Politikos aktualijos

Šeštadienio esė

Renta AMB našlei – dar viena plyta „Laisvės kelyje“!..

Juozas IVANAUSKAS

„Baltijos kelias – tai tautos kūrinys, tai tautos viltis ir tikėjimas, tai laisvės ir vienybės simbolis, tai – mūsų tautos ateitis,” – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„20 metų einame laisvės keliu. Norėjosi sukurti tokį švarų, viltingą kūrinį, apjungiantį žmones, koks iš tikrųjų ir buvo prieš 21 metus įvykęs Baltijos kelias“, – skulptorius Tadas Gutauskas.

Rugpjūčio 23-čią – Baltijos kelio dieną, susirinkę prie Vilniuje statomos „Laisvės kelio“ skulptūros, į gyvą grandinę susijungė buvę ir esami oligarchinės valstybės architektai – Vytautas Landsbergis, Irena Degutienė, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, Andrius Kubilius. Visi šie ponai dalyvavo simbolinėje plytų mūrijimo į skulptūrą „Laisvės kelias“ ceremonijoje, kurios metu paminėtos Baltijos kelio 21-osios metinės ir nebaigtos skulptūros darbų pusiaukelė.

Skambant „Bunda jau Baltija“ bei kitoms legendinėms Sąjūdžio laikų dainoms, publikos numylėtiniui Andriui Mamontovui gyvai atliekant „Geltona. Žalia. Raudoną“, viešosios ryšių akcijos dalyviai, įmūriję po vardinę „laisvės“ plytą ir po to susikibę rankomis, ko gero, pasijuto didvyriais, atlikusiais tikrą žygdarbį laisvai ir nepriklausomai Tėvynei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paaiškino susirinkusiam „elitui“, jog statoma skulptūra simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, daugiau kaip prieš 20 metų sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes, nusidriekusią 600 kilometrų ir tapusią analogų pasaulyje neturinčia vienybės išraiška. Patriotizmo bangos pakylėta šalies vadovė pabrėžė – „skulptūra „Laisvės kelias” – tai laisvės simbolis, kasdieną mums primenantis mūsų tautos laisvės siekį, įkvepiantis ir vienijantis šiandienos iššūkiams bei ateities darbams“.

Plačiai skelbiama, jog „Laisvės kelio“ skulptūroje bus įmūryta 20 tūkst. vardinių plytų, kurias elektroniniu paštu arba „Lietuvos pašto“ skyriuose įsigijo Lietuvos žmonės. Kiekvieno asmens ar šeimos, įsigijusio plytas, vardas ir pavardė ar šeimos pavardė bus įspausta plytoje, iš kurių bus sumūryta skulptūra. Atidengti užbaigtą skulptūrą su visomis įmūrytomis plytomis numatoma dar šį rudenį. Per keletą mėnesių plytas jau įsigijo per 19 tūkst. žmonių iš 31 pasaulio valstybės ir penkių žemynų. Plytų liko mažiau nei tūkstantis, tad paskubėkite, mieli tautiečiai!..

Be jokios abejonės, jog rugpjūčio 23 dieną Vilniuje surengta viešųjų ryšių akcija „Laisvės kelias“, skirta, visų pirma, valdžios politinio „elito“ tuščiagarbėms ambicijoms patenkinti, nedaug ką bendro turi su daugumos žmonių nudienos realybe bei tomis nuotaikomis, kurios šiuo metu sklando Lietuvos padangėje!..

Lietus Lietuvoj, nuplovęs kaitrios vasaros dulkes, deja, negali apmalšinti nerimstančioj, bruzdančioj visuomenėje sukilusių  aistrų dėl totalaus valdančiųjų išsigimimo – neteisingumo, melo, netiesos sakymo, politinės korupcijos, persmelkusios nepriklausomą valstybę.

