Politikos aktualijos

Kailiniai be antikorupcinio naftalino

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

Ar ne dvejus metus daktaras Kazys BOBELIS Lietuvoje negalėjo priregistruoti savo vaikų. Pavargęs nuo rūpesčių jis pagaliau ryžosi duoti kyšį. Rausdamas įspraudė valdininkui į delną dešimt dolerių, ir per keliolika minučių sūnus buvo priregistruotas Vilniuje.

– Man gėda, – sakė jis man.

– Kad davėte kyšį?

– Ne. Man gėda, kad lietuviai už dešimt dolerių parduoda save ir savo garbę, savo sąžinę ir lietuvio orumą, – atsakė man Kazys BOBELIS.

Negalėdami priprasti prie lietuviškos kyšininkystės daktaro vaikai vienas po kito grįžo Amerikon, pagaliau, neapsikentęs neteisybės, ir pats Kazys BOBELIS padėjo Seimo nario mandatą ir išvažiavo į savo namus Floridoje.

Kai Gediminas VAGNORIUS, užuot padidinęs atlyginimus mokytojams, smarkiai juos padidino teisėjams, motyvuodamas šitą savo veiksmą tuo, kad, padidinus atlyginimus, teismų sistemoje pasibaigs korupcija, tauta nusijuokė – girdi, dėl to tik padidės kyšių mastai…

Taip ir įvyko.

Korupcija it voras apraizgė visą mūsų valstybės sistemą. Nuo apačios iki pačių aukščiausių viršūnių. Apraizgė todėl, kad korupcijos filosofija labai paprasta: aš – tau, tu – man, ir abiem bus gerai…

Daugybė rūmų gražiausiuose miestų kvartaluose, daugybė vilų ir kitokių statinių prie vaizdingiausių upių ir ežerų išaugo ant korupcijos pamatų, nes Lietuvoje nemandagu   paklausti: „Už kokius pinigus, pone, tuos rūmus čia pasistatei?“

Nerašytu įstatymu tapo korumpuotų sluoksnių paleistas į gyvenimą teiginys, kad teirautis apie pinigus yra blogas tonas, dar daugiau – kad tai „sovietinis palikimas“. Gyventi dorai tapo nedora. Kalamas ir kalamas į galvą gruzinų prakeikimas valdžios žmogui – „Kad tu gyventum iš algos“ ir pagyrimas – „Jis ir už kyšius moka partinį mokestį“.

Taigi moka suktis.

Iš to veiksmažodžio ir kilęs žodis sukčius.

Valdžios vyrai, atsivedėję keikia ir korupciją, ir mafiją, į savo rinkimines programas įsirašo punktus apie kovą su korupcija, bet, atėję į valdžią, nė piršto nepajudina, kad tos korupcijos būtų mažiau.

Ir aišku, kodėl – jie į valdžią atjojo ant eiklaus korupcijos žirgo…

Tai daro visos partijos, kurios buvo ir yra Seime, o Seimas, kaip žinia, suformuoja vyriausybę, kurios ministrai prisiekia Seimo pirmininkui – sakysim, Arūnui VALINSKUI, o tarp duodančių jam priesaiką yra tokių, kurie to paties pono Arūno VALINSKO rinkimų kampanijai davė solidžias pinigų sumas – taigi nusipirko ministro portfelį…

Tai jau politinė korupcija, kuri griaužia mūsų valstybę it kandis prabangius kailinius, nes jie nepabarstyti antikorupciniu naftalinu. Postai už pinigus alina valstybę, nes į pirmą planą išeina pinigai, o ne protas, ne išmintis, ne sugebėjimai, ne talentas – visa tai pakeičia litas, doleris arba euras. Tas dosnus korumpuotas ponas, už didelius pinigus gavęs postą, visų pirma rūpinasi, kaip tuos pinigus susigrąžinti – ir, žinoma, susigrąžina.

