Politikos aktualijos

Sodros problemos

Valdas STANKUS, Inžinierius

Pavarčius rimtesnę Lietuvos spaudą ir palyginus Statistikos departamento pasenusius (2008-2009m) duomenis,  bei Darbo biržos informaciją – matosi daug neatitikimų. Pagal spaudos duomenis šiuo metu šalyje situacija tokia – Viešąjame sektoriuje dirba 41 %, kas sudaro 410 000 darbuotojų. Privačiame sektoriuje lieka 59 %, arba 590 000 darbuotojų.  Bedarbių skaičius ~ 330 000. Tada darbo jėgos rodiklis gaunasi 1,33 mln., o nedarbo lygis gaunasi 24,8 %? Pagal oficialiąją statistiką bedarbių skaičius siekia 15 %, tada darbo jėgos rodiklis turėtu gautis – 2,2 mln., nors pagal 2009 m. oficialiąją statistiką jisai buvo 1,64 mln., o pagal 2008 m. IV ketvirčio – tik 1,3 mln., ir dėl emigracijos turėjo tendenciją mažėti? Nors gal darbo jėgos rodiklis dabar skaičiuojamas pagal PSD sumokėjusių asmenų skaičių, kad tiek daug darbo jėgos Lietuvoje atsirado? Juk be naujo gyventojų surašymo tikslių duomenų, gyventojų skaičius Lietuvoje vis dar laikomas 3,3 mln.

Vyriausybės nariai, ekspertai įvairūs, seimo nariai intensyviai svarsto, kaip sumažinti Sodros deficitą, kuris viršija 2,3 mlrd. Litų ir turi tendenciją didėti. Kokių tik nepasigirsta siūlymų, įstatymų projektų. Bet reformatoriai, įžvelgiantys rezervų Darbo Kodekso (DK) liberalizavime, socialinių išmokų karpyme, nejaučia liberalizmo pavojaus mūsų ir taip vos gyvai ekonomikai.

Kažkodėl mūsų valdžios vyrus ir moteris apėmusi didžios valstybės euforija ir pasirenkami didelių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos modeliai. Juk negalima lygintis su jomis ekonomikos galingumais ir rinkos dydžiu.

O DK liberalizavimas tikrai ne panacėja ir neatneš laukiamų rezultatų – nebent padidins emigrantų skaičių (tuo pačiu gal pagerinant bedarbystės ekonominius rodiklius), o šešėlinė ekonomika ir nusikalstamumas gali padidėti.

Reikia pavyzdžius imti iš mažų šalių, turinčių panašių problemų, taikyti jų sprendimo būdus. Štai lietuviškoje spaudoje praslydo tokia informacija, kad Airija ruošiasi įvesti 7,5 % pensijos mokestį nuo algos viešojo sektoriaus darbuotojams.

Va kur rezervas papildyti Sodros biudžetą. Juk Viešojo sektoriaus vidurkis iki šiol viršija privataus sektoriaus vidurkį ~ 200 Lt. (2200 – 2000 Lt), aišku ir laukiama pensija bus didesnė. Juk taip per mėnesį gautųsi apie 56 mln. litų, per metus – 670 mln. litų.

Aišku iš pirmo žvilgsnio toks pasiūlymas atrodo drastiškai, bet paanalizavus žmogaus teisių ir privataus verslo Lietuvoje struktūrą ir tendencijas – galima įžvelgti daugiau pliusų, nei minusų.

Privačiame sektoriuje darbuotojas yra labiau diskriminuojamas darbdavio ir mažiau apgintas DK, kurį norima dar daugiau ,,suliberalizuoti”. Privačios įmonės Lietuvoje daugumoje nedidelės, todėl mažai profsąjungų, mažai kolektyvinių sutarčių, beveik viskas darbdavio valioje. Ir aišku žeidžia mažesnės už Viešojo sektoriaus pajamos, akivaizdu – laukiamas mažesnis pensijos dydis ateityje.

Keista kad Socialinės apsaugos ministerija ir žmogaus teisių stebėjimo organizacijos tiek metų neįžvelgia šios diskriminacijos? Iš kitos pusės, kada Viešajame sektoriuje didesnis vidutinis darbo užmokestis – privačiame versle susiklostė tokia ekonomikos struktūra, kuri paremta ne verslo proveržiu ieškant naujų produktų ir rinkų, o stengiamasi uždirbti iš paslaugų valstybinėms ir savivaldybių įmonėms, stengiantis laimėti (aišku su korupcijos poveikiu) jų teikiamus projektus.

Aišku ir pagrindinis vartotojas aptarnavimo sferoje (prekybos, statybos ir kt.). yra turtingesnis Viešojo sektoriaus darbuotojas.

Pasibaigus ekonomikos bumui iš buvusio valstybinio turto privatizavimo, reikia keisti ekonomikos vektorius.

Kol veikia dabartinis privataus verslo vektorius – intensyviai dirba tik privačių įmonių vadovai, savininkai ar akcininkai. Privačios įmonės turi būti vedliai, pritraukti gerus specialistus, didinti apmokėjimo vidurkį – didesnį nei viešasis sektorius, ieškoti naujos produkcijos, naujų rinkų savo verslui. Tada viskas normalizuosis, geidžiamiausias darbdavys taps privatus sektorius, o viešasis sektorius savaime sumažės (nereikės nei ,,saulėlydžio” programų).

Tada žmogaus teisių atžvilgiu galima bus pasirinkti: jei nori dirbk su socialinėmis garantijomis Viešajame sektoriuje, jei nori uždirbti daugiau ir linkęs rizikuoti – dirbk privačiame sektoriuje.

Tada privatus verslas sulauks proveržio ir ištrauks Lietuvos ekonomiką iš aklavietės.