Politikos aktualijos

Šeštadienio esė

Nepaisant visko, valstybėj tokia pat sumaištis ir nežinomybė!..

Juozas IVANAUSKAS

„Jei pačiu greičiausiu metu nebus konkrečių rezultatų visose metų metais vilkinamose rezonansinėse finansinėse bylose, jei prokurorai matydami užmušto Drąsiaus Kedžio nuotraukas ir toliau skaitys “specialistų” išvadas apie nesmurtinę jo mirtį, jei prokurorai bendradarbiaudami su atvirai antivalstybine veikla užsiimančia VSD ir toliau nežabotai ir nebaudžiamai kompromituos Lietuvos valstybę falsifikuodami įvairias bylas apie galimus teroristus – atkurti pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga niekada nepavyks. Prokurorai turi suprasti, kad iš jų pusės nereikia jokių įprastinių viešųjų ryšių ar tradicinių pasiaiškinimų. Geriausi viešieji ryšiai – tai konkretūs prokuratūros veiksmai: įtarimų pareiškimai, areštai, bylų perdavimai teismui. Tik tokiu būdu ši teisėsaugos institucija labai greitu laiku įgytų milžinišką, o gal būt ir patį didžiausią visuomenės pasitikėjimą.“ -  Audrius Nakas. „Ekspertai.eu“

“Ateinate dirbti sunkiausiu Generalinei prokuratūrai laikotarpiu per paskutiniuosius dvidešimt metų. Visuomenė yra sunerimusi, nebepasitiki teisėsauga ir pačia Generaline prokuratūra. Jūsų laukia didžiulis iššūkis, atsakomybė ir reikšmingi darbai. Nuo Jūsų veiksmų priklausys, ar žmonės vėl ims pasitikėti ne tik pačia Prokuratūra, bet ir visa teisėsaugos sistema. Užtikrinu Jums savo paramą tol, kol gebėsite sąžiningai atlikti savo pareigą Lietuvai ir jos žmonėms,“ – Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba, prisiekus naujam generaliniam prokurorui Dariui Valiui.

„ – Ar galite pažadėti, kad jums, jeigu pavyks baigti kadenciją, kad Lietuvoje bent dalis piliečių jaus, kad yra daugiau teisingumo?

- Darysiu, kas priklauso nuo manęs, kad jie jaustųsi saugiau ir kad prokuroras jų akyse būtų jų interesų gynėjas ir saugumo garantas,“ – kalbėjo Generalinės  prokuratūros vadovas Darius Valys, LTV laidoje „Savaitė“…

Žodžiai, žodžiai, žodžiai!.. Matyt, didesnioji politikais bei valdžia nusivylusios visuomenės dalis, metų metais pasyviai virškinanti jiems brukamą informaciją, jau apsiprato su nesenkančia žodžių lavina, nuomonių įvairove, todėl net nebesistebima išties totaliu atotrūkiu tarp to, kas yra kalbama ir to, kas realiai vyksta Lietuvoje.

Nei sparnuotos politikų frazės, iš kurių atvirai šaiposi tautiečiai, nei, atrodytų, labai teisingi žodžiai, ištarti Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpomis, kaip antai: „Visas turtas, įsigytas už neteisėtai gautas pajamas, turi būti konfiskuojamas. Su žmonėmis, kuriems turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę, reikia kalbėti jiems suprantama kalba,“ – patys savaime nieko nereiškia, juolab, negarantuoja esmingesnių permainų diferencijuotoje socialinėje terpėje teisingiau paskirstant biudžeto lėšas arba, tarkim, atsakingų teisėsaugos institucijų kur kas efektyvesnės kovos su valstybinio turto grobstymu, kontrabanda, stambaus masto korupcinių nusikaltimų prevencija.

