Politikos aktualijos

Vicemerė duobių lyginti nenori

Laimutis GENYS, žurnalistas

Miesto ūkį prižiūrėjusį vicemerą Steponą VAIČIKAUSKĄ poste neseniai pakeitusi ekonomistė matematikė Loreta KEKIENĖ tikisi, kad jai neteks rūpintis gatvių duobėmis, ir prisipažino apie ūkį mažai išmananti.

Miesto tarybos kadencijai artėjant į pabaigą, prasidėjo politiniai žaidimai – socialdemokratų deleguotus atstovus miesto taryboje ir administracijoje pakeitė iki tol neutralioje pozicijoje buvę „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai.

Mero pavaduotoja išrinkta uoliai tarybos posėdžius lankiusi, bet jokių esminių pasiūlymų per juos nepateikusi „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovė.

Apie tai, kokias miesto problemas mato ir kaip jas ketina spręsti, kalbamės su naująja mero pavaduotoja Loreta KEKIENE.

– Nors politikoje ne naujokė, bet toks rimtas politinis postas jums patikėtas pirmą kartą. Kodėl sutikote tapti mero pavaduotoja? Ar jums priimtina konservatorių politika?

– Mero pasiūlymą tapti pavaduotoja priėmiau tikėdamasi turėti galimybę būti arčiau žmonių ir lengviau rasti bendrą kalbą su savivaldybės administracija. Vieno langelio paslaugų principas yra geras, tačiau valdininkai turi būti žmonėms pasiekiami.

Norėčiau, kad miestiečiai, bendraudami su manimi, nesusidurtų su dirbtinėmis kliūtimis.

Kalbant apie Tėvynės sąjungos atstovų politiką, sutinku, buvo priimta kartais ir ne visai gerų sprendimų.

– Dabar jums skirtos buvusio vicemero Stepono VAIČIKAUSKO funkcijos – spręsti miesto ūkio problemas. Kokie, jūsų nuomone, didžiausi miesto skauduliai?

– Problemos Kaune iš esmės nesiskiria nuo visos šalies problemų.

Pirmiausia žmonėms reikia darbo – tai pagrindinė sąlyga norint garantuoti ekonominį, fizinį, psichologinį, socialinį saugumą.

Be to, žmonės nori mažiau mokėti už energijos išteklius – tai ypač svarbu krizės sąlygomis! Atsiranda gera terpė renovuoti pastatus, ieškoti atsinaujinančių energijos šaltinių, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.

Pripažįstu, kad miesto ūkio reikalų gerai neišmanau, norėčiau rūpintis sau artimesnėmis sritimis – švietimu, socialinėmis problemomis.

– Turite universitetinį išsilavinimą, esate baigusi solidžią specialybę, dirbate pedagoginį darbą. Ar negaila išeiti iš darbo, į kurį gal nebus paprasta grįžti pasibaigus tarybos kadencijai?

– Tai būtų galima traktuoti tiesiog kaip darbo vietos keitimą, antra vertus, – kaip iššūkį. O iššūkį galima priimti arba ignoruoti. Pasirinkau pirmąjį kelią. Tikiuosi, tai bus man pagal jėgas.

– Ką planuojate nuveikti dirbdama mero pavaduotoja?

– Problemų visur begalės. Per rinkimų agitaciją aš pati ir mano bendražygiai vaikščiojome po butus, bendravome su žmonėmis. Skaudžiausia, kad vos ne kiekvienuose namuose mums būdavo rodomos emigravusių šeimos narių nuotraukos. Beje, ši problema liečia ir mano šeimą. Sūnus Kauno technologijos universitete įgytas informatikos žinias sėkmingai taiko Dubline. Norėtųsi, kad Lietuvoje, o ypač Kaune, būtų pradėta judinti ekonomika, kad kauniečiai nebelėktų ieškoti laimės į užsienį, o grįžtų čia.

– Jūs du kartus išrinkta į miesto tarybą, dalyvavote praėjusiuose Seimo rinkimuose, dabar sutikote tapti mero pavaduotoja. Ar laikote save politike, ar siejate ateitį su politine veikla?

– Politikoje su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vėliava esu jau aštuoneri metai, niekada nebuvau suabejojusi veiklos tikslingumu, nebuvau partinė turistė ar politinė perbėgėlė, todėl šią veiklą planuoju tęsti ir toliau.

– Išoriškai jūs – rami moteris, nors tarybos posėdyje, kai buvo svarstoma jūsų kandidatūra, nesuvaldėte ašarų. Ar sugebėsite būti reikli ir trinktelėti kumščiu į stalą, jei nebus vykdomi jūsų nurodymai? Ar tyliai verksite?

– Visada stengiuosi užduotis vykdyti kiek įmanoma geriau ir greičiau, nelaukdama jokių kumščių trankymų. Esu įsitikinusi, kad mane supa kompetentingi žmonės, turintys panašų požiūrį į darbą, ir manau, kad trankytis niekam nereikės. O dėl darbo verkti tikrai nesirengiu.

Dienraščio Lietuvos Rytas korespondento Laimučio GENIO straipsnis išspausdintas Lietuvos Ryto priede Laikinoji Sostinė 2010 m. rugpjūčio o7 d. Nr. 177 (5941)