Todėl vis daugiau ir daugiau politinių mulkių užima aukštus postus, o protingi vyrai ir moterys nustumiami į šalį, o jei per apsirikimą jie ir atsiduria savo vietoje, tai tokį, žiūrėk, televizija, radijas, spauda ima uoliai malti ir labai greitai sumala į miltus.

Taip aukšti postai tampa korumpuotų sektų priegloba.

Ir negi jie ims kariauti prieš savus, kurie juos ir jų giminę maitina?

Taip, deja, yra ne tik Lietuvoje – taip yra visame pasaulyje, bet tame pasaulyje tarp valdžios vyrų yra protų, kurie kyla prieš šitokią ydingą sistemą, be gailesčio griaužiančią  gyvą valstybės organizmą.

Mano dėmesį šiuo klausimu patraukė Kinija. Taip, ji – socialistinė, taigi lyg ir nebūtų mums pavyzdys, bet ji daro tai, ką iš tikrųjų reikia daryti, kad valstybė nebūtų sužlugdyta, kad tarp įvairių luomų nebūtų mirtinų skirtumų, kad vienas dvikojis padaras negalėtų tarpti kito tokio pat dvikojo padaro sąskaita.

Mes su korupcija žaidžiam slėpynių – katras katro nematysim arba pamatę užsimerksim. Kinija nežaidžia. Kinija dirba. Kinija paprasčiausiai naikina kyšininkus it parazitus, kurių jokie chemikalai neima. Kinija paprasčiausiai juos šaudo kaip pasiutusius šunis ar pačius aršiausius valstybės priešus.

Šaudo ne nusikaltimo vietoje, o po teismo.

Keletas faktų.

Nuo šito šimtmečio pradžios Kinijoje jau sušaudyta daugiau kaip 10 tūstančių stambių kyšininkų, 120 tūkstančių smulkesnių kyšininkų uždaryta į kalėjimus, kur jie valdišką duoną valgys nuo dešimties iki dvidešimties metų. Nuteistųjų turtas konfiskuojamas, o sušaudytųjų šeimos dar gauna iš valstybės aštuonių juanių sąskaitą už dvi į kyšininkų galvas suvarytas kulkas…

Šaudomi ne kokie nors vargo pelės, o partijos augintiniai, taigi kompartijos patriotai.

Tarp sušaudytųjų – Pekino vicemeras, kuris sučiuptas paėmęs dviejų milijonų dolerių kyšį (čia jau ne lietuvis, iš daktaro Kazio BOBELIO paėmęs dešimt dolerių kyšiuką). Sušaudytas Kompartijos Šanchajaus miesto komiteto pirmasis sekretorius, sugebėjęs priglausti po savo partiniu pilveliu net tris milijardus dolerių. Sušaudytas Chubėjaus provincijos vicemeras už valdiškus pinigus išlaikęs daugiau kaip šimtą meilužių. Sušaudytas vidaus reikalų viceministras, lošimo namuose pralošęs dešimt milijonų dolerių. Tarp sušaudytųjų  minimas vienos provincijos prokuroras, susirinkęs daugiau kaip 10 milijonų dolerių kyšių, o paskui padėjęs bombą į prašmatnų žmonos limuziną, nes ši pagrasino jį apskųsti valdžiai…

Tarp kita ko, Kinijoje kyšių jau neima nei autoinspektoriai, nei gydytojai, nei  karinių komisariatų darbuotojai – kyšius ima tik labai aukšti pareigūnai, kurie jau nebegali  susilaikyti nuo kyšių ėmimo. Baisios bausmės juos nuo kyšių jau neatbaido.

Kyšininkavimas jau liga?

Kyšininkus demaskuoja ne tiktai Kinijos Visuomenės saugumo biuras, tolygus mūsų Valstybės saugumo departamentui, bet ir visa tauta, į kurią buvo kreiptasi pagalbos. Tauta yra griežta – jei tu, brangus pone, gauni tik 400 dolerių mėnesinį atlyginimą, o ant tavo rankos atsiranda laikrodukas už 15 tūkstančių dolerių, tai tu esi kyšininkas, ir teisme šitoks nepasiaiškins, kad tą laikrodėlį jam padovanojo brangūs draugai ar geraširdžiai giminaičiai, bobutės ar diedukai.