Saldžialiežuvių politikos funkcionierių populistiniai postringavimai, periodiškai aptariami nacionalinio transliuotojo LRT  laidose, antraeilės temos, apeinant aštriausius kampus, nuobodžiai gvildenamos klaninei sistemai parsidavusių politikos apžvalgininkų, geriausiu atveju, tėra patikimas šydas pulkeliui apsukrių vertelgų, taip vadinamų oligarchų, tarpininkaujant tiems patiems politikams, nebaudžiamai grobstyti jau ir taip nuniokotą Lietuvos valstybę. 21 amžiaus fenomenas – karjeros ir turto stabams besimeldžianti bedvasė „pinigų karta“, pralaidi teisinio nihilizmo, korupcijos virusui, propaguojanti miesčionišką gyvenseną ir pasitenkinanti bulvaro pramogomis, kažin ar yra pasirengusi drastiškiems laikmečio iššūkiams, rimtai  kovai už teisingesnę, demokratišką valstybę, kurios valdžia ne deklaratyviai, bet iš tikrųjų rūpintųsi žmonėmis, o ne valdžiažmogių – „išrinktųjų kastos“ interesams.

Sudilusio skatiko nevertos viešųjų ryšių akcijos, paįvairinamos  skambiomis aukštų pareigūnų ir politikų deklaracijomis, proginėmis kalbomis, spaudos konferencijomis, virpinančiomis viešąją erdvę vienoje korumpuočiausių ES šalių, paprastiems žmonėms nežada nieko gero. Šiuo atveju nei kritiška, nuosekli „Ekspertai.eu“ pozicija, atskleidžianti aukštų valstybės pareigūnų išsigimimą, nuolaidžiavimą šešėlinio klano ciniškoms užmačioms, paviešinanti korupcinių aferų, tarkim VEKS, tamsiuosius užkulisius,  jų pastabos ar užklausimai, siuntinėjami atsakingoms valdžios bei teisėsaugos institucijoms, nei pilietinės „Drąsiaus kelio“ protesto akcijos, daugiadienis pavienių piliečių badavimas prie Generalinės prokuratūros, iš esmės nieko nekeičia beviltiškai pakibusiose, akivaizdžiai marinamose rezonansinėse bylose.

Net ir tada, kai iki pašaknų išpuvusios teisėsaugos institucijos neseniai prisaikdintas  vadovas Darius Valys LTV laidoje Lietuvos žmonėms aiškina: „Na, prokuratūra padarė klaidų, kurias pripažino, iš jų pasimokė, ir manau, kad ta skaudi pamoka tik į naudą prokuratūrai. Manau, kad suprasta, kad reikia visuomenei daugiau atvirumo, to ir sieksime. Tai vienas mano prioritetų, ateinant į naujas pareigas,“ – mes galime būti tikri, kad šios aptakios frazės tėra tušti, deja, niekuo nepagrįsti postringavimai ir bent jau artimiausiu metu jokiomis esminėmis permainomis Generalinės prokuratūros darbe net nekvepia!..

Nežiūrint visko, iki saldaus šleikštulio atgrasūs viešųjų ryšių žaidimai, imituojantys pažangias reformas politinės korupcijos persmelktoje oligarchinėje valstybėje, be abejo, bus tęsiami ir toliau, tai suaktyvėjantys prieš eilinius „demokratiškus“ rinkimus, tai kiek aprimstantys po rinkimų. O mums tai kas?.. Mes gi jau esame įpratę prie nusistovėjusių žaidimo demokratija taisyklių ir labai gerai žinome, kad mūsų politinio „elito“ pažadai – tai niekis, jiems jų nereikės tesėt!..

Kuo arčiau “imperatoriaus”, tuo daugiau pagundų paragauti uždrausto vaisiaus,  jaučiant „neliečiamųjų kastos“ – valdžiažmogių klano jėgą ir lengvai gaunamų pinigų galią!.. Tokių yra visur: biznierių, politikų , VSD ir policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų tarpe. Tokie palaiko vienas kitą iš solidarumo, o taip pat nusikalstamų veikų, orgijų, korupcinių aferų metu surinkto kompromato pagalba. Būtent jie prastumia vienas kitą į valdžios viršūnes, todėl patys jaučiasi, lyg ereliai, turėdami ten saugų „stogą“ .

