Politikos aktualijos

Europos Sąjungos aplinkos taršos direktyva, Vilniaus valdančioji dauguma ir perspektyva prarasti sostinės šilumos ūkį

Europos Parlamento narys Juozas IMBRASAS

Pastaruoju metu Rubikono ir jam tarnaujančios Vilniaus miesto valdančiosios daugumos keliamas triukšmas, kad priėmus naują ES aplinkos taršos direktyvą dėl sugriežtintų išmetamų taršalų normų Vilniaus šilumos ūkis gali atsidurti kritinėje situacijoje netgi iki įmonės veiklos sustabdymo – neatitinka tikrovės. Ir ar iš tikrųjų Vilniui reikia 700 mln. litų šios direktyvos įgyvendinimui?

Taip nėra. Pirmiausia, kiekviena valstybė ES narė šią direktyvą turės iki 2016 metų perkelti į nacionalinę teisę. Maža to, ES valstybėms narėms, kurios dėl didelio lėšų poreikio negalės įgyvendinti šios direktyvos, leidžiama parengti pereinamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30, nacionalinį planą.

Pažymėtina, kad ES valstybėms narėms suteikiama pakankamai lankstumo, taikant ūkiniams subjektams teršalų išmetimo ribines vertes ir leidžiamos tam tikros išimtys dėl jų nesilaikymo, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes. Kaip antai:

1. Staiga nutraukus dujų tiekimą;

2. Esant būtinumui išlaikyti energijos tiekimą (šilumos tiekimas žiemą);

3. Dėl skysto kuro stygiaus;

4. Dėl neproporcingai didelių išlaidų palyginus su nauda aplinkai;

5. Sutrikus taršos mažinimo įrangai;

6. Esant būtinumui techniškai pritaikyti turimus įrenginius prie šios direktyvos reikalavimų suteikiamas pereinamasis laikotarpis.

ES valstybės narės pačios nustato sankcijas ūkiniams subjektams už direktyvos reikalavimų nevykdymą. Direktyvoje taip pat nėra numatytas objektų sustabdymas dėl jos nevykdymo. Kurą deginantiems įrenginiams, kurių bendra šiluminė galia iki 50 MW galingumo ši direktyva netaikoma, o centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurių šiluminė galia iki 200 MWh, ši direktyva bus taikoma tik nuo 2023 metų. Įrenginių, pradėtų eksploatuoti iki 2003-11-27 dienos, kurių energetinė galia siekia net 500 MWh azoto oksidų išmetamų teršalų normos nesikeičia.

O kas gi sieja šią direktyvą su Vilniaus šilumos ūkiu? Svarbiausia, išmetamų teršalų (sieros dioksidų SO2 ir kietųjų dalelių) normos sugriežtintos tik deginant skystą ir kietą kurą. Vilniaus pagrindinėse elektrinėse (TE-2, TE-3) per pastaruosius 5 metus pagrindiniu kuru buvo gamtinės dujos (95 – 98 %). O skysto kuro (mazuto) buvo deginama tik iki 5 %. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sugriežtinus mazutui sieros dioksidų ir kietųjų dalelių išmetimo normas, nepažeidžiant direktyvos normų pagal paskaičiavimus elektrinėse galima bus kartu su dujiniu kuru sudeginti iki 10 % mazuto, t. y. daugiau negu dabartiniu metu faktiškai sudeginama. Taigi, deginant Vilniaus abiejose elektrinėse kurą pagal proporciją (dujų 90% ir mazuto 10%) telpama į ES direktyvos reikalavimus ir investicijos nereikalingos. Tokiu būdu, abiejų elektrinių katilai galės dirbti, gamindami šilumą ir elektros energiją ir po 2016 metų. O dėl azoto oksidų NOx teršalų Vilniaus elektrinėse, kurių normos sumažintos nuo 300 iki 100 mg/Nm3, problema jau dabar išspręsta.

Vilniaus TE-2, TE-3 katiluose, panaudojus technologines eksploatacines priemones (fakelo liepsnos temperatūros žeminimas įpurškiant į kūryklą priedus, dūmų recirkuliacija, dviejų laipsnių oro padavimas į degiklius ir kt.), kurias nuomininkas privalėjo įvykdyti pagal Nuomos sutarties reikalavimus, taršos normos jau dabar atitinka ES direktyvos reikalavimus.

O kalbant apie biokuro panaudojimą Vilniaus elektrą ir šilumą gaminančiose energetinėse įmonėse, klausimo negali būti. Visų rajoninių katilinių vandens šildymo katilai, o taip pat ir antros elektrinės (TE-2) visi energetiniai blokai (o ne tik vienas kaip iki šiol) ir 7 vandens šildymo katilai turi būti pertvarkyti kūrenti biokuru. Įgyvendinus tai, biokuro panaudojimas Vilniaus mieste, gaminant elektros energiją ir šilumą, siektų apie 60%. Čia pirmiausia ir turi būti nukreiptos investicijos, kurios atsiperka per 3 – 4 metus. Šių investicijų dydis nesiektų 200 – 250 mln. litų.

Bet visa tai negali būti siejama su šios direktyvos įgyvendinimu ir šilumos ūkio Nuomos sutarties pratęsimu dar 20-čiai metų, nepasibaigus jos galiojimo terminui (sutartis galioja iki 2017-04-01).Akivaizdu, kad sukeltas propagandinis triukšmas apie šimtamilijonines investicijas, vykdant ES aplinkos taršos mažinimo direktyvą, yra ne kas kita kaip šydas, po kurio priedanga kai kurie ne piliečiams, bet privačiam verslui tarnaujantys politikai nori atiduoti miesto šilumos ūkį į jų rankas ilgiems metams, o gal ir visiems laikams…

Apmaudu, kad visa tai vyksta LR Vyriausybės ir jos naujai įkurtos Energetikos ministerijos akivaizdoje.

Europos Parlamento narys Juozas IMBRASAS yra partijos  Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto koordinatorius