Nėr ko plepėt apie darbą – reikia dirbti…
2010 06 12
Nėr ko plepėt apie darbą – reikia dirbti…
Adolfas STRAKŠYS, rašytojas
A.STRAKŠYS
Išklausęs metinį Prezidentės pranešimą, Seimo opozicijos lyderis Vytautas GAPŠYS pareiškė:
– Po tokio pranešimo Vyriausybei nieko neliko kito kaip atsistatydinti.
Į tai konservatorius Andrius KUBILIUS arogantiškai atkirto:
– Aš, tiesą sakant, nelabai girdėjau aštrios kritikos, dėl kurios turėčiau paspringti.
O nepaspringęs nuvažiavo į konservatoriškas lankas: girdi, nėr ko rūpintis šiandieniu žmogumi – reikia rūpintis savo vaikais ir savo anūkais…
Jei tiksliau – bet kokiomis sąlygomis įsivesti eurą…
Andriaus Kubiliaus ruporas Seime Arūnas VALINSKAS, Prezidentės išvytas iš Seimo pirmininkų, lyg paguodė nelabai išgirdusį Prezidentės kritiką Andrių KUBILIŲ šūkteldamas:
– Jokio metinio pranešimo nebuvo – buvo reklaminis šūkių rinkinys…
Trys Seimo nariai – trys nuomonės. Katro teisingiausia, tegu sprendžia rinkėjas.
Prie pastarųjų dviejų prisidėjo ir Valdas ADAMKUS – girdi, nieko naujo, Prezidentė tik pakartojo tai, ką jis metiniuose pranešimuose akcentuodavęs, tik ji tas jo auksines mintis išreiškusi griežčiau.
O juk turėjo žmogus pripažinti, kad Prezidentė per ataskaitinį laikotarpį buvo priversta šluoti jo, Valdo ADAMKAUS, priterštas valstybės arklides – tvarkydama pašlijusius valstybės vidaus reikalus, ji, vadovaudamasi liaudies išmintimi „žuvis genda nuo galvos“, išvarė iš darbo net šešis jo, Valdo ADAMKAUS, paskirtus pareigūnus, kurie dorai nedirbo jiems pavesto darbo, o užsienio politikoje ji pastebėjo, jog turime kaimynus ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose, nuo kurių irgi priklauso mūsų gyvenimas ir pragyvenimas, nes tie kaimynai turi tai, ko neturi Vakarai, ir Vakarai tai, ko neturi, perka iš Rusijos…
Mes tuo tarpu keikiame Rusiją, vis dar laikydami ją bolševikine.
Pasitikslinu – keikėme Valdo ADAMKAUS prezidentavimo laikais. Dabar santykius bandoma atkurti, tačiau, atvirai pasakysiu, tam nepritaria Seimo dauguma, ypač konservatoriškoji. Dėl to į Baltijos šalių vadovų forumą Vilniuje neatvyko Rusijos prezidentas Vladimiras PUTINAS, nors toks vizitas buvo ruošiamas, o neatvykus PUTINUI, neatvyko ir Vokietijos kanclerė Angela MERKEL…
Šitų dviejų politikų dalyvavimas forume būtų suteikęs jam skardesnį skambesį, o Lietuva iš to galbūt būtų gavusi ir tam tikros materialinės naudos: gal netgi dujų kaina nebūtų išaugusi, kas smaugia ir mūsų pramonę, ir žmonių buitį – mes juk atsidūrėme tarp tų valstybių, ant kurių sprando galima karti visus šunis…
Mes kartais, man atrodo, norime, kad tuos šunis kartų…
Beje, ne mes, o mūsų politinis elitas.
O dujų kaina mums didinama ne dėl to, kad pabrango jų gavyba arba ženkliai senka jų ištekliai. Priežastis visai kita – Rusija iš Ukrainos už dujas dešimt metų ims 40 milijardų dolerių mažiau, nei ėmė Viktoro JUŠČENKOS laikais…
O juk tuos milijardus reikia iš kažkur surinkti, ir surinkti jie bus iš nedraugiškų šalių, sakysim, iš tokių, kurių teismai pripažįsta, kad nacių svastika yra visai ne nacių ženklas, o tautos dvasinis paveldas…
Tai tarp kita ko, pasiklausius Prezidentės metinio pranešimo ir politinio elito reakcijos į jos žodžius.
O tų įsimintinų žodžių arba pasakymų buvo labai daug, tik jų neišgirdo arba nudavė neišgirdę nei Valdas Adamkus, nei Andrius Kubilius, nei Arūnas Valinskas ir jų kompanija. Sakysim, „nepritariu chaotiškam mokesčių kėlimui“, žmonės „išvažiuoja į svetimas šalis, nes pasijuto svetimi savame krašte“, „su žmonėmis, kuriems turtas yra svarbesnis už pareigą, reikia kalbėtis jiems suprantama kalba“…
Tie ir kiti Prezidentės žodžiai Andriui KUBILIUI tiesiai į dantis, bet, kiek supratau iš jo arogantiškų pareiškimų, tų žodžių jis neišgirdo, todėl, esu įsitikinęs, kol jis bus premjeras, tol bus taip kaip iki šiol, nes jis pratęs girdėti tik pats save, todėl ir ateityje, bus karpomos pensijos ir pašalpos, nauji mokesčiai smaugs eilinį žmogelį, bet ne tautiškąjį bajorą, skaičiuojantį milijonus ar net milijardus, Tauta neturės teisės pati išsirinkti merus, tiek savivaldybių, tiek Seimo rinkimuose bus verčiama balsuoti ne už asmenybes, bet už negyvus partinius sąrašus, todėl kas kadenciją turėsime vis keistesnius ir keistesnius Seimus…
Jau ne tik radiją, bet ir lygintuvą įjungus išgirsti Andrių KUBILIŲ ir jo aplinkos šmėklas čiulbančius apie aršią kovą su korupcija, Seime tai kovai organizuoti ir kontroliuoti sudaryta speciali komisija, o faktiškai jokios kovos su ta valstybės pamatus griaužiančia devyngalve hidra nėra – yra tik pilkas debesėlis, dengiantis korupciją: pernai dėl korupcijos iškelta daugiau kaip 700 baudžiamųjų bylų, o teismus pasiekė tiktai kas antra.
