Politikos aktualijos

Pirma buvo žodis…

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

Neturiu ir, matyt, neįsitaisysiu ydos komentuoti tuos, kurie komentuoja mane. Visų pirma todėl, kad jie yra anonimai, o anonimai yra skaudus bolševikinis palikimas, tos partijos išugdytas ir išpuoselėtas kaipo susidorojimo su kitaminčiais įnagis. Michailo GORBAČIOVO paskelbta viešumo politika sudavė mirtiną smūgį anonimams, kaipo bailiams, ir jie po šito smūgio atsigavo tik  Lietuvoje.

Toks mano požiūris į anonimus.

O dabar mano požiūris į Prezidentę konkrečiai ir prezidentus apskritai.

Prezidentas yra valstybės vadovas, ir toks turi būti vienas. Jis išrinktą kadenciją yra krašto šeimininkas. Todėl, manau, per rinkimų kampaniją kandidatai į prezidentus gali būti ir niekinami, ir peikiami, iš jų galima ir pasityčioti, tačiau tai daryti su piliečiu, kuriam Tauta patikėjo valstybės vairą, yra nepadoru ir civilizuotuose kraštuose nepriimta.

Tai jau mūsų Prezidentas.

Mes labai toli nuo šito supratimo.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Tauta reikalavo rinkti Prezidentą, dėl to netgi buvo renkami parašai, bet prieš tą Tautos siekį stojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kurį vėliau tam tikra politinė grupuotė norėjo padaryti faktišku prezidentu be Konstitucijos. To padaryti nepavyko. Grupuotė buvo nušluota.  Tauta didžiule balsų dauguma, dar nepralenkta, išsirinko prezidentu Algirdą Mykolą BRAZAUSKĄ. Prakišusi rinkimus dauguma ir jos satelitai per inauguraciją užstojo jam duris į Katedrą ir visokiais būdais jį vėliau niekino. Kai kas net atsisakė priimti valstybinių apdovanojimų iš jo rankų.

Tai nebuvo jųjų Prezidentas…

Jųjų prezidentas nebuvo ir  Rolandas PAKSAS, prieš kurį buvo surengta pati žiauriausia ir gėdingiausia Europoje apkaltos akcija, kuri, beje, nesibaigė iki šiol. Vardan ko? Vardan to, kad į valstybių vadovų postą būtų pasodintas Valdas ADAMKUS, gėdingai pralaimėjęs rinkimus Rolandui PAKSUI?

Dabar Tauta išsirinko Prezidente Dalią GRYBAUSKAITĘ, kuri irgi nėra jųjų Prezidentė, nes nepriklauso jokiam partiniam klanui, todėl yra Tautos Prezidentė.

Tai ne poza.

Dabar noriu pacituoti vieną anonimą, kuris mano tekstą apie metinį Prezidentės pranešimą komentuoja šitaip:

„Man asmeniškai pofik, kiek ir ko nuteista už tai, kad paėmė litą ar 100 litų kyšio. Man asmeniškai blogiau nuo visai kitų dalykų – nuo to, kad elektra, vanduo, dujos, degalai jau tapo prabanga. Man šlykštu, kad 21 amžiuje žmonės bijo elektrą ir viryklę įjungti, nes neišsimokės. O tai prezidentė ar mato? Ar mato jinai, kad algos Lietuvoje teisėtai mokamos po 200-300 eurų per mėnesį? Kur prezidentės akys? Kur jos akys buvo, kai ji Briuselyje sėdėjo ir žiūrėjo, kaip žmonės, kaip kokie išdurnėję, paskolas griebė ir patys save ir visą šalį gilyn murkdė? Kodėl ji neatsistojo prieš kameras ir nepasakė 5 sakinių, kurie būtų pristabdę krizės atėjimą, o daugelį gal iš vis išgelbėję? Būtų užtekę pasakyti, kad žmonės negriebtų tų paskolų, nes tie popieriniai daugiabučiai tiek nekainuoja. Kur ji buvo, geroji, gražioji, išmintingoji mūsų, mus sergėjusi iš Europos komisijos aukštybių?“

Taigi kur tada buvo ji, mūsų būsimoji prezidentė?

