Politikos aktualijos

Šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimas – nauja kilpa ant vilniečių kaklo

Europos Parlamento narys Juozas IMBRASAS

Pastaruoju metu šalies žiniasklaidoje prasidėjo informacinė kompanija, kurios motyvas: būtina dar dvidešimčiai metų išnuomoti šilumos tinklus, antraip nebus įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimų, susijusių su į aplinką išmetamų teršalų normų sumažinimu“. Teigiama, kad šiai direktyvai įsigaliojus nuo 2016 metų ir iki to laiko tinkamai nesutvarkius elektrinių, jas tektų uždaryti ir vilniečiai liks be šilumos. Be to, Lietuva Europos Sąjungai dar turėtų mokėti ir milžiniškas baudas.

Prisidengdama šia direktyva, Vilniaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma kaip vienintelę išeitį siūlo iš anksto pratęsti savivaldybei priklausančio šilumos ūkio nuomos sutartį dar 20-čiai metų. Nepaisant to, kad dabartinė nuomos sutartis galioja iki 2017 m. balandžio 1 dienos. Esą, tik pratęsus sutartį, dabartiniai nuomotojai galės investuoti į būtinus aplinkosauginius pakeitimus 670 milijonų litų.

Pasikonsultavus su energetikos specialistais, daug metų dirbančiais šioje srityje ir gerai žinančiais elektrinių įrengimų darbo specifiką bei Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus,  paaiškėjo, kad 2007 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva išmetamų teršalų (azoto, sieros, kietųjų dalelių) normas nuo 2016 metų sugriežtina tik deginant elektrinėse mazutą. Pabrėžiu: būtent mazutą.

Vilniaus elektrinėse per 5 praėjusius metus buvo sudeginama 95 procentai dujų ir tik iki 5 procentai mazuto. Mazutas trečioje elektrinėje Gariūnuose yra kaip rezervinis kuras, o antroje elektrinėje (Savanorių pr.) – kaip avarinis kuras. Be to mazutą deginti nenaudinga, nes jo kaina yra gerokai didesnė už dujas.

Mažas kiekis mazuto sudeginamas kartu, sumaišant kūrykloje su dujomis ir dėl to sieros junginių ir kietųjų dalelių išmetimo normos neviršijamos. Azoto junginių mažinimui deginant dujas ir mazutą naudojamos technologinės (eksploatacinės) priemonės, t.y., fakelo liepsnos temperatūros žeminimas įpurškiant į kūryklą priedus, dūmų recirkuliacija ir pan. Šios technologinės priemonės elektrinių katiluose seniai įgyvendintos.

Tad ES 2007 metų direktyva dėl išmetamų teršalų į orą normų sugriežtinimo elektrinėse jau yra įgyvendinta, investicijos tam nereikalingos, o elektrinių katilai galės dirbti ir po 2016 metų ir tiekti šilumą vilniečiams. Tiesiog dabartinė Vilniaus valdžia paprasčiausiai pučia burbulą galbūt vardan asmeninių susitarimų ir naudos su šilumos ūkio nuomotojais.

Be to, noriu paaiškinti vilniečiams, kad Europos Parlamentas ir Taryba 2009 m. balandžio 23 d. priėmė direktyvą „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ ir nurodė, kad iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame kuro suvartojime Europos valstybėse pasiektų vidutiniškai ne mažiau kaip 20 procentų. Lietuva užsibrėžė dar ambicingesnį tikslą – pasiekti 23 procentus.

Sveikintina, kad savivaldybės šilumos tinklų nuomininkai ketina vieną bloką trečioje elektrinėje (Gariūnuose) rekonstruoti taip, kad būtų galima naudoti biokurą. Šio projekto įgyvendinimui, rekonstruojant katilą, įrengiant tiekimo sandėlį su kuro paruošimo įranga, specialistų vertinimu, reikėtų apie 150 – 200 mln. litų, o ne 670 mln. litų, kaip nurodo UAB „Vilniaus energija“. Pinigų suma paimta iš „lubų“ ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais, taip pat neatliktas projekto techninis – ekonominis pagrindimas.

„Vilniaus energija“  tokiam projekto įgyvendinimui galėtų panaudoti  lėšas, 2005-2009 metais gautas už parduotus atmosferos taršos leidimus. Taip pat būtų galima panaudoti ir lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taigi, minėtą projektą, kuriuo būtų pereita prie biokuro deginimo, būtų galima įgyvendinti nesiskolinant lėšų iš bankų. Nesant paskolų bei palūkanų mokėjimo, šilumos kainos vilniečiams didinti nereikėtų, o projektas atsipirktų per tris-keturis metus dėl kone per pus pigesnės kuro kainos. Pati „Vilniaus energija“ savo ataskaitoje nurodo, kad biokuro įgyvendinimo projektas trečiojoje elektrinėje galėtų būti baigtas iki 2014 metų. Tad jokios būtinybės pratęsti sutartį dar dviems dešimtims metų nėra.

Peržiūrėjus tarybos nariams pateiktą savivaldybės šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimo projektą, matyti, kad siūloma pakeisti 54 sutarties punktus ir 7 priedus. Daugelis iš siūlomų pakeitimų savivaldybės ir vilniečių sąskaita pagerins nuomininkų padėtį. Paimkime tik vieną pavyzdį. Dešimtame siūlomos sutarties priede numatyta, kad nuomotojai sutarties termino pabaigoje visas atliktas investicijas parduos nuomotojui ne už vieną simbolinį litą, kaip yra dabartinėje sutartyje numatyta, bet už likutinę vertę. Aišku, kad savivaldybė lėšų tokiam pirkiniui neturės ir visas elektrinių turtas liks nuomininkams už dyką.

Daugelis siūlomos sutarties pakeitimų punktų kvepia korupcija, todėl pagal Šilumos ūkio įstatymo 36 straipsnio nuostatas, siūlomus pakeitimus būtina pateikti Energetikos ministerijai ir gauti jos išvadas. Įvertinus tai, kad nuomos sutarties sąlygos savivaldybei blogėja, privalu gauti sutarties pakeitimų įvertinimą antikorupciniu požiūriu ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Sutarties pratęsimas be konkurso ir jos pakeitimai turėtų būti įvertinti ir teisiniu aspektu, nes dabartinėje sutartyje, kuri baigia galioti 2017 metais, nenumatyta jos pratęsimo galimybė.

Manau, kad teisingiausia būtų, kad pasibaigus šios sutarties galiojimui, jeigu savivaldybė norėtų, būtų skelbiamas naujas šilumos ūkio nuomos konkursas, o dabar valdančiųjų daugumos Vilniaus savivaldybėje stumiamą sutarties pratęsimą būtina sustabdyti.

Europos Parlamento narys Juozas IMBRASAS yra partijos  Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto koordinatorius