Išeitų, kad kas antras išsipirko?
Už piktnaudžiavimą tarnyba nuteistas tik vienas pareigūnas, už kyšių ėmimą – nė vieno.
Tai faktai iš Prezidentės pranešimo.
Netgi pagauti už rankos, reikalaujant kyšio ir jį paėmę, atsiperka išgąsčiu, tarnyba ir pinigine baudele…
Tą pačią dieną, kai buvo skaitomas Pranešimas, Vilniaus administracinis teismas pripažino socialdemokratinės kilmės konservatorių Joną Rimantą DAGĮ supainiojusį tarnyboje viešus ir privačius interesus – Kauno bendrovė „Elektros zona“ šito pono rinkimų į Seimą kampanijai oficialiai padovanojo 16 tūkstančių litų, o šitas ponas, per šitą malonę atsidūręs Seime ir todėl patapęs ministru, savo įsakymu tai bendrovei atseikėjo 252 tūkstančius litų Europos Sąjungos paramos..
Taigi ne vien kumelė kumelės veltui nekaso?
Po šito Prezidentė poną išbraukė iš ministrų sąrašų, bet konservatorių Seimas jį pastatė į Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkus, ir jis tame poste sėkmingai seimauja…
Juk savas!
Ponas Dagys, sako, skųs tokį jam nemalonų sprendimą Vyriausiajam administraciniam teismui, ir yra įsitikinęs, kad nepraloš, nes jis, Jonas Rimantas Dagys, yra konservatorius, taigi valdančiosios koalicijos narys, o, anot Prezidentės, Lietuvos partijos per dvidešimt nepriklausomybės metų tapo „Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis“ su savo suvereniais tikslais ir interesais“.
Taigi valdančiosios partijos yra lyg valstybė valstybėje, akimi nematoma aklina Berlyno siena atsitvėrusios nuo Tautos…
O taip yra dėl to, kad pas mus, nors ir labai keista, vis dar ta pati tarybinė demokratija: valstybė, valdžia, valdančioji partija – viskas, o žmogus, Tauta – nulis.
Tas nulis prisimenamas tik per rinkimus.
Tada tas nulis tampa ponu nuliu.
Ir toks būna, kol įmeta į urną biuletenį. Paskui tie, už kuriuos jis balsavo, užtūpia jam ant sprando ir joja ištisus ketverius metus. Jei, žinoma, opozicija, irgi tokia pat jojikų partija, vėl užsiropščia jam ant kupros ir dar užmeta kilpą ant kaklo…
Taip žmogus paverčiamas kuinu.
O jis vis dėlto žmogus…
Olandai jau prieš du šimtus metų įkūrė prieglaudas vargšams ir vienišiems senukams. Mūsų vargšai ir vieniši senukai paversti sąvartynų žmonėmis arba valkatomis.
Paklausite, iš kur olandai ima pinigus?
O iš ten, iš spintelės, kur valstybės biudžetas: ten aukšti pareigūnai važiuoja į darbą ne personaliniais automobiliais už mokesčių mokėtojų pinigus nupirktu benzinu, bet metro traukinuku arba autobusu, netgi dviračiu…
Ten galvojama apie žmogų.
Ten valdžia bando tarnauti žmogui.
Apie šitokį varganą Lietuvos žmogų su širdgėla savo pranešime kalbėjo ir Prezidentė, bet jos žodžių neišgirdo nei Andrius Kubilius, nei jo ištikimas garsiakalbis Arūnas Valinskas bei kiti…
Beje, Dalios GRYBAUSKAITĖS pranešimas buvo labai trumpas – nepilni septyni standartiniai puslapiai.
Kai ką toks trumpas pranešimas suerzino.
Tačiau tie puslapiai, mano galva, turi simbolinę reikšmę: nėr ko plepėt – reikia nudirbti…
2010 06 17, 9:38
“… teismai pripažįsta, kad nacių svastika yra visai ne nacių ženklas, o tautos dvasinis paveldas…”. Manau, kad šįkart p-nas autorius neteisus. Teismas tikrai nepripažino svastikos tautos dvasiniu paveldu, nes nacistinė svastika yra kampuota, o ne užapvalintais kampais. Tai viena. Antra – negi kas nors Pasaulyje atsisako savo praeities simbolių vien dėl to, kad jie panašūs į nacių simboliką? Tai, kas tada pagal str. autorių yra Lietuvos istorija? Tai taip išeina, kad Kernavė yra ne senoji Lietuvos sostinė, o būsimųjų nacių sostinė, ar ne?:))