Manoma, kad ketvirtoji auka Kauno pedofilijos byloje – Andrius Ūsas buvo VSD agentas. Kaip žinia, giliai užslaptintas Aidis Mieželis vadovavo (gal ir tebevadovauja?) VSD 9 valdybai – “Visuomeniniai ir politiniai procesai”. Reiškia, trečiasis įtariamasis Kauno pedofilijos byloje – blondinas Aidis turėjo vadovauti ir Andriaus Ūso veiklai, o šis  laisvalaikiu galimai pamalonindavo savo šefą naujais, tegul ir uždraustais „nuotykiais“. Ko gero, taip judviejų keliai ir susipynė. Beje, įdomu ar Adamkus – Mieželis – turi bendrą vardiklį?..

Pedofilija, tai ne buitinis skandalas, o Andrius Ūsas, kažkokia paslaptinga persona,  aktyvus Viktoro Muntiano Pilietinės demokratijos partijos veikėjas, verslininkas, įtariamas pedofilas ir dar velniai žino kas. Tokiam žmogui pareikšti kaltinimus, vadovaujantis vien tik pareiškimu, kad prievartavo mažametį vaiką, kaip rodo šios rezonansinės bylos tyrimo eiga, tikrai neužteks. Turi būti pakankamai svarūs įrodymai, kad būtų galima pareikšti įtarimus tokiam aptakiam, slidžiam tipui.

Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo stengiamasi iš Drąsiaus Kedžio mergaitės, pagrindinės liudininkės pedofilijos byloje, „išmušti“ tokius parodymus, kokie reikalingi Andriui Ūsui ir prokurorui, bet deja!.. Keturios ekspertizės patvirtino: vaikas kalbėjo tiesą, taip, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Pasak psichologų, mergaitė nekalbėtų tiek daug, jei būtų buvusi primokinta.

O kita vertus, iš kur toks prokurorų noras pagrobti vaiką, paslapčiomis įkišti į raidos centrą, prigirdyti psichotropiniais vaistais, atimti iš globėjos Neringos Venckienės ir atiduoti biologinei motinai, kuri yra įtariamojo pedofilo draugužė, neturinti pastovios gyvenamos vietos, darbo, ir net nemokanti bendrauti su savo vaiku be psichologės pagalbos?.. Iš kur toks atkaklus noras sutrypti vaiko interesus ir atiduoti mažylę motinai sąvadautojai, kuriai turėjo būti pareikšti įtarimai Vilniaus apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi?.. Iš kur buvo toks prokurorų noras dėl nužudytosios Violetos Naruševičienės dukters, antros pedofilų išprievartautos mergaitės – skubiai atiduoti ją aštuonis kartus teistam recidyvistui tėvui, kad tas kuo skubiau išsivežtų šią auką, svarbią liudytoją pedofilijos byloje, iš šalies? Nei vienoje civilizuotoje pasaulio šalyje tokie „stebuklai“ neįmanomi, kadangi vaiko teisės, jo apsauga ir norai – prioritetiniai, aukščiau visko!..

Tai tik dar kartą įrodo, kad pedofilijos byla baltais siūlais siūta. Gerbiamam naujam generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kurio pozicija Kauno pedofilijos byloje, lyg du vandens lašai, atkartoja jo pirmtako Raimondo Petrausko absurdiškas „versijas“, reiktų rimtai susimastyti apie savo reputaciją ir reitingus visuomenės akyse. Nors Dariaus Valiaus išvaizda, kaip terminatorius, tačiau elgsena, kaip paklusnios pelytės, pasimetusios klaninės teisėsaugos labirintuose!..

Nei garbės, nei sąžinės tarp tų, kurie bet kokia kaina siekia patekti ir kuo ilgiau išlikti prie valdžios lovio. Argi tokiems gali rūpėti kova su politine korupcija, oligarchų nusiaubta valstybė arba pedofilų prievartaujamo mažamečio kančios, vaiko pralietos ašaros, mergaitės nužudytas tėtis Drąsius Kedys, išdrįsęs pasipriešinti pedofilų klanui?..

Tad kas gi mums belieka, žinant kad Vakarų fronte nieko naujo?.. Vis tie patys neatskleisti amžiaus nusikaltimai, politinė korupcija, oligarchinė valdžia ir vis tie patys klausimai be atsako: „Kas nužudė VSD karininką Vytautą Pociūną? Atsakę į šį klausimą, sužinosite, kas nužudė visus kitus, kad ir garsiojoje pedofilijos istorijoje,“ – šmaikštauja „Ekspertai.eu“. Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna!..