Visų piliečių vardu, prisidengiant „kolektyvine atsakomybe“, politikos funkcionierių prastumti „kreivi“ įstatymai Seime, įteisinę korupcinius sandėrius, privilegijas „išrinktųjų kastai“, žemės sklypų persikėlimus, dosnias rentas oligarchinės valdžios „elitui“, per pastaruosius 20 metų pasižymėjusiam nebent valstybės turto grobstymais, valstybingumo griovimu, šalies demoralizavimu, amžiais puoselėtų vertybių paniekinimu – visa tai valstybinių švenčių dienomis, minint istorines datas, sietinas su iškovota laisve bei atkurta nepriklausomybe, ypač žeidžia, skaudina daugumą dorų tautiečių, kurie susikibę rankomis 1989 metais stovėjo Baltijos kelyje, šventai tikėdami, jog tuo metu Lietuvą suvienijusi Atgimimo dvasia nebus sutrypta, paniekinta nei svetimų okupantų, nei, juolab, saujelės savanaudžių apsukruolių – „laisvintojų“, pametusių galvas dėl valdžios lovio teikiamų malonumų!..

Didysis virsmas, žadėjęs visiems laisvę ir nepriklausomybę, galų gale, padovanojo 2K politinio oligarchinio „elito“ pavergtiems tautiečiams geltonų, žalių, raudonų plytų sieną (suprask – laisvės simbolį!..), kurią jau dabar, įpusėjus „kūrybos procesui“, ko gero ne vienam pažemintam, nuskriaustam, netekusiam darbo ar privestam emigruoti iš šalies, tiesiog niežti rankos – taip norisi demontuoti ir pasiųsti tas vardines plytas į nekenčiamos valdžios langus, palydint kiekvienos „laisvės“ plytos laisvą skrydį šūkiu – „Vardan tos Lietuvos!..”.

Manau, jog būtent taip bundančios pilietinės visuomenės pasišventėliai, atrandantys savyje ryžto ir drąsos priešintis oligarchinės valdžios bei klaninės teisėsaugos neteisingumui, šiandieną suvokia savo pareigą Tėvynei.

Štai vieno iš jų nuomonė, kuriai galbūt pritartų daugelis, nenorinčių ilgiau vergauti monopolistams ir jų statytiniams valdžioje:

„Niekada negalvojau, kad bus taip baisu laisvoj demokratinėje, Europos Sąjungai priklausančioj Lietuvoje. Praėjo 21 metai, kai braukėme ašaras, dainuodami dainas apie laisvę. Kur gi ta laisvė, kur demokratija, kur tas išsiilgtas, išsvajotasis pasaulis? Kur atvedė Tautą mūsų vadovai, mūsų išrinktieji? Ir šiandien jie drįsta drąsiai stovėti susikibę rankomis ir nesijausdami kalti muryti plytas į sieną – Baltijos kelio – mūsų laisvės ir nepriklausomybės simbolio sieną. Tai pažeminimas žuvusių dėl laisvės, nukentėjusių dėl nepriklausomybės!..

„Laisvės sieną“ ir visas jos plytas turėtų mūryti tie, kurie kovojo, budėjo, gynė jus, išrinktieji, nuo rusų tankų. Projektas puikus, tik jo vykdymas iškraipo istoriją. Pasibjaurėtina, koks žemas mūsų politikų moralinis lygis. GĖDA. Ar įdėjo Andrius Kubilius plytą su savo parašu – „AŠ NUSKURDINAU TAUTĄ“ ir Valdas Adamkus – „AŠ JAM PADĖJAU“?!..”

Tiesą sakant, ne vardines plytas reiktų dėlioti valstybės vadovams ir mielai šypsotis rankomis susikibus prieš kameras, o skubiai valstybę remontuoti! Mūsų valstybę galima būtų palyginti su avarinės būklės namu, kurio plytos iškritusios, likę tik pamatai, bet ir tie kritinės būklės. Būtina pradėti valstybės atkūrimą, ,,reanimaciją” nuo pamatų, nuo rimtų darbų, o ne nuo vardinių „laisvės“ plytų, ne nuo pijaro, kurį vos ne kasdien matome. Net bloga darosi!..