Teismai tokių pasiteisinimų nepriimta – baudžia visu įstatymų griežtumu.

Beje, nuteistųjų myriop bausmės nevykdomos įslaptintuose rūsiuose – ta žiauri egzekucija rodoma per televiziją.

Tai vaizdinė priemonė tiems, kurie vis dar ima kyšius.

Amerikoje, Singapūre ir Honkonge veikia visuomeniniai kovos su korupcija biurai, į kuriuos gali kreiptis bet koks doras pilietis. Italijoje per „Švarių rankų“ operaciją išvyta iš darbo apie 80 procentų nedorų politikų.

Prancūzijoje prezidentas, ministrai ir parlamentarai turi deklaruoti ne tik pajamas, bet ir visą turtą – jei tas turtas viršija 750 tūkstančius eurų, tai jis apdedamas specialiu mokesčiu į Solidarumo fondą…

Eilinio žmogelio pensijos tenai nemažinamos – ploninamos turčių piniginės …

Pavojaus varpais skambina Rusija, kurioje korupcija irgi suleidusi gilias šaknis. Ekspertų paskaičiavimu kyšininkystėje šioje valstybėje kasmet sukasi apie 300 milijardų dolerių. Neberasdama būdų, kaip kovoti su korupcija, Kazanės administracijos vadovai melo detektoriumi patikrino visus merijos valdininkus – po patikrinimo aštuoniasdešimt valdininkų parašė pareiškimus išeiti iš darbo. Šachtų mieste pastatytas administracinis pastatas, kurio viduje nėra mūro sienų – tik stiklas, ir miesto administraciją į šitą kiaurai permatomą rūmą sukėlė autoinspektorius, įvairius miesto administracijos skyrius, kurių darbas – išdavinėti piliečiams įvairias pažymas, ir dar gal dešimt įvairių kontorų, kuriose klestėjo kyšininkavimas.

Tokioje skaidrioje aplinkoje kyšius imti tapo nebeįmanoma.

Beje, Lietuvos valdininkija sėdi už neperšaunamų durų…

Tiek į Kazanę, tiek į Šachtas semtis patyrimo iš daugelio Rusijos važiuoja delegacijos, bet pasisėmę to patyrimo į valias, jo niekur nepritaiko, todėl kyšininkystė šioje šalyje klesti lyg rojaus sodas.

O mūsų Lietuvoje?

Mūsų Lietuvoje viskas kitaip.

Išmušęs 20 tūkstančio litų kyšį Sveikatos apsaugos viceministras atsipirko lengvu išgąsčiu ir, žinoma, neteko tų 20 tūkstančių ir pareigų. Jo turtas nekonfiskuotas, už grotų jis neatsidūrė, partija, kuriai, jis sakė, tą kyšį ėmęs, ir toliau liko valdančioji, nors faktiškai jai turėjo būti atimta arba bent kokiam penkmečiui sustabdyta jos registracija.

Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ sunerimusi dėl tokios situacijos. Ji pasiūlė Seimui korupciniams nusikaltimams panaikinti senaties terminą.

Seimas jos pasiūlymo nepriėmė.

Tai rodo, kad mūsų Seimas yra korumpuotas, kad jis su korupcija kovoja tik žodžiais. Na, kas, kad būrelis dorų parlamentarų įsteigė grupę „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“.

Pirmiausiai mes, Lietuvos piliečiai, turime sukurti Seimą be korupcijos. Tam, manau, pasitarnautų ir Kazanės patirtis – visus šito Seimo narius patikrinti melo detektoriumi, o, renkant kitą Seimą, melo detektoriumi turėtų būti patikrintas kiekvienas kandidatas į Seimo narius…

Manau, pretenduojančių į kandidatus skaičius savaime smarkiai sumažėtų…

Bet kas tokį įstatymą priims?