Taip ji buvo Briuselyje, užėmė aukštas pareigas, ir jei ponas anonimas būtų skaitęs, tarkim, 2008-ųjų metų mūsų spaudą, klausęs radiją ar žiūrėjęs televiziją, tai šiandien neklaustų: „Kur prezidentės akys?“

Dabartinės mūsų Prezidentės akys buvo Lietuvoje. Ji daugybę kartų ėjo pas premjerą Gediminą KIRKILĄ, daugybę kartų jį perspėjo apie įkaitusią ir perkaitusią Lietuvos ekonomiką, kuri gresia didelėmis bėdomis Lietuvos žmogui.

Ponas Gediminas KIRKILAS jos neklausė, ponas Gediminas KIRKILAS, kaip dabar Arūnas VALINSKAS, laikė ją ekonomine boba, kuri, girdi, apsėdo jį, ir ieškojo užtarimo Briuselyje, o pats rengė sau Turniškėse prašmatnią rezidenciją už keturis milijonus litų…

Tokia tikrovė, ir nekaltinkime dėl to Prezidentės. Manau,  kad toji Gedimino KIRKILO plikbajoriška arogancija, kurią, beje, iš jo paveldėjo dabartinis premjeras Andrius KUBILIUS, ir nulėmė Dalios GRYBAUSKAITĖS apsisprendimą kelti savo kandidatūrą į Prezidentes, nes puikiai prisimename tų dviejų mano paminėtų plikbajorių sėjamą mintį apie KK tandemą: Andrius KUBILIUS – prezidentas, Gediminas KIRKILAS – premjeras savo keturis milijonus litų kainavusioje rezidencijoje…

O penki Europos komisarės sakiniai prieš televizijos kamerą tikrai nebūtų pristabdę krizės atėjimo į Lietuvą, kaip mano anonimas, kuriam, kaip jis prisipažįsta, yra pofik, kas darosi Lietuvoje ir ką daro Prezidentė – pofik jam skelbiama kova su korupcija, su kyšininkavimu, su nedoru valdininkų darbu ir kitomis blogybėmis, kurios veši dabartinėje mūsų Tėvynėje.

Tai nuo pradėti tvarkyti pašlijusius mūsų valstybės reikalus?

Manau, Prezidentė pasirinko teisingą kelią – reikia pradėti nuo gerų santykių su kaimynais, visų pirmiausiai nuo santykių gerinimo su Rusija. Dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuva iš Rusijos perka dujas ir jų srautas į Lietuvą niekuomet nėra nutrūkęs, o mūsų prezidentas Valdas ADAMKUS aštuonerius metus net nesisveikino su Rusijos prezidentu ar jos premjeru…

Atrodo, lyg Rusija privalo aptarnauti Lietuvą ir jos gyventojus.

Tai nenormali padėtis, ir labai gerai, kad Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ tą padėtį bando keisti, nors pasipriešinimą sutinka didelį, kartais net labai sunkiai įveikiamą.

Bet ji žino, ką daro, ir žino, ką darys, kad Lietuva gyventų gerai šiandien, o ne pomirtiniame gyvenime…

Ir teisus yra kitas anonimas, kuris pastebėjo:

„Jau 20 metų Lietuvoje tik šnekama ir šnekama, bet niekas nedaroma. O nusikaltimai vykdomi toliau: emigracija tik didėja, nedarbas – didėja, bankai plėšikauja, energetikai plėšikauja, valdininkai piktnaudžiauja tarnyba, mokesčiai didėja – atlyginimai mažėja. Visos valstybinės institucijos tik užsivertę darbo veiklos imitavimu. Iš viso to matyti, kad Lietuvoje nebuvo ir nėra jokios ateities vizijos, o yra tik kelios Lietuvą užvaldžiusios ekonominės grupuotės – klanai, kurie tik plėšia Lietuvos žmones.“