Todėl man labai apmaudu ir gėda, kad mano amžiną atilsį tėvai stovėjo tame Kelyje, kad mus tris mažus vaikus ten vežėsi, man gėda, kad jie kovojo, pasirodo, ne už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o už ekskomunistų, konservatorių, liberalų gobšumą, man gėda, kad Lietuvos žmonės vargsta taip, kaip gyvenime nevargo, man gėda, kad lietuviai tremiami ne svetimų , o savųjų „patriotų“ rankomis, man gėda, kad auginu vaikus šioje žemėje, nes čia nieko švento nebeliko – nei Lietuvos, nei patriotizmo, nei šeimos!..”

Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, minint 23-tąsias pirmojo mitingo, viešai pasmerkusio Molotovo – Ribentropo paktą, metines, monsinjoras, disidentas Alfonsas Svarinskas, nusprendė, kad „jau laikas pasakyti tiesą į akis“. Jis negailėjo karčių žodžių neseniai mirusiam Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, jo našlei Kristinai bei visai socialdemokratų gvardijai. Alfonso Svarinsko nuomone, profesoriaus Vytauto Landsbergio darbai priskiriami Algirdui Brazauskui ir iš jo daromas šventasis: „Lietuvoje įsigalėjo bolševikų patvirtintas suskirstymas į „elitą“ ir „megztąsias beretes“, arba „runkelius“. Mes nesame runkeliai. Esame lietuvių tautos sūnūs, dukros, bet va, nelaimė, kad per okupaciją buvome labai sužeisti ir per ilgai miegojome. Toliau miegot nebėra ko“, – tokiais žodžiais į susirinkusius kreipėsi monsinjoras, paglostydamas didžiojo „Rezistento Nr.1“ savimeilę. 

Įsiaudrinęs monsinjoras piktinosi, kad neseniai „kompartija“ sudarė naują Česlovo Juršėno vadovaujamą komitetą Algirdo Brazausko atminimo įamžinimui: „Ir va štai kažkokie pustuščiai Kaišiadorys pasakė, kad reikia Kaišiadoris pavadinti Brazausko vardu. O kiti jau kuklesni – nebent gatvę, nebent aikštę ar ką panašaus“, – emocingai kalbėjo susirinkusiems Alfonsas Svarinskas, pridurdamas: „Lietuvos valdžia, nežinau, kaip ją pavadinti, po Algirdo Brazausko mirties sugyventinei davė rūmus Turniškėse ir 6000 Lt algą. O tikrai žmonai, kurią jis paliko ir laikė kaip vergę viename bute Vilniuje, ar ką nors davė?.. Jeigu jai būtų davę, aš dar suprantu, bet va, reikia atminti vieną kartą ir visados – kad Lietuvoje yra vienas prezidentas – tas, kuris valdo!.. O kiti yra buvę ir, juo labiau, jų meilužėms jokios negali būti paskolos, surinktos iš žmonių paskutinių kapeikų“, – užbaigdamas šią audringą prakalbą Alfonsas Svarinskas paragino AMB našlę Kristiną Brazauskienę „kuo greičiau išsikraustyti iš Turniškių“, – ir šie kunigo žodžiai buvo palydėti prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinkusios minios plojimais.

Tačiau, pasirodo, net ir pamaldaus kunigo, pasišventusio disidento žodžiai į dangų neina, nes tam priešinasi žemiškose sferose veikiantis VISAGALIS ĮSTATYMAS, kurį prastūmė ir įteisino Lietuvoje ne kas kitas, o mūsų „išrinktieji“, priskretę prie valdžios lovio. Paklausta, ar nemano, kad krizės metu galbūt neteisinga skirti rentą „Crown Plaza Vilnius“ viešbučio akcininkei bei mirusio prezidento našlei Kristinai Brazauskienei, šalies vadovė, AMB mokinė Dalia Grybauskaitė lyg kirviu nukirto: „Noriu tik viena pasakyti, kad tai yra numatyta Prezidento įstatyme ir viskas, visos garantijos remiasi būtent įstatymu. Visame pasaulyje tokia praktika yra praktikuojama, taigi, mes laikomės savo įstatymų“.

