra jį gavo spalio 18 dieną, kai jau buvo išrinktas naujas Seimas.

Taigi Seimo pirmininkas reikalauja inicijuoti baudžiamąją bylą kažkokiam VSD darbuotojui „Ramiui“, kuris, girdi, prievartavo Kauno apylinkėse gyvenantį pil. Dudėną.

Kuo pasireiškė tasai „Ramio“ prievartavimas? Pasirodo, tik tuo, kad pil. Dudėnui „paliko savo telefono numerius 8 22 22 51 90 ir (mob.) 8 287 99 824“…

Kiek suprantu, tuos telefono numerius p. Landsbergiui pateikė jo minimas pil. Dudėnas, gyvenantis Kauno apylinkėse…

Generalinė prokuratūra, metusi visus darbus, puolė „tirti šios veiklos faktus ir inicijuoti baudžiamąją bylą“. Ant Vytauto Landsbergio skundo užrašytos netgi trys rezoliucijos, nurodančios prokurorų veiklos kryptis, ir jau 2000 11 06 Generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis siunčia tokio turinio raštą ponui Vytautui Landsbergiui, jau eiliniam Seimo nariui:

„Generalinėje prokuratūroje atliktas patikrinimas dėl Jūsų 2000 10 17 paklausimo apie Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmus.

Generalinės prokuratūros pavedimu VSD Vilniaus apygardos skyriaus pareigūnai tikrindami operatyvinę informaciją apie geležinkelio tilto per Bražuolę susprogdinimo bei Juro Abromavičiaus tyčinio nužudymo aplinkybes, š.m. liepos-rugsėjo mėn. bendravo su Kauno rajono Garliavos seniūnijos Pagirių kaimo gyventoju savanoriu Mykolu Dūdoniu.

Mykolas Dūdonis generalinės prokuratūros pareigūnams kategoriškai paneigė neva tai VSD pareigūnai vertė jį apkalbėti Jus ir kitus asmenis. Tai patvirtina ir kita patikrinimo metu surinkta medžiaga. Apgailestaujame, kad Jums buvo pateikta klaidingai interpretuota informacija apie pareigūnų veiksmus.

Patikrinimo metu taip pat negauta jokių kitų duomenų apie paminėtus nusikaltimus tiriančių pareigūnų kokius nors neteisėtus veiksmus.

Asmuo pavarde Dudėnas prokuratūros ir VSD pareigūnams nežinomas.“

Beje, buvęs savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kapitonas, Kauno rinktinės štabo viršininkas, vėliau – Valstybės saugumo departamento darbuotojas Juras Abromavičius buvo nužudytas 1997 metų sausio 31 dieną.

Ar ne kitą dieną po nužudymo konservatorių Seimas sudarė Laikinąją komisiją Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybėms ištirti.

Toji komisija faktiškai jokių aplinkybių netyrė, bet vos ne kiekvieną savaitę reikalavo iš Generalinio prokuroro Artūro Paulausko informacijos, kas nuveikta tiriant šitą bylą, kokią medžiagą turi surinkę prokurorai bei policija.

Generaliniam prokurorui kilo įtarimas, kad komisija iš jo nori sužinoti, ką prokuratūra jau turi savo bylose, kas, aišku, labai domino tuos, kurie šitą žmogžudystę organizavo ir ją įvykdė.

Generalinis prokuroras suprato, ko iš jo norima, o komisija suprato, kad Generalinis Prokuroras nedarys to, ko jiems reikia, ir Artūras Paulauskas buvo atleistas iš pareigų.  Tam net buvo pakeista Generalinio  prokuroro skyrimo tvarka.

Taip konservatoriai pasigamino kišeninį prokurorą, o Juro Abromavičiaus nužudymo byla buvo nukiša į giliausią stalčių.

Taigi  žudikai vaikšto laisvi, o byla laukia senaties…

Senaties jau sulaukė pirmojo Lietuvoje nužudyto verslininko Vlado Buivio byla – žudikai, jei jie nebuvo nužudyti tarpusavio gaujų karuose, dabar gali laisvai atsikvėpti ir prie butelio pasakoti, kaip jie ir už ką nužudė verslininką…

Kuo čia dėtas Vytauto Landsbergio laiškas Generaliniam prokurorui?

Ogi tuo, kad atsisveikindamas su Seimo pirmininko postu, Vytautas Landsbergis be jokių skrupulų reikalauja Generalinį prokurorą „inicijuoti baudžiamąją bylą“ tam Valstybės saugumo departamento darbuotojui, kuris tiria šitą sudėtingą bylą.

Tai tiesioginis spaudimas ir Generalinei prokuratūrai, ir Valstybės saugumo departamentui…

Todėl nesistebėkime, kad šita byla nebaigta, o žudikai vaikšto laisvi…

Todėl nesistebėkime, kad iki šiol neturime Generalinio prokuroro – dori teisininkai nenori atsidurti juridinio mailiaus vietoje…