Taip yra todėl, kaip yra pastebėjusi Prezidentė, kad Lietuvoje partijos uzurpavo valdžią, ir tą uzurpavimą tik didina, atmesdama bet kokius Prezidentės pasiūlymus, kurie kardinaliai keistų situaciją valstybėje: sakysime, tiesioginis merų rinkimas, partinių sąrašų panaikinimas tiek Seimo, tiek Savivaldybių rinkimuose, atsirastų dėmesys žmogui – bet kokios valstybės pamatui…

Jei šito iki kitų Seimo rinkimų nepavyks padaryti, tai, anot mano ką tik cituoto anonimo, „kokia prasmė Lietuvos žmonėms savo ateitį sieti su tokia valstybe, kurios valdžia yra silpnesnė už ją valdančius klanus?“

Kai tokios mintys gimsta Tautos gelmėse, yra dėl ko susimąstyti – net ir tiems, kurie užmiršo mąstyti, kuriems nepatogu mąstyti, ir kuriems dėl visa ko, kas vyksta Lietuvoje, yra pofik…

Ką tas žodis reiškia, nežinau – tik numanau…

Tauta laukia staigių permainų. Kai kam atrodo, kad, Prezidentei tarstelėjus žodį, viskas, lyg burtininko lazdele mostelėjus, turi atsirast, o kai kitą rytą po metinio Pranešimo neatsirado, jau nusivylimas ir net ironija.

Skaitau: „Prezidentė pareiškė, kad valstybėje užmirštas žmogus. O kas jau jį prisiminė po to pareiškimo? Kas pasikeitė? Vasara, o vaikams nė vienos stovyklos, na, nebent tos po 1500 litus už dvi savaites. Vaikų gimdymą skatino pinigais, prigimdė vaikų, o neatidarė nė vieno naujo darželio. Net po prezidentės pareiškimo niekas nė piršto nepajudino dėl žmogaus ir nieko – niekas nesikeičia. Tai kam reikėjo tą pasakoti, ką visi ir taip žinom.“

Kitas: „Ir panašu, kad prezidentės pasakymas ,,nekreipiama dėmesio į žmogų“ ir liko pasakymu, nes po to pasakymo niekas nepasikeitė. Visiškai niekas – eilės pas gydytojus tokios pat ilgos ir brangios, mokestis neturintiems pajamų liko, benzinas – brangiausias Europoje ir vis brangsta“…

Trečias: „Taigi kainas nustato energetikos komisija, na,  valstybinis darinys. Bet nustato tokias. O kur žiūri prezidentė? Ji gi ir skiria teisėjus, prokurorus. Tai kodėl paskiria nesąžiningus?“

Kiekvienas, Prezidentės Dalios GRYBAUSKAITĖS paskirtas pareigūnas, tarp kita ko, dirba geriau, nei jo pirmtakas, ir verčia geriau dirbti seniau paskirtuosius. Į vadovaujančius postus iškeliami visai nauji žmonės, o ne buvę pavaduotojai, sekretoriai ar sekretorės. Pati prezidentūra sudaryta tuo principu – ten nė vieno buvusio. Generalinio prokuroro ieškota ne tarp aukštų sostinės teisininkų, o užkampiausiame Respublikos rajone – Akmenėje. Prezidentei svarbu, kad žmogus būtų jaunas, nesusidėjęs su jokiu klanu, neturintis niekam jokių įsipareigojimų, todėl turėsiantis tik vieną įsipareigojimą – dirbti Lietuvai ir jos žmogui…

Ar tai mažai?

O staiga niekas niekada neatsiranda. Staiga gali pasakyti: „Man asmeniškai pofik“…

Ir teisus yra Apuko slapyvardžiu pasirašęs autorius:

„Blogis Lietuvoje tiek įsigalėjo, kad dabar su juo kovoti labai sunku.Ačiū drąsiems tautos sūnums ir dukroms – žurnalistams! Juk ir „Biblijoje“ parašyta: „Pirma buvo žodis“.

Mūsų kalbamu atveju – valstybės vadovės žodis.

Ar jis taps kūnu, priklauso nuo mūsų visų…