Nedaug tegali paguosti Alfonso Svarinsko tiesos žodžio proveržiui pritariamai plojusius  tautiečius ir konservatorių lyderis, premjeras Andrius Kubilius, aptakiai aiškindamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, spręsdama dėl valstybinės rentos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei, turės vadovautis ĮSTATYMU, nors teisė, pasak Andriaus Kubiliaus, ne kiekvienu atveju atitinka bendro teisingumo supratimo principą: “Teisė yra kartais labiau procedūrinė nei paremta kokiais bendro teisingumo supratimo principais ir Vyriausybė turi pareigą vykdyti pagal įstatymo raidę, ir mes tą darysim. Bet pati rentos sąvoka pagrįsta tuo, kad asmeniui valstybė skiria tam tikrą paramą ar išlaikymą, kai jis neturi kitų galimybių save aprūpint”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo premjeras.

Regis, Lietuvos valdžiažmogių šaunioje kompanijoje kol kas nėra kas patartų Andriui Kubiliui, kad reikėtų skubiai peržiūrėti tas rentų skyrimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kiek pretendentas turi REALAUS turto, kiek namų turi, kokiu automobiliu važinėja ir t. t. Nes kažkaip nelogiškai gaunasi, kad iš realiai skurstančiųjų, jaunų mamų ir pensininkų dažnai yra atimamos varganos išmokos, kad atsirastų pinigų tokioms „skurstančioms“ moteriškėms, kaip AMB našlei. Galų gale, žmonių išrinktoji valdžia turi išmokti gerbti valstybę, jeigu nori, kad piliečiai imtų gerbti jų akyse susikompromitavusią valdžią!..

Motinos, kurios galimai pasinaudojo įstatymo spragomis ir, galbūt, dirbtinai pasididino atlyginimus, siekdamos gauti didesnes išmokas, buvo teisiamos, o kai kurios gimdyvės net nuteistos, pažemintos, išduotos pašalpos atimtos, baudomis apkrautos. Nejau tada triumfavo teisingumas?..

Viena iš daugelio mamų, patyrusių teisėsaugos uolių tarnų moralinį terorą, šalies vadovės klausia: „Ar Prezidentei neatrodo, kad buvusi AMB meilužė, vėliau tapusi teisėta žmona, FIKTYVIAI atsisakė draudžiamųjų pajamų, siekdama gauti valstybinę išmoką – rentą, naudojantis įstatymų spragomis (pamename AMB – vsio zakonno!..), kurios galbūt net specialiai buvo paliktos?.. Ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas? Ar Lietuvoje, vis tiktai, galioja dvigubi standartai?

Įdomu, ką mano Prezidentė apie mokytojo AMB našlės „išsidirbinėjimus“?.. Kai paprastas žmogus deklaruoja turintis nors kažkiek žemės ir naudmenų, tai jokios socialinės išmokos jam nemokamos, o čia ir prichvatizuoto „Draugystės“ viešbučio akcininkė, sodyba didžiausia ir butas, jos vardu naujai pastatytas namas Tarandėje, rezidencija Turniškėse, ir dar gaus našlės rentą!.. Tegul parduoda neteisėtai prichvatizuotą viešbutį, sodybą, namą, butą – turės pajamų iki gyvenimo pabaigos ne tik ponia Kristina, bet ir jos vaikai, giminės, anūkai“.

Gėda, kai turtuoliai prašo išmaldos iš valstybės, o skurstantys piliečiai vargsta!.. Galime retoriškai klausti: kada bus priimti teisingi įstatymai?!.. Deja, kol kas politinis „elitas“ nuolankiai tyli, o pasišventusiems maištininkams belieka konstatuoti faktą – skiriama renta AMB našlei tėra dar viena plyta „Laisvės